Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių prokuratūros prokurorei Daivai Armalienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu 100 MGL, t. y. 5000 Eur bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

E. V. 2024 m. gegužės 14 d., apie 22.23 val., Telšių r., kelyje Nr. 160 Telšiai-Varniai-Laukuva, 1-ame km, vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini),“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, mažiausiai 1,64 prom. neblaivumas.

Apklaustas kaip kaltinamasis, E. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą vakarą jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini),“ grįžo iš kirpyklos Plungėje, kurioje barberis vaišino alkoholiu. Išgėrė gal tris taureles po 40-50 g likerio „Jagermeister“, apsikirpo ir išvažiavo. Pasukus ant Laukuvos kelio, ties (duomenys neskelbtini), žiedu buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Patikrino neblaivumą, įpūtė 1,56 promilės. Tada jį uždarė į tarnybinę mašiną ir po 15 minučių pūtė vėl, įpūtė 1,71 promilės. Tada kilo konfliktas, neva, jis tarnybinėje mašinoje kažkur užkišęs narkotines medžiagas. Kadangi tai buvo visiškas absurdas, nesusivaldęs iškeikė pareigūnus. Jį nuvežė į Šiaulius, naktį paleido ir grįžo ryte į Telšius. Automobilį vairavo tvarkingai, nesijautė apsvaigęs. Savo poelgį vertina blogai. Ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjo, neturėjo galimybių, nes dėl Covid-19 pandemijos, prasidėjusio karo nebegalėjo dirbti užsienyje – Norvegijoje, Airijoje, kur dirbo anksčiau, darbo nesusirado, labai pašlijo sveikata, reikalinga peties sąnario operacija. Gyvena vienas, turi išlaikomą dukrą, tačiau apie trejus metus jai neteikia išlaikymo dėl lėšų stokos, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena mamai priklausančiame bute, pajamos minimalios, gyvena iš gautų pinigų už parduotą automobilį ir motociklą, kitus daiktus.

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tuo sutiko ir prokurorė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas. Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gauti bei prie bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, paskelbti vadovaujantis BPK 290 straipsniu.

Be kaltinamojo E. V. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad kelio Nr. 160 Telšiai–Varniai– Laukuva 1-ame km matomas dešinėje kelio pusėje stovintis juodos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sedanas, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio kėbulo pažeidimų nestebima (1 t., b. l. 10-23).

Neblaivumo nustatymo akte fiksuojama, kad kaltinamajam E. V. 2024 m. gegužės 14 d. alkotesteriu „Alcotest 7510, patikros sertifikato Nr. 2068502, 22.23 val. nustatytas 1,64 prom., o 22.44 val. nustatytas 1,71 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 24).

2024 m. gegužės 14 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Krucų k., Mažeikių r. (1 t., b. l. 25).

Pranešimo ROIK(duomenys neskelbtini) informacijoje nurodyta, kad privatus asmuo telefonu pranešė apie tai, jog galimai neblaivus asmuo vingiuoja po kelią automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, Anglija, Važiuoja dideliu greičiu Šiaulių link (1 t., b. l. 34-35).

Kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuota Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašų ir 2024 m. gegužės 14 d. kūno kamerų įrašų apžiūra. Bendrojo pagalbos centro apžiūros metu nustatyta, jog paskambinusi moteris pranešė, kad galimai neblaivus vairuotojas pavojingai vairuoja vingiuodamas kelyje automobilį „(duomenys neskelbtini)“, angliškais numeriais, juodos spalvos, važiuoja dideliu greičiu link Šiaulių. Kūno kamerų apžiūros metu fiksuota kaltinamojo ir policijos pareigūnų bendravimas (1 t., b. l. 36-39, 40-44).

Antstolės Ilonos Girdenienės 2024 m. gegužės 22 d. pažymoje „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. vykdomajame rašte Nr. 1-5-304/2021 nurodyta 5000 Eur bauda neišieškota (1 t., b. l. 104).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2024 m. gegužės 17 d. nutarimais kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: 1) rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 140-143), 2) specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 145-148), 3) dokumento paėmimas – paimtas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2015 m. sausio 13 d. Migracijos departamento Šiaulių skyriuje Telšiuose, ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2021 m. gegužės 14 d. VĮ „Regitra“ (1 t., b. l. 150-154).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašai ir 2024 m. gegužės 14 d. kūno kamerų įrašai, esantys vokuose Nr. 1 ir Nr. 2, prisegti prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo E. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Nors kai kurias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė skirtingai, nei ikiteisminio tyrimo metu, tačiau veikos kvalifikavimui toks parodymų skirtumas įtakos neturi. Kaltinamojo parodymai duoti teisiamajame posėdyje iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo E. V. veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vairavo transporto priemonę, kai buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilių alkoholio, t. y. nustatytas mažiausias 1,64 prom. neblaivumas.

IV. Bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė esant nusikaltimų recidyvui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika nesukėlė žymesnių pasekmių, tačiau padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus (atsainus ir nerūpestingas požiūris į girto vairavimą). Siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį – paveikti kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikalstų bei jį nubausti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat įvertindamas nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad arešto bausmė turės teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio koregavimui. Siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskiriant kiek didesnės, nei minimali, trukmės, arešto bausmę (BK 49 straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių ir vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam E. V. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Kaltinamajam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, nuo pat pradžių kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo, gyvena vienas, yra bedarbis, negaunantis pastovių pajamų, nustatytas girtumas nedaug viršijo baudžiamojo įstatymo nustatytą 1,5 prom. ribą. Teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skiriamos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys, 5 dalies 8 punktas). Tokia bausmė, teismo įsitikinimu, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti kaltinamąjį E. V., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Pagal formuojamą teismų praktiką tiek BK 75 straipsnio 1 dalies, tiek 48 straipsnio 3 dalies nuostatos neįpareigoja teismo kiekvienu atveju skiriant laisvės apribojimo bausmę ar atidedant arešto bausmės vykdymą skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, t. y. atidedant arešto bausmės vykdymą kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nėra privaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 ir kt.)

Nagrinėjamu atveju teismas įvertina aplinkybes, kad E. V. kaltu pripažintas ne dėl smurtinio nusikaltimo padarymo, duomenų, jog jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, nėra, padaryta nusikalstama veika nesukėlė itin neigiamų pasekmių kitiems asmenims, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, suprato padarytos veikos pavojingumą visuomenei, eismo saugumui ir padarytos veikos neigiamas pasekmes jam pačiam. Dėl aptartų priežasčių teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirti intensyvią priežiūrą pagrindo nėra.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, tai, kad arešto bausme kaltinamasis nuteisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, jog kaltinamajam gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys, 5 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu visiško sudėjimo būdu subendrintina su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 100 MGL, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) bauda ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė.

BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato turto konfiskavimą, t. y. priverstinį neatlygintiną turto paėmimą valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, turto konfiskavimas yra imperatyvus.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis E. V. inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė vairuodamas transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurią, pasak paties kaltinamojo, įgijo nuosavybės teise, todėl minėtas automobilis konfiskuotinas.

Pripažinus, kad E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertindamas kaltinamojo elgesį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad per 5 metus padarė tik du Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl ko nelaikytinas piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju, teismo įsitikinimu, suprato padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nustatytinas įstatyme įtvirtintas artimas minimaliai trukmei – 2 (dvejiems) metams – šio draudimo terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis). Termino pradžia skaičiuotina nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2024 m. gegužės 17 d.

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašai ir 2024 m. gegužės 14 d. kūno kamerų įrašai, esantys vokuose Nr. 1 ir Nr. 2, prisegti prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 307, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu subendrinti visiško sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 100 MGL, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų ir 100 MGL, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 5 dalies 8 punkto pagrindu paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 2 dalimi E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 17 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašus ir 2024 m. gegužės 14 d. kūno kamerų įrašus, esančius vokuose Nr. 1 ir Nr. 2, prisegtuose prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.