Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisejo Rimanto Giedraicio, kolegijos teiseju Janinos Vitunskienes ir Kestucio Gudyno, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant M. T., nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo M. T. skunda atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui del sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2010 metais M. T. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2015-08-19. M. T. vardu buvo užregistruoti ginklai (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo (2010 m. lapkricio 18 d. istatymo Nr. XI-1146 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punkte nurodyta, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategoriju ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio istatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punkta, numatytoms salygoms ir kai policija turi duomenu, kad asmuo kelia gresme kitu asmenu ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenes saugumui, tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Nagrinejamoje byloje kilo gincas del Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-05-05 sprendimo Nr. 20-11-IL-1280, kuriuo buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuspresta juos priduoti i parduotuve turincia licencija prekiauti tos kategorijos ginklais, teisetumo ir pagristumo (bl. 13).

Byloje nustatyta, kad paminetu sprendimu buvo panaikintas pareiškejui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, kadangi nustatyta, jog 2006-04-11 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariate M. T. buvo baustas pagal LR ATPK 194 str. l d. 200 lt. bauda, kadangi Vilniuje, konflikto metu savo gyvenamojoje vietoje nešiojosi rankose ginkla budamas neblaivus, 2005 metais gruodžio menesi pakeite gyvenamaja bei ginklu laikymo vieta ir apie tai nepraneše teritoriniam policijos komisariatui per 10 dienu, 2011-03-01 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmerges rajono PK buvo gauta informacija, kad M. T. konflikto metu savo gyvenamojoje vietoje nešiojosi su savimi ginkla ir 10 šoviniu budamas neblaivus, savo faktineje gyvenamojoje vietoje salygu laikyti šaunamuosius ginklus neturi. Tokiu budu, pareiškejui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus buvo panaikintas Lietuvos Respublikos ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo (2010 m. lapkricio 18 d. istatymo Nr. XI-1146 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu (B ir C kategoriju ginklu, ju šaudmenu negali isigyti ir tureti fizinis asmuo, neturintis tinkamu salygu laikyti ginkla, o tai numatyta šio istatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkte) ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Iš šiu teises normu matyti, kad reikalavimas panaikinti leidima laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, esant nagrinejamai salygai, yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teises priimti kitokio pobudžio sprendimo. Iš Lietuvos Respublikos ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo 17, 18 ir 40 straipsniu dispozicijos matyti, kad istatymo leidejas yra išsamiai diferencijaves salygas bei nustates platu rata atveju, kada asmeniui gali buti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategoriju ginklus bei šaudmenis, o butent, yra nustates griežtus reikalavimus asmenu elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojanciom aplinkybem.

Pareiškejas teismo posedžio metu gincijamo atsakovo sprendimo panaikinima iš esmes grinde protingumo ir teisingumo principais, savo teigiamai charakterizuojama asmenybe (bl. 47) ir iš esmes nesutikdamas su gincijamame sprendime nurodytais motyvais, kas jo nuomone, leidžia daryti išvada, jog jis laikydamas šaunamuosius ginklus nekels gresmes kitu asmenu ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenes saugumui.

Lietuvos Respublikos ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo tikslas - reglamentuoti ginklu ir šaudmenu apyvarta siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenes ir valstybes sauguma (1 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo nuostatas, yra konstataves, kad „Pagal Konstitucija valstybes valdžios ir valdymo institucijos turi pareiga užtikrinti visuomenes sauguma ir viešaja tvarka, saugoti asmeni nuo kesinimosi i jo gyvybe bei sveikata, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrežtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavoju viešajai tvarkai ir visuomenes saugumui, žmoniu gyvybei ar sveikatai, todel istatymu leidejas, atsižvelgdamas i butinuma užtikrinti visuomenes sauguma ir viešaja tvarka, ginti žmogaus teises ir laisves, turi igaliojimus nustatyti ginklu ir šaudmenu patekimo i civiline apyvarta, ju laikymo, naudojimo, leidimu isigyti ginkla išdavimo salygas ir tvarka. <...> Tiek, kiek butina visuomenes saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisems ir laisvems ginti, tam tikroms asmenu kategorijoms gali buti nustatytos skirtingos leidimu isigyti ginkla išdavimo salygos.“

I byla pateikti duomenys, kad 2006-04-11 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariate M. T. buvo baustas pagal LR ATPK 194 str. l d. 200 lt. bauda, kadangi Vilniuje, konflikto metu savo gyvenamojoje vietoje nešiojosi rankose ginkla budamas neblaivus, 2005 metais gruodžio menesi pakeite gyvenamaja bei ginklu laikymo vieta ir apie tai nepraneše teritoriniam policijos komisariatui per 10 dienu (bl. 22-35), 2011-03-01 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmerges rajono PK buvo gauta informacija, kad M. T. konflikto metu savo gyvenamojoje vietoje nešiojosi su savimi ginkla ir 10 šoviniu budamas neblaivus, savo faktineje gyvenamojoje vietoje salygu laikyti šaunamuosius ginklus neturi (bl. 16-20), teismo nuomone, apsprendžia tai, kad M. T. kelia gresme kitu asmenu ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenes saugumui, o taip pat neturi tinkamu salygu laikyti ginkla savo faktineje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Tokia išvada pagrindžia ir liudytojos L. K. parodymai, kurie iš esmes patvirtina duomenis 2011-03-01 gautus iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmerges rajono PK. Liudytojos parodymais nustatyta, kad 2011-03-01 konflikto su pareiškeju metu (duomenys neskelbtini), jis, budamas neblaivus, nukreipe ginkla, laikoma be jokios priežiuros i liudytoja, kele gresme liudytojos ir vaiku gyvybei, saugumui, anksciau yra grasines ginklu, budamas neblaivus šove i siena koridoriuje. Tam tikrus neatitikimus tarp liudytojos parodymu ir jos paaiškinimo (bl. 18) liudytoja aiškina tuo, kad 2011-03-02 paaiškinima raše ne ji pati, todel teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais ir tiketi pareiškeju, kad liudytoja pareiškeja apkalba del ju turtiniu gincu.

Taip pat pažymetina, kad pagal Konstitucinio Teismo doktrina teismas turi teise nuspresti netaikyti istatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbiu aplinkybiu, leidžianciu daryti išvada, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teises pažeidimui ir del to neteisinga. Teismas tokia išvada gali padaryti tik ivertines teisiniu santykiu bei padaryto teises pažeidimo pobudi, jo masta, atsakomybe lengvinancias bei kitas reikšmingas aplinkybes (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas).

Byloje duomenu, kad ginklu bei šaudmenu laikymas pareiškejui butu susijes su jo sveikatos ir/ar gyvybes saugumu, nera, t. y., tokios teises pareiškejui nesuteikimas, nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinejamu teisiniu santykiu kontekste, tai pat nenustatyta ir kokiu tai išimtinai kitu svarbiu aplinkybiu, kurios leistu daryti išvada del pareiškejui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo paciu akivaizdaus jos neteisingumo.

Pažymetina, kad minetu istatymu buvo pakeista anksciau galiojusio Ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo 40 straipsnio redakcija, kurio 1 dalies 6 punkte buvo nustatyta, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategoriju ginklus ir šaudmenis panaikinami kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas istatymu, kitu teises aktu reikalavimus ir tas pažeidimas kelia gresme žmoniu gyvybei, sveikatai, visuomenes saugumui ar viešajai tvarkai. Anksciau galiojusio Ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo 40 straipsnio1 dalies 5 punktas taip pat numate galimybe panaikinti leidimus nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategoriju ginklus ir šaudmenis atsiradus šio istatymo 17 straipsnio 1dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punkta, numatytomis salygomis.

Vertinant paminetu istatymo nuostatu turini galima teigti, jog priemus velesne Ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo 40 straipsnio redakcija, iš esmes leidimu ginklu nešiojimo ir laikymo panaikinimo atvejai buvo išplesti. Taigi pasikeitus teisiniam reguliavimui (Ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo 40 straipsnio redakcijai), pareiškejo atveju Ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo 40 straipsnio redakcijoje nustatyti griežtesni reikalavimai, susije su leidimais nešiotis ir leidimais laikyti B, C kategoriju ginklus ir šaudmenis.

Teisinio reguliavimo srityje galioja teises principas lex retro non agit. Tai svarbus teises principas, susijes su teises aktu galiojimu laike, pagal kuri istatymo ar kito teises akto galia yra nukreipta i ateiti. Pabrežtina, jog teises principas, jog paskelbti istatymai galioja i ateiti ir neturi grižtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais. Išimtis tera baudžiamoji ir administracine atsakomybe – cia istatymas galioja atgal tik dviem atvejais, kai panaikina veikos baudžiamuma ir švelnina bausme. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrežes, kad priimti istatymai, panaikinantys veikos baudžiamuma ar sušvelninantys atsakomybe, turi grižtamaja galia (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 1998 m. kovo 25 d. nutarime padare prielaida, kad kitose teises šakose atgalinio veikimo galia turincio teises akto priemimas butu galimas, jei tai nurodyta paciame istatyme ir jei toks teises aktas teises subjektams nepablogintu teisines padeties.

Tokiu budu, 2011-03-01 isigaliojus Ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 10 punkto nuostatai istatymo (2010 m. lapkricio 18 d. istatymo Nr. XI-1146 redakcija) ir gavus iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmerges rajono PK informacija, kad 2011-03-01 M. T. konflikto metu savo gyvenamojoje vietoje nešiojosi su savimi ginkla ir 10 šoviniu budamas neblaivus, savo faktineje gyvenamojoje vietoje, salygu laikyti šaunamuosius ginklus neturi, taip savo gyvenamaja vieta ivardijo pats M. T. (bl. 20), Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vadovaudamasis Ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo (2010 m. lapkricio 18 d. istatymo Nr. XI-1146 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 10 punkto nuostata prieme motyvuota, pagrista ir teiseta sprendima, todel skundas atmestinas ABTI 88 str. 1d. 1p.

Kolegija pažymi, kad gincijamo sprendimo motyvai del 2006-04-11 pareiškejo nubaudimo pagal LR ATPK 194 str. l d. ir ATPK 195 str. 200 lt. bauda, kadangi Vilniuje, konflikto metu savo gyvenamojoje vietoje jis nešiojosi rankose ginkla budamas neblaivus, 2005 metais gruodžio menesi pakeite gyvenamaja bei ginklu laikymo vieta ir apie tai nepraneše teritoriniam policijos komisariatui per 10 dienu, yra pertekliniai, nesusije su priimto sprendimo teisetumu ir pagristumu.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Skunda atmesti kaip nepagrista.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.