- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- 2-3158-883/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02005-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- H. S.
- Atsakovas
- I. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. S. ieškinį atsakovei I. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas H. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. S. ir prašė: šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje,nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti santuokines pavardes H. S. – S., I. S. – S. atsakovei I. S. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka 0,2500 ha žemės sklypas, pastatas - gyvenamas namas, pastatas - viralinė, pastatas - kiemo rūsys, pastatas - malkinė, pastatas - tvartas, pastatas - daržinė, pastatas - malkinė, pastatas - ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovui H. S. po santuokos nutraukimo atitenka patalpa - 2 kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) (1–3 b. l.).
Atsakovei I. S. procesiniai dokumentai įteikti viešo skelbimo būdu 2015-04-08 (32 b. l.). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, jokių prašymų teismui nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (CPK 384 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas H. S. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ieškovas su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini). Su atsakove nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovė su ieškovu negyvena nuo 2000 metų, iš pradžių gyveno pas savo tėvus, paskui, kiek ieškovui žinoma, nusipirko gyvenamąjį namą Pakruojo rajone. Dabartinėmis ieškovo žiniomis, atsakovė gyvena užsienyje, galimai Airijoje, tikslesnių duomenų nežino, jų ryšiai visiškai nutrūkę. Po santuokos nutraukimo išlaikymas ieškovui nereikalingas, mano, kad ir atsakovei išlaikymo nereikia, nes ji yra darbingo amžiaus. (duomenys neskelbtini) jis paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tai jo asmeninė nuosavybė, o atsakovė dar santuokos metu, tačiau jau jiems nebegyvenant kartu, yra įsigijusi nekilnojamojo turto Pakruojo r., todėl mano, kad šis turtas turėtų atitekti atsakovei. Kito dalintino turto nėra, kreditorių neturi.
Ieškovo atstovė advokatė V. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir nurodė, kad ieškovas su atsakove kartu negyvena jau ilgą laiką, jokių ryšių nepalaiko, mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nei vienas nedėjo pastangų, kad šeima būtų išsaugota.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovo H. S. ir I. S. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (4 b. l.).
Ieškovo reikalavimas santuoką nutraukti tenkinamas, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo, nuo 2000 m. sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, ieškovui nėra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, šalys visiškai nebendrauja. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina (CK 3.49 str.1 d., 2 d.).
Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai pripažįstami kaltais dėl santuokos iširimo, jei jie iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
Ieškovas teigė, kad būtent šalių elgesys ir jų požiūris į šeiminį gyvenimą, turėjo esminės įtakos jų šeimos iširimui. Ieškovas nurodė, kad šalys jau daug metų negyvena šeimoje, atsakovė galimai gyvena Airijoje, abi šalys visiškai nebendrauja jau daugelį metų, nei viena iš šalių nedėjo pastangų, kad šeima būtų išsaugota, šalys gyvena atskirus gyvenimus. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Nuo ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo iširimo praėjo ne vieneri metai ir šis laiko tarpas leidžia teismui spręsti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl netinkamo abiejų sutuoktinių požiūrio į šeimą, nenoro imtis priemonių šeimai išsaugoti (CK 3.61 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog šalys turėtų solidariųjų prievolių kreditoriams.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas H. S. asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (9,10 b. l.), todėl šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė ir yra nedalintinas (CK 3.111 str.).
Atsakovė I. S. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo pastatą - gyvenamąjį namą, pastatą - viralinę, pastatą - kiemo rūsį, pastatą - malkinę, pastatą - tvartą, pastatą - daržinę, pastatą - malkinę, pastatą - ūkinį pastatą, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šis turtas viešame registre įregistruotas atsakovės vardu (17-22 b. l.). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai. Nagrinėjamoje byloje turtas įregistruotas 2001-09-11 ir 2002-05-20. Įsigaliojus 2000 m. CK (įsigaliojo nuo 2001-07-01) turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju Registrų centro nekilnojamo turto registro pažymėjimuose nurodoma, kad žemės sklypas bei gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) registruoti atsakovės I. S. vardu, nurodyta, kad tai yra I. S. nuosavybė.
Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, yra laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami. Ieškovas apie atsakovės vardu įsigytą nekilnojamąjį turtą nežinojo, savo asmeninėmis lėšomis prie jo pirkimo neprisidėjo, pretenzijų į šį turtą ieškovas nereiškia, todėl šis turtas, nors atsakovės ir įsigytas santuokos metu, yra atsakovės asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė „S.“, ieškovui – „S.“ (CK 3.69 straipsnis).
Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (11, 12 b. l.) iš atsakovės valstybei priteistinas 41 Eur žyminis mokestis, 99,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263- 270, 385 str. ,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo H. S. palikti pavardę – S., I. S. palikti pavardę – S.
Priteisti iš atsakovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) ir 99,74 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 74 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.