Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Daiva Gadliauskienė Baudžiamoji byla Nr.: 1 A-360-350/2010

Pranešėjas Algirdas Gaputis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1

2010 m. rugpjūčio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-15 nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista :

- pagal LR BK 259 str. 2 d., už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis 20 parų areštu,

- pagal LR BK 259 str. 2 d. už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis 20 parų areštu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos sudėjimo bei apėmimo būdais ir R. L. paskirta galutinė subendrinta trijų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 d., R. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš jos išieškota bei konfiskuota 20 litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteista už tai, kad nenustatytu laiku iš nenustatyto šaltinio neteisėtai įgijo 0,005 gramo psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurią nuo įgijimo momento neteisėtai laikė su savimi iki 2009 m. sausio 22 d. apie 13 val., kuomet Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės pirmojo aukšto aikštelėje prie buto Nr. 1 šią psichotropinę medžiagą - 0,005 g metamfetamino už 20 litų pardavė A. S..

Be to, R. L. nenustatytu laiku iš nenustatyto šaltinio neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį - 0,003 g psichotropinės medžiagos - MDMA, kurią neteisėtai laikė su savimi iki 2009 m. kovo 16 d. 10 val., kuomet Panevėžio mieste, Elektronikos gatvėje prie namo Nr. 1c buvo sulaikyta ir asmens kratos metu šią psichotropinę medžiagą pas ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, R. L. tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje iš nenustatyto šaltinio neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį - 4,837 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurią nuo įgijimo momento neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžio mieste, iki 2009 m. kovo 16 d. 10.20 val., kuomet kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantė pagal BK 260 str. 1 d. nuteista už tai, kad nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijusi 0,005 g metamfetamino, jį neteisėtai laikė iki 2009-01-22, 13 val., kuomet jį pardavė A. S.; pagal BK 259 str. 2 d. už tai, kad nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijusi MDMA, ją neteisėtai laikė su savimi iki 2009-06-16, 10 val. ir pagal BK 259 str. 2 d. už tai, kad nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijusi 4,837 g kanapių ir jų dalių, iki 2009-03-16, 10.20 val. laikė savo bute. Taigi, nuosprendžiu pripažinta įrodyta, kad apeliantės neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga turint tikslą ją platinti pasireiškė šios medžiagos neteisėtu įgijimu, laikymu ir pardavimu, o neteisėtas disponavimas psichotropine ir narkotine medžiagomis be tikslo jas platinti – neteisėtu įgijimu ir laikymu. Visos apeliantei inkriminuotos nusikalstamos veikos - neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas ir pardavimas - yra alternatyvios ir sudaro savarankiškas nusikaltimų sudėtis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, tokiose bylose kiekvienos iš šių alternatyvių veikų padarymo faktas turi būti nustatytas ir pagrįstas bylos įrodymais, nei vienos iš veikų įrodinėjimui nekeliant skirtingų reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Nagrinėjamoje byloje teismas netiksliai laikėsi šių nuostatų, nes bylos įrodymais pirmojoje nusikalstamoje veikoje pagrindė tik apeliantės psichotropinės medžiagos pardavimo, o kitose dviejose – narkotinės ir psichotropinės medžiagų laikymo faktą.

Iš byloje esančių A. S. ir R. L. telefoninių skambučių bei žinučių išklotinių matyti, kad 2009-01-22 jie tarpusavyje bendravo 12.30 ir 12.53 val., t.y. prieš policijos pareigūnams sulaikant A. S..

Liudytojas A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009-01-22 asmeniniam vartojimui už 20 Lt iš apeliantės nusipirko metamfetamino prieš tai su ja susiskambinęs telefonu. Atvykęs narkotines medžiagas paėmė prie apeliantės buto durų, į vidų užėjęs nebuvo ir sumokėjęs išėjo iš laiptinės, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Asmens kratos metu pas jį buvo rastas ir paimtas amfetaminas, kur jis pirko ir R. L..

Liudytojas policijos pareigūnas - R. A. patvirtino, kad 2009-01-22 matė į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę įeinantį A. S.. Žinojo, kad toje namo laiptinėje gyvena R. L., galimai platinanti narkotines medžiagas. Sulaikė už kelių minučių iš namo išėjusį A. S.. Atlikęs asmens kratą, rado narkotines medžiagas.

Skunde išreikštas prašymas apklausti liudytojus A. S., I.Lukoševičių, T.Glotovą ir R. A., nes jų teisme duoti parodymai melagingi, atmestinas kaip nepagrįstas. Minėtų liudytojų parodymai nuoseklūs, atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes. Parodymus jie davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę. Netikėti minėtų liudytojų išsamiais, esminėse detalėse sutampančiais ir kitais byloje esančiais duomenimis patvirtintais parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Taip pat atmestinas ir skundo teiginys, kad atpažinimo iš fotonuotraukų metu, A. S. ją padėjo atpažinti policijos pareigūnai. Kaip matyti atpažinimas buvo daromas laikantis BPK 191, 194, 195 str. reikalavimų ir tvarkos, nėra jokio pagrindo abejoti liudytojo A. S. parodymų patikimumu bei tuo, kad R. L. jis atpažino pats, niekieno nepadedamas. Nėra jokių duomenų, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, būtų padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, duodantys pagrindą kritiškai vertinti apeliantę kaltinančius įrodymus.

Tai, kad apeliantė buvo sulaikyta praėjus dviems mėnesiams po narkotinių medžiagų pardavimo A. S. ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas skunde minimas apeliantės ir A. S. bendras pažįstamas, niekaip nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodytos jos kaltės. Be to, byloje nėra duomenų, kad minimas asmuo susijęs su esminėmis bylos aplinkybėmis.

Apeliantės kaltę iš dalies patvirtina ir jos pačios parodymų prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms. Faktas, kad po jos sulaikymo asmens kratos metu buvo rastos psichotropinės medžiagos, užfiksuotas asmens kratos protokole. O jos gyvenamosiose patalpose rastų narkotinių medžiagių – kanapių radimas, užfiksuotas kratos protokole, dalyvaujant pačiai nuteistajai. Su kratos protokolais apeliantė sutiko, jokių pastabų dėl apžiūrų nepareiškė. Kratos buvo atliktos laikantis BPK reikalavimų, jokių procesinių pažeidimų nekonstatuota.

Tai, kad nuteistoji vartoja narkotines medžiagas, patvirtina specialisto išvados, iš kurių matyti, kad jos šlapime rasta metamfetamino pėdsakai, o rankų nuoplovose rasti heroino ir metamfetamino pėdsakai. Iš psichiatrijos skyriaus specialisto išvados matyti, kad apeliantei diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas.

Aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad R. L. neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą bei savo reikmėms laikė nedidelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Psichotropinės medžiagos pardavimas yra viena iš BK 260 str. 1 d., o nedidelio kiekio narkotinės ir psichotropinės medžiagos laikymas be tikslo platinti – viena iš BK 259 str. 2 d. numatytų alternatyvių nusikalstamų veikų, kurių padarymo pakanka asmenį pripažinti kaltu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės skundo argumentai, jog byloje nėra jokių jos nusikalstamų veikų padarymą patvirtinančių įrodymų, atmestini kaip nepagrįsti.

Šiame sprendime jau nurodyta, kad dalis apeliantei inkriminuotų nusikalstamų veikų -neteisėto metamfetamino įgijimo ir laikymo, neteisėto MDMA ir kanapių ir jų dalių įgijimo - padarymo aplinkybių nebuvo nustatytos nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Nors apeliantė ikiteisminio tyrimo metu nurodė įsigijusi metamfetamino iš nenustatyto asmens, tačiau šios aplinkybės jokie kiti bylos įrodymai nepatvirtina, metamfetaminą pardavęs asmuo nenustatytas, todėl metamfetamino įgijimo faktas neįrodytas. Byloje nėra įrodymų, kada ir kokiais veiksmais apeliantė įgijo kanapių ir jų dalių bei MDMA, be to, pirmajame nusikaltime nėra įrodymų, kad būtent apeliantė iki metamfetamino pardavimo visą laiką jį laikė su savimi. Teismas šias aplinkybes preziumavo, remdamasis nustatytu šių medžiagų pardavimo ir laikymo faktu, tačiau nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas, todėl nuosprendžio dalys dėl R. L. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. už neteisėtą metamfetamino įgijimą ir laikymą bei pagal BK 259 str. 2 d. už neteisėtą MDMA ir kanapių ir jų dalių įgijimą naikintinos.

Pašalinus iš nuosprendžio dalis dėl apeliantės neteisėto nedidelio kiekio psichotropinės ir narkotinės medžiagos įgijimo, lieka įrodytas tik šių medžiagų laikymas. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, kad apeliantė šias medžiagas laikė be tikslo jas platinti tuo pačiu metu nors ir skirtingose, tačiau tik jai prieinamose vietose– su savimi ir savo bute, be to, ji pati vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas – akivaizdu, kad apeliantė šias medžiagas laikė turėdama vieningą tyčią. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės veika vertintina kaip tęstinis baudžiamasis nusižengimas, nes jis buvo atliktas pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą – siekimą patenkinti savo poreikius. Pripažinus, kad apeliantė padarė tęstinę veiką, kurią pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip dvi pavienes nusikalstamas veikas pagal BK 259 str. 2 d., šie jos veiksmai kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal BK 259 str. 2 d.

Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, laiko įrodyta, kad R. L. 2009-01-22, apie 13 val. neteisėtai Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės pirmojo aukšto aikštelėje prie buto Nr. 1 psichotropinę medžiagą - 0,005 g metamfetamino už 20 litų pardavė A. S.. Be to, ji nedidelį kiekį - 0,003 g psichotropinės medžiagos – MDMA neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi iki 2009-03-16, 10 val., kuomet Panevėžio mieste, Elektronikos gatvėje prie namo Nr. 1c buvo sulaikyta ir asmens kratos metu šią psichotropinę medžiagą pas ją rado ir paėmė policijos pareigūnai ir nedidelį kiekį - 4,837 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2009-03-16, 10.20 val. laikė bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , kuomet kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismas, skirdamas apeliantei bausmę pagal BK 260 str. 1 d., iš esmės teisingai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas formaliąsias sąlygas, turinčias reikšmės bausmės paskyrimui – apeliantė padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, byloje nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ji neteista, bausta administracine tvarka už psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Tačiau teismas neįvertino vienos reikšmingesnių tokio pobūdžio nusikaltimuose aplinkybių – psichotropinės medžiagos, kurią apeliantė neteisėtai perdavė kitam asmeniui, kiekio. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, amfetamino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, tuo tarpu apeliantė pardavė tik 0,005 g. t.y. 40 kartų mažesnį nei nedidelis kiekis šios psichotropinės medžiagos. Itin mažas parduotos psichotropinės medžiagos kiekis šiuo atveju rodo ir mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl apeliantei skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. paskirta bausmė mažintina iki sankcijoje nustatytos minimalios bausmės.

Pripažinus apeliantės veiką dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu psichotropinės ir narkotinės medžiagos vienu baudžiamuoju nusižengimu, jos veikos apimtis padidėjo, tačiau byla nagrinėjama tik pagal nuteistosios apeliacinį skundą, todėl jai pagal BK 259 str. 2 d. skirti griežtesnę bausmę, nei buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

BK 72 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Kadangi apeliantė iš nusikalstamos veikos - pardavusi A. S. metamfetaminą gavo 20 Lt, teismas priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą. Be to BPK 105 str. 1 d. numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Kadangi teismas nagrinėdamas bylą, kurioje buvo kaltinama R. L., turėjo pašto išlaidų į teismo posėdį kviečiant proceso dalyvius, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį minėtas išlaidas pagrįstai priteisė iš apeliantės. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo sprendimas šiuo klausimu taip pat yra pagrįstas ir teisingas, pagrindo nepriteisti teismo turėtų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalis dėl R. L. nuteisimo : pagal BK 260 str. 1 d. už neteisėtą 0,005 g metamfetamino įgijimą nenustatytu laiku iš nenustatyto šaltinio ir neteisėtą laikymą su savimi nuo įgijimo momento iki 2009 m. sausio 22 d. apie 13 val.; pagal BK 259 str. 2 d. už neteisėtą, neturint tikslo parduoti ar kitai platinti nedidelio kiekio – 0,003 g psichotropinės medžiagos - MDMA įgijimą iš nenustatyto šaltinio nenustatytu laiku; pagal BK už 259 str. 2 d. už neteisėtą, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti nedidelio kiekio – 4,837 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių įgijimą iš nenustatyto šaltinio, nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje.

R. L. veikas, kvalifikuotas pagal BK 259 str. 2 d. kaip dviejų baudžiamųjų nusižengimų realią sutaptį, kvalifikuoti pagal BK 259 str. 2 d. ir paskirti bausmę - areštą dvidešimčiai parų.

R. L. pagal BK 260 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dviejų metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, R. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.