Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2017-04-04 · Administracinė byla Nr. I-967-422/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-04
Bylos Nr.
I-967-422/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00011-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
J. J., atstovaujamam Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos, J. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-967-422/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00011-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.5; 3.6; 21.3.7; 22.7; 55.2; (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

dalyvaujant pareiškėjui J. J., atstovaujamam Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atstovės D. D.,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. VI- 85 „Dėl pareigybės panaikinimo“ (toliau –ir Įsakymas, Skundžiamas įsakymas).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis dirba Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente (toliau - ir Alytaus RAAD, Departamentas). Skundžiamu įsakymu buvo nutarta naikinti nuo 2017 m. vasario 1 d. Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybę, pagal kurią atlieka karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Pareiškėjo nuomone, Skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, nes priimtas ne dėl konkrečių objektyvių aplinkybių, o dėl siekio susidoroti su atsakovui nepalankiu Alytaus RAAD profesinės sąjungos renkamojo organo - valdybos nariu. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga ( toliau –ir LAASDPS ) kaip šakinė organizacija yra įsteigusi skyrių, veikiantį Alytaus RAAD. Pareiškėjas yra išrinktas šios skyriaus pirmininku.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, jog 2015 m. birželio mėnesį buvo pradėti vykdyti Alytaus RAAD struktūriniai pertvarkymai. Dėl jų neteisėtumo profesinės sąjungos iniciatyva vyksta administracinis ginčas. Pažymėjo, jog dėl aktyvios profesinės veiklos 2016 m. vasario mėn. iš jo jėga atėmus asmeninį diktofoną, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nepagrįstai skirta tarnybinė nuobauda, atliktas jo naudojimosi tarnybiniu automobiliu tikrinimas.

Pareiškėjo nuomone, Departamentui nepavykus susidoroti su juo nurodytomis administracinėmis priemonėmis, buvo nutarta panaikinti Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybę ir tokiu būdu atleisti šias pareigas einantį asmenį. Tokie Departamento veiksmai akivaizdžiai rodo siekį LAASDPS padaryti kuo mažiau įtakos turinčiu ir realiai neveikiančiu subjektu.

Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad profesinių sąjungų valdymo organų nariams yra suteikta papildoma teisinė apsauga, kuri įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose.

Tvirtino, kad skundžiamas 2016-11-25 įsakymas Nr. V1-85 „Dėl pareigybės panaikinimo“ buvo priimtas vadovaujantis rekomendacinio pobūdžio dokumentais - 2016-09-28 Aplinkos ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Regionų aplinkos apsaugos departamentų veiklos auditų ataskaita (toliau – ir Audito ataskaita), Departamento 2016-10-26 įsakymu Nr. V1-76 „Dėl rekomendacijų, pateiktų regiono aplinkos apsaugos departamentų veiklos Vidaus audito ataskaitoje Nr. 4-4-(1)-16-05 įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V1-76) ir Departamento darbo grupės 2016-11-14 pažyma Nr. V6-10 (toliau – ir Pažyma). Pažymėjo, kad Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybės naikinimas yra siejamas su vieninteliu kriterijumi – vienam vadovaujančiam darbuotojui tenkančiu darbuotojų skaičiumi, kai tuo tarpu į kitus vertinamuosius kriterijus neatsižvelgta. Atitinkamai Pažymoje nutarta įgyvendinti Audito ataskaitos rekomendacijas ir naikinti J. J. šiuo metu einamą pareigybę. Pažymėjo, kad darbo grupės protokole nebuvo vertinti visi aspektai. Iš J. J. užimamos pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų nei viena funkcijų neapima vadovavimo funkcijų (išskyrus Alytaus agentūros vedėjo pavadavimą jam nesant), todėl tai leidžia teigti, jog J. J. vykdo tokias pat funkcijas kaip ir bet kuris Alytaus agentūroje dirbantis inspektorius. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nevertino, kokias funkcijas realiai vykdo Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojas, kaip dažnai jis atlieka vadovavimo funkcijas, kokia galimybė išsaugoti jo darbo vietą. Jo teigimu, kiti regiono aplinkos apsaugos departamentai nėra atleidę darbuotojų pagal minėtas rekomendacijas, nurodytos aplinkybės tik patvirtina Įsakymo nepagrįstumą.

Nurodė, jog Departamento 2017-01-24 įsakymu Nr. P1-2 buvo panaikintas Departamento 2017-01-18 įsakymas Nr. P1-1 dėl J. J. atleidimo, tokie Departamento veiksmai, pareiškėjo nuomone, rodo nenuoseklumą sprendžiant Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybės naikinimo klausimą.

Pareiškėjas tvirtino, jog Skundžiamas įsakymas neatitinka ir Viešojo įstatymo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nes pareigybės naikinimas yra formalaus pobūdžio, grindžiamas su Ataskaitoje pateikta neprivaloma rekomendacija, siekiant užmaskuoti susidorojimą su LAASDPS nariu ir pačia profesine sąjunga. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą (b.l.36-38) ir jo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, jog Departamentas 2016-09-28 gavo Aplinkos ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2016-09-28 Regionų aplinkos apsaugos departamentų veiklos auditų ataskaitą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2016-09-28 raštą Nr. (4-1)-D8-7329 „Dėl vidaus audito ataskaitos pateikimo“, kuriame buvo prašoma priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo ir pateikti užpildytą rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą. 2016 m. spalio 26 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. VI-76 buvo patvirtintas rekomendacijų įgyvendinimo planas, vykdant 2016-10-24 Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-699 dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus Aplinkos ministro valdymo sritims priskirtose įstaigose. Departamente vykdomi struktūriniai pokyčiai buvo būtini dėl 2016-2017 asignavimų darbo užmokesčiui trūkumo, jie atsirado ne atsakovo, o steigėjo iniciatyva. Atsakovas priėmė skundžiamą įsakymą dėl objektyvių priežasčių, o ne siekdamas su pareiškėju susidoroti dėl jo priklausymo profesinei sąjungai. Atsakovo atstovės nuomone, Skundžiamas įsakymas buvo priimtas dėl riboto finansavimo kaip struktūrinių pokyčių pasekmė. Šie veiksmai priskiriami vidiniam administravimui, priklauso išimtinai atsakovo kompetencijai, todėl negali būti administracinio ginčo dalyku. Pareiškėjui teisines pasekmes sukeltų administracinis aktas dėl jo atleidimo iš tarnybos, tačiau Departamento 2017-01-18 įsakymas Nr. P1-1 dėl J. J. atleidimo buvo panaikintas 2017-01-24 įsakymu Nr. P1-2, tuo pačiu įsakymu Alytaus RAAD pareiškėjui 2016-11-28 išduotas įspėjimo lapelis dėl jo atleidimo iš darbo laikomas negaliojančiu. Prašė bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Pareiškėjas šioje byloje ginčija Alytaus RAAD 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. VI- 85 „Dėl pareigybės panaikinimo“, kuriuo nuo 2017 m. vasario 1 d. naikinama Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo, karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 12 kategorijos pareigybė ( b.l. 15).

Tvirtino, jog minėtu įsakymu yra panaikinta pareiškėjo pareigybė, todėl patenkinus pareiškėjo skundą teismo sprendimas sukeltų jam teisines pasekmes, nes išnyktų pagrindas atleisti pareiškėją iš darbo, todėl jo teisės būtų apgintos.

Administracinėje byloje nustatyta, jog po Skundžiamo įsakymo priėmimo pareiškėjui 2016-11-28 buvo įteiktas Įspėjimo lapelis dėl atleidimo iš darbo Nr. V2-(2.16) -(12)-V8-2401 ( b.l. 16). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 punktu, Departamentas 2016-12-05 raštu Nr. (1.18)-V8-2462 „Dėl išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo valdymo organo sutikimo“ kreipėsi į LAASDP sutikimo dėl minėtos profesinės sąjungos valdybos nario J. J. atleidimo. LAASDPS 2016-12-15 raštu Nr. LAA17-65(16) „Dėl išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo valdymo organo sutikimo“ atsisakė duoti sutikimą pareiškėjo atleidimui. Alytaus RAAD, nesutikdamas su LAASDPS atsisakymu duoti sutikimą, kreipėsi į teismą dėl jo nuginčijimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. eI-1269-561/2017).

Vykstant aukščiau nurodytam teisminiam ginčui, 2017-01-18 buvo priimtas Alytaus RAAD įsakymas Nr. P1-1 dėl J. J. atleidimo iš valstybės tarnybos ( b.l. 57). Minėtas įsakymas 2017-01-24 įsakymu Nr. P1-2 buvo panaikintas, tuo pačiu įsakymu 2016-11-28 Įspėjimo lapelis dėl atleidimo iš darbo Nr. V2-(2.16) -(12)-V8-2401 laikomas negaliojančiu ( b.l. 56).

Viešojo administravimo įstatyme (toliau –ir VAĮ) viešasis administravimas yra apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Ją apima administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (VAĮ 2 str. 2p.). Vidaus administravimas apibrėžiamas kaip veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 3p.). Minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numato, jog viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, 2017m. vasario 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017).

Administracinės bylos duomenys (b.l. 19-33,45) patvirtina, jog priimdamas Skundžiamą įsakymą viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius) vykdė jam įstatymo priskirtas vidaus administravimo funkcijas dėl Departamento administracijos struktūrinių pakeitimų, kurie iš esmės buvo inicijuoti Lietuvos respublikos aplinko ministro, reguliuojant pareigybių skaičių (įgyvendinant 2016-10-24 Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-699 dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus) jo valdymo sričiai priskirtoje institucijoje.

Vidaus administravimo tikslas- užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas (VAĮ 11 str. 1d.), tačiau viešojo administravimo subjekto sprendimai, priimti vykdant vidaus administravimą, Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme nelaikytini administraciniais ginčais, kurie galėtų būti nagrinėjami teisme, nes jų nuginčijimas tiesioginės įtakos asmenų subjektinėms teisėms neturi ( ABTĮ 2 str. 1d.). Ginčijamas įsakymas nėra susietas konkrečiai su pareiškėjo asmeniu, juo nenustatomas viešojo administravimo subjekto patvarkymas (įpareigojimas asmeniui), o tik vykdoma atsakovo kompetencijai priskiriama administracinės struktūros pertvarkymo procedūra. Taigi Skundžiamas įsakymas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių ir negalintis būti savarankišku ginčo administracinėje byloje objektu.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, taip pat dėl informacinio pobūdžio raštų, kuriuose nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010, 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-374-492/2016).

Kaip jau minėta, pagal byloje esamus duomenis nustatyta, jog 2017-01-18 buvo priimtas Alytaus RAAD įsakymas Nr. P1-1 dėl J. J. atleidimo iš valstybės tarnybos, tačiau jis kitu, t.y. 2017-01-24 Alytaus RAAD įsakymu Nr. P1-2 buvo panaikintas, tuo pačiu įsakymu 2016-11-28 Įspėjimo lapelis dėl pareiškėjo atleidimo pripažintas negaliojančiu. 2017-01-24 Alytaus RAAD įsakymu Nr. V1-10 šioje byloje Skundžiamo įsakymo galiojimas sustabdytas iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr.el-2113-811/2017 (b.l.39). Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis minėta administracinė byla išnagrinėta, tačiau 2017-03-28 teismo sprendimas neįsiteisėjęs. Šiuo metu pareiškėjas toliau vykdo savo pareigas.

Pažymėtina, kad remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.

Teismo nuomone, tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms turėtų atsakovo priimtas administracinis aktas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybinių pareigų, tačiau šiuo metu apie tokio administracinio akto priėmimą duomenų byloje nėra.

Nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, administracinis teismas gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjant administracinį ginčą dėl atleidimo iš tarnybos panaikinus pareigybę pagrįstumo, yra vertinamos aplinkybės ginčo dalyko apimtimi, tame tarpe ir dėl pačios pareigybės panaikinimo aplinkybių (realumo, būtinumo ir pan., t.y. tokio pobūdžio aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėjas ir šiame skunde) ( pvz., žr. 2017m. vasario 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017).

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismo praktika, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo Skundžiamas įsakymas nėra individualus administracinis sprendimas, o tik tarpinis vidaus administravimo procedūroje priimtas dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (perkelti pareiškėją į kitas pareigas arba atleisti iš pareigų), todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Kadangi skundžiamas aktas negali būti individualaus tarnybinio ginčo objektu, todėl byla nutrauktina ABTĮ 103 str. 1 d. pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, teisėja

nutarė:

Administracinę bylą Nr. I-967-422/2017 nutraukti.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė