- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-21
- Bylos Nr.
- A2.6.-9220-540/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08097-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-9220-540/2014
2014 m. lapkričio 21 d.
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pensininkas, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. rugsėjo 18 d. apie 8.32 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, A. S., vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz C180, v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir susidūrė su gretima juosta važiavusia transporto priemone Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Įvykus eismo įvykiui į įvykio vietą nekvietė policijos, neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101; 220 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. savo kaltę dėl abiejų pažeidimų pilnai pripažino, labai gailisi dėl įvykio ir pergyvena dėl jo bei paaiškino, kad automobilį vairuoja 38 metus. 2014 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje, važiuojant Geležinio Vilko gatve viaduku tikėjosi, kad pravažiuos pro dešinėje pusėje važiuojantį automobilį, bet jį užkliudė. Po kliudymo iš karto sustojo ir pradėjo kalbėtis su minėto automobilio vairuotoja, su kuria sutarė, jog pildys eismo įvykio deklaraciją, tačiau sutarė, kad ją pildys pavažiavę toliau, kur mažiau trukdytų eismui. A. S. nuo įvykio vietos pavažiavo apie 200 m., įjungė avarinį apšvietimą, ir laukė kol privažiuos jo kliudytas automobilis. Pastovėjęs apie 10-15 min. ir nesulaukęs minėto automobilio, nepranešęs apie įvykį policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo. Taip pasielgė dėl to, kad dėl įvykio buvo labai susijaudinęs.
Liudytoja A. Ž. parodė, kad įvykio rytą ji važiavo pirma eismo juosta ir matė kai kelis kartus į jos eismo juostą norėjo įvažiuoti Mersedes-Benz automobilis, dėl to ji kelis kartus pasignalizavo. Netrukus pajuto, kad jos automobilį minėtas automobilis užkliudė. Jie abu sustojo, apžiūrėjo apgadinimus ir sutarė, kad pildys deklaraciją, vairuotojas pripažino savo kaltę, bei abu sutarė, kad iš įvykio vietos pavažiuos truputėli toliau prie netoli esančios autobusų stovėjimo stotelės, kad mažiau trukdytų eismui. Pagyvenęs vairuotojas sutiko. Ji pavažiavo apie 10 m. ir sustojo, o jos automobilį kliudęs automobilis prie autobusų stotelės nesustojo ir nuvažiavo. Tada A. Ž. apie įvykį pranešė policijai. Apie 200 m. į priekį ji kaltininko automobilio nematė, nes toje vietoje buvo viadukas ir buvo tamsu, be to buvo rytinis automobilių pikas. Sutinka, kad galėjo vairuotojas ir nesuprasti kur ji siūlė jiems pasitraukti ir sustoti. Draudimo bendrovė jos automobiliui padarytą žalą įvertino 1350 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. 10.10 val. buvo gautas pranešimas dėl autoįvykio. Atvykus į įvykio vietą, kreipėsi A. Ž., kuri paaiškino, kad vairavo automobilį Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo Geležinio Vilko gatve pirma eismo juosta. Ties viaduku automobilis MB, v. n. (duomenys neskelbtini) rikiavosi ir atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Sustojus ir pabendravus su vairuotoju, buvo sutarta užpildyti deklaraciją, tačiau MB vairuotojas įsėdo į automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 2), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodoma, kad automobilis iš eismo įvykio vietos patrauktas (b. l. 6), A. Ž. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. apie 8.25 val. automobiliu Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini) A. Ž. važiavo pirma eismo juosta, kai iš kairės automobilis Mercedes Benz įvažiavo į jos automobilio kairę pusę. Įvykio metu apgadintas automobilio veidrodėlis, priekinis sparnas. Toliau sustoję ir pakalbėję vairuotojai susitarė pavažiuoti į stotelę ir užpildyti deklaraciją, bet automobilio Mercedes Benz vairuotojas atsisėdo į savo mašiną ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 7), A. S. paaiškinimas (b. l. 8), foto lentelės (b. l. 9-14), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 17), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 18), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 19-20).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: transporto priemonės techninės apžiūros akto, kuriame pateikta išvada, kad automobilio apgadinimai pagal savo aukštį ir pobūdį atitinka automobilio Audi A4 Avant apgadinimus, papildomų duomenų, kuriuose nurodyta, jog automobiliui Audi A4 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis kairės pusės ratas, automobiliui Mercedes Benz C180, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, fotonuotraukų, iš kurių matyti transporto priemonių apgadinimai (b. l. 9-14) bei A. S. ir liudytojos A. Ž. paaiškinimų nustatyta, kad, vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz C180, v. n. (duomenys neskelbtini) A. S. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir susidūrė su gretima juosta važiavusia transporto priemone Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini) kurią apgadino.
Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad A. S. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Byloje nustatyta, jog 2014 m. rugsėjo 18 d. apie 8.32 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, A. S., vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz C180, v. n. (duomenys neskelbtini) padaręs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, neužpildžius eismo įvykio deklaracijos, į įvykio vietą nekvietus policijos, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.
Iš eismo įvykio schemos bei transporto priemonių fotonuotraukų, taip pat iš paties A. S. paaiškinimo bei liudytojos A. Ž. parodymų matyti, kad A. S., vairuodamas transporto priemonę, juto, kad kliudė kitą automobilį, išlipus abiems vairuotojams, matė, kad apgadino kitą automobilį, ruošėsi pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau A. Ž. pasiūlius pasitraukti į netoliese esančią autobusų stotelę ir ten užpildyti deklaraciją, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs apie įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Iš A. S. paaiškinimo matyti, kad jis dėl streso nesuprato kur jie sutarė pavažiuoti deklaracijos pildymui ir pavažiavęs apie 200 m., sustojo bei 10-15 min. laukė nukentėjusiosios, tačiau jos nesulaukęs, nuvažiavo. Policijai apie įvykį nepranešė dėl susijaudinimo. Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, kol nebuvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, o nesulaukus nukentėjusiosios ir jiems neužpildžius deklaracijos, nepranešus apie įvykį policijai, jis pažeidė KET 232 p. reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. S. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi bei pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p., 10p. ) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.
Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad A. S. praeityje du kartus baustas už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo šiurkštūs ar itin pavojingi saugiam eismui. Pažeidimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų A. S. neturėjo. Jo vairavimo stažas nuo 1976 metų, tai patvirtina, kad jis yra pakankamai drausmingas vairuotojas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iš bylos aplinkybių matyti, kad jis savo kaltės dėl eismo įvykio neneigė ir sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją. Byloje nustatyta, kad A. S. iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jis tai padarė ne piktybiškai vengdamas atsakomybės, o neteisingai supratęs A. Ž. pasiūlytą deklaracijos pildymui jų abiejų automobilių pasitraukimo vietą ir savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą.
Teismas pažymi, kad įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos nežymiai, todėl nėra pagrindo teigti, jog įvykio metu buvo padaryta didelė ar esminė žala. Nėra duomenų, kad A. S. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, įvykio aplinkybes daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą A. S., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. S. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali piniginę baudą bei papildomą nuobaudą-teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, tačiau skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad A. S. praeityje buvo du kartus baustas už eismo įvykio padarymą, todėl jam turėjo būti žinomi rūpestingo ir atidaus vairuotojo įvykus eismo įvykiui elgesio reikalavimai.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų 00 ct) baudą;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct), kas atitinka 579 EUR (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėn. (šešiems mėnesiams).
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct), kas atitinka 579 EUR (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėn. (šešiems mėnesiams).
Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.