- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- A2.2.-149-963/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04627-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- E. N.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. N. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), teises, nes nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, t. y. E. N., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, atskaitingu asmeniu, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos: UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui (įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2015-11-08 sudarė 1846,17 Eur), pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, atskaitingais asmenimis ir tuo pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises.
E. N. teismo posėdžio metu pripažino padariusi pažeidimą, paaiškino, kad jos vadovaujama įmonė užsiima produkcijos, skirtos Suomijos laivų statykloms, gamyba. Paaiškino, kad ji žino apie tai, jog pirma reikia sumokėti esamus įsipareigojimus valstybei, bet dėl to, kad pagrindinis užsakovas ir pajamų šaltinis – Suomijos laivų statykla vasaros laikotarpiu dviem mėnesiams užsidarė vasaros atostogų ir nevykdė nei jokios veiklos, nei jokių atsiskaitymų, jos įmonė negalėjo tinkami laiku atsiskaityti su valstybe. Kad tinkamai būtų užtikrinta jos įmonės veikla ir nenutrūktų gamyba, ir, kad 25 asmenys galėtų dirbti, ji pasirinko pirmiausiai atsiskaityti už jai teikiamas medžiagas su tiekėjas, o ne su valstybe. Šiai dienai valstybei jos įmonė nėra skolinga. Labai gailisi dėl to, kad padarė šį pažeidimą, bet akcentuoja, kad taip pasielgė, kad užtikrintų nepertraukiamą įmonės veiklą.
Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr.63-2243) (toliau -MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.
CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Bendrovė nesilaikydama CK 6.930¹ nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises.
Pažymėtina, kad Bendrovės direktorė E. N. kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ATPK 50⁶ straipsnį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.
Iš 2015-10-11 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad vykdant VMI prie FM 2015-08-06 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-7339 ir siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų biudžetui vykdymą, mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, buvo atliktas operatyvus patikrinimas ir surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-9276. Operatyvus patikrinimas atliktas tikrinant laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-07-31 kasos ir banko sąskaitų lėšų judėjimą, pirkimus, pardavimus, atskaitingus asmenis, kreditorius, debitorius. 2015-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei buvo skolinga 174,09 Eur (b.l.16-29).
Iš 2015-12-08 balanso matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybei yra 1846,17 Eur (b.l. 15).
Iš 2015-09-09 E. N. paaiškinimo matyti, kad pagrindinė nemokėjimo priežastis valstybės biudžetui yra ta, kad pagrindinis užsakovas Suomijos įmonė vasaros laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-09-01 užsidarė vasaros atostogoms, dėl ko nutrūko įmonės gamybinis srautas bei piniginis srautas (įmonė nebegavo nei užsakymų, nei jai nebuvo pervedamos piniginės lėšos) (b.l.17-18).
Iš 2015-08-17 preliminaraus balanso matyti, kad įmonė 2015-07-31 turi turto už 205.655,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 155.064 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos 155.064 Eur).
Iš 2015-08-17 preliminarios 2015-07-31 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-07-31 bendrasis pelnas buvo 166355 Eur, veiklos sąnaudos – 160631 Eur, pelnas – 5724 Eur. (b.l. 20).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos AB „Swedbank“ išrašo už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2015-07-31 matyti, kad sąskaitoje Nr(duomenys neskelbtini) gautos pajamos – 16.500,00 Eur (už prekes), išlaidos sudarė 16.500 Eur, iš jų: 7684,61 Eur – VSDF įmokos, 8811,04 Eur – VMI mokesčiai, 2015-07-31 likutis sąskaitoje – 0,00 Eur. (b.l. 22-29).
Iš 2016-01-11 mokestinių ir/ar baudų už administracinius teisės pažeidimus prievolių likučių suderinimo akto matytai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui yra 14,91 Eur (kas sudaro palūkanos už laiku nesumokėtus mokesčius).
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės E. N. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymas: įmonės balansu (b.l. 14-15), 2015-10-11 operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 11-13), 2015-10-11 operatyvaus patikrinimo pažyma susijusios medžiagos kopijomis (b.l.16-29), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-08-17; 2015-12-08 balansais (b.l. 19-20). Šie duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama E. N., būdama įmonės vadove, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau E. N. vadovaujama įmonė, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Tokiu būdu E. N. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pažeidėjai skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – ji nei karto nebausta administracine tvarka, dirba, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus – 11 ir 5 metų, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį – nors oficialiai E. N. ir yra priskaičiuojamas darbo užmokesti ir nuo jo sumokami mokesčiai valstybei, bet realiai per 2015 metus dėl susiklosčiusios sudėtingos finansinės situacijos įmonėje, ji neišsimokėjo sau darbo užmokesčio, pragyvena tik iš 600 Eur vyro darbo užmokesčio, finansinius įsipareigojimus bankui, į tai, kad buvo panaikintas įsiskolinimas valstybės biudžetui, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas E. N. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti pažeidėjai pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 100 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 313 straipsniu, teismas
nutaria:
E. N. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime administracinės bylos numerį Nr. A2.2.-149-963/2016 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.