- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- eII-137-1170/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01956-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- D. P.
- Kategorijos
- 9.19Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas (ANK 187 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-14033-2025 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto R. S. 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-14033-2025 D. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2025 m. spalio 16 d., 00.01 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) už 2025 metų rugsėjo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2025 m. spalio 15 d. Tuo D. P., būdamas bendrovės vadovu ir atsakingu už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas) 24 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl paminėto administracinio nusižengimo D. P. buvo paskirta 295 Eur dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas D. P. skundas dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo yra prašoma panaikinti Institucijos Nutarimu paskirtą baudą kaip neproporcingą. Pasak skundą padavusio asmens, deklaracija buvo pateikta pavėluotai dėl objektyvių priežasčių – bendrovėje tuo metu vyko apskaitą tvarkančio asmens pasikeitimas, todėl dėl žmogiškos klaidos deklaracija nebuvo pateikta laiku. Pavėluotas deklaracijos pateikimas nesukėlė jokios žalos valstybės biudžetui, o ir iš pačios deklaracijos matyti, kad 2025 m. rugsėjo mėnesį darbo užmokestis nebuvo mokamas, todėl mokesčių prievolės ir neatsirado. Šis atvejis nėra pasikartojantis, deklaracijos bendrovėje paprastai teikiamos laiku.
Atsiliepimas
Institucija, susipažinusi su pateiktu skundu, pateikė atsiliepimą, kuriame su skundo argumentais nesutiko ir prašė šį atmesti. Pasak Institucijos, D. P. buvo ne kartą baustas pagal ANK 187 straipsnį dėl deklaracijų nepateikimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Vien tai, kad padarytu administraciniu nusižengimu jokia žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta įtakos neturi. Šiuo atveju yra asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o lengvinančių nėra, todėl vadovaujantis ANK 36 straipsniu, asmeniui pagrįstai buvo paskirta ne mažesnė negu vidurkis bauda. Institucija taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Finansinės apskaitos įstatymas) 13 straipsnį, kuriame numatyta, kad būtent subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą, kas suponuoja išvadą, kad būtent bendrovės vadovas yra atsakingas už tai, kad mokestinės deklaracijos būtų teikiamos laiku ir tinkamai. Jeigu bendrovė deklaracijų negali pateikti ar vėluoja jas pateikti dėl objektyvių priežasčių, teisės aktai numato pareigą imtis veiksmų – teikti prašymus atleisti nuo deklaracijų pateikimo ar pratęsti jų pateikimo terminus. O net ir nenumatęs aplinkybių, dėl kurių deklaracijos nebuvo pateiktos laiku, bendrovės vadovas galėjo imtis neatidėliotinų veiksmų, tačiau to nepadarė ir tik po nuobaudos paskyrimo pats asmeniškai pateikė deklaraciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. paaiškino, kad jam Institucijos paskirta bauda yra neteisinga. Akivaizdžiai Institucija formaliai taiko nuobaudas, bet į esmę nesigilina. Jis nėra nuolatinis pažeidėjas, jis tiesiog vadovauja bendrovei, moka mokesčius. Jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini), dirba labai sunkų darbą. Kai atsitinka tokie pavėlavimai, tai jie įvyksta ne dėl piktnaudžiavimo, o dėl to, kad yra laiko stoka. Jis anksčiau turėjo bendrovę, kuri, jo įsitikinimu jau buvo neveikianti, tačiau VMI atlikus patikrinimą, nustatė, kad ši vis dar yra veikianti, todėl jam buvo paskirta bauda, su kuria jis sutiko ir ją žada išsimokėti. Kalbant apie šioje byloje aptariamą bendrovę, tai joje yra tik planuojama veikla, buvo žmonių pasikeitimai, nėra jokių pajamų. Ten kažkoks formalumų formalumas ir už tai mokėti 300 Eur yra nesąžininga, neatitinka jokios verslo etikos. Valstybė negalėjo patirti jokių nuostolių. Jis perėmė bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, tapo direktoriumi, perėmė vadovavimą, jie dirbo (duomenys neskelbtini). Buvo kaita darbuotojų, pasikeitimas ir jie pavėlavo kelias dienas pateikti deklaraciją. Anksčiau jis buvo baustas už kitos įmonės veiklą ir analogišką nusižengimą. Jis buvo įsitikinęs, kad įmonė jau neturi teikti tų deklaracijų, jis nevykdė individualios veiklos ir perėjo į juridinio asmens veiklą. Jam VMI paskambino, jie sudarė grafiką, o jis su tuo sutiko. Užtat šiuo atveju įvyko kelių dienų pavėlavimas ir bet kuris buhalteris pasakys, kad čia nulinės esmės pažeidimas. Visą šitą įvykį iš esmės nulėmė tai, kad buvo darbuotojų kaita, kurie atsakingi už buhalterinę apskaitą. Jo mėnesinės pajamos yra minimalios, už ankstesnį nusižengimą jam paskirtos baudos apmokėjimas yra padalintas dalimis, jau už du pirmuosius mėnesius jis yra apmokėjęs. Šiuo metu, jie tik pradeda vystyti verslą, gamina (duomenys neskelbtini), bando išsikapstyti ir tapti sėkminga įmone. Jis kaltės neginčija, yra kaltas, tačiau nežinojo.
atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio
Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, subjektas. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktos skundą lydinčios medžiagos matyti, kad D. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., o šios aplinkybės pats administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat pateiktame skunde neginčijo.
Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčas nekilo ir dėl to, kad D. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laiku – iki 2025 m. spalio 15 d. nepateikė Mėnesinės pajamų mokesčių deklaracijos už 2025 m. rugsėjo mėnesį. Analogiškai pirmiau paminėtai aplinkybei, šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. neginčijo, pripažinęs, kad iš tikrųjų dėl personalo kaitos privaloma pateikti deklaracija laiku nebuvo pateikta. Aptariamą aplinkybę taip pat patvirtina ir Institucijos pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip mokesčių mokėtojo, paskyros išrašas, iš kurio matyti, kad šios bendrovės Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija už 2025 m. rugsėjo mėnesį buvo pateikta tik 2025 m. lapkričio 14 d.
Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. tiek teismui adresuotame skunde, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apeliavo į tai, kad būtina pateikti deklaracija laiku nebuvo pateikta dėl jo vadovaujamoje bendrovėje vykusio už buhalterinę apskaitą atsakingų asmenų pasikeitimo, kas pasak skundą padavusio asmens, nesudaro pagrindo palikti galioti Institucijos paskirtą nuobaudą. D. P. teigimu, deklaracija nebuvo pateikta laiku išimtinai dėl žmogiškosios klaidos, o ir jokios neigiamos pasekmės dėl paminėtos aplinkybės nekilo.
Minėtų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuris numato, jog subjekto apskaitos tvarkymą organizuoja subjekto vadovas, kuris ne tik parenka apskaitą tvarkantį asmenį bei užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijos ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas, bet ir nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą. Paminėta teisės norma savaime nereiškia, kad D. P. privalėjo pats savarankiškai pateikti Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją, tačiau būtent jis, kaip bendrovės vadovas, buvo atsakingas už tai, kad minėta deklaracija būtų pateikta laiku ir tinkamai. Be kita ko, kaip matyti iš Institucijos pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip mokesčių mokėtojo, paskyros išrašo, būtent D. P. buvo tas asmuo, kuris reikalaujamą deklaraciją pateikė pavėluotai – 2025 m. lapkričio 14 d. Todėl vien tai, kad tam tikru laikotarpiu bendrovėje keitėsi asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą, nepaneigia šios bendrovės atsakingiems asmenims tenkančios pareigos laiku teikti mokesčių deklaracijas. Juo labiau, kaip matyti iš Institucijos pateiktos skundą lydinčios medžiagos, suėjus teisės aktų nustatytam terminui deklaracijai pateikti, kitą dieną – 2025 m. spalio 16 d. bendrovei buvo išsiųstas priminimas apie tenkančią pareigą pateikti deklaraciją, tačiau ši buvo pateikta ne po priminimo pateikimo, bet tik po 2025 m. lapkričio 12 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymo – 2025 m. lapkričio 14 d. O ir po paminėto priminimo pateikimo jokie paaiškinimai dėl sąlygų deklaracijai pateikti neturėjimo Institucijai nebuvo pateikti. Anaiptol, šios aplinkybės Institucijos nebuvo nurodytos ir prieš priimant skundžiamą Nutarimą. Priešingai, jos buvo įgarsintos tik pateikiant skundą teismui ir bylą nagrinėjant teisme. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys ir į administracinėn atsakomybėn patrauktą D. P. charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad pastarasis buvo ir yra ne vieno juridinio asmens vadovas, todėl jam tenkanti pareiga teikti mėnesinės pajamų mokesčių deklaracijas nėra siurprizinė ir nežinoma. Anaiptol, pastarasis už šių deklaracijų nepateikimą laiku iki šioje byloje aptariamų įvykių ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn.
Aptariant D. P. argumentus, susijusius su neva jam nepagrįstai paskirta administracine nuobauda – bauda, atkreiptinas dėmesys į ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą, kuris numato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; ir 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys).ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir jos rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymų leidėjas numato alternatyvias administracines nuobaudas – įspėjimą arba baudą nuo 200 iki 390 Eur. Nagrinėjamu atveju D. P. buvo paskirta 295 Eur dydžio bauda.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus D. P. padarytą administracinį nusižengimą apibūdinančius duomenis, taip pat duomenis, charakterizuojančius patį administracinėn atsakomybėn patrauktą D. P., neturi pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvus pagrindas pastarajam neskirti baudos ar sumažinti jos dydį.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad už šioje byloje aptariamą administracinį nusižengimą D. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas net penkis kartus, pradedant nuo 2021 metų, kas, be kita ko, neginčijamai patvirtina, kad Institucijos Nutarimu įrodytu pripažintą administracinį nusižengimą D. P. padarė pakartotinai (ANK 40 straipsnis). Pirmąjį kartą D. P. patraukus administracinėn atsakomybėn jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, tačiau visai kitais likusiais atvejais jam jau buvo skiriamos baudos, kurių dydis variavo nuo 200 Eur iki 250 Eur.
Paminėtų aplinkybių kontekste akivaizdu, kad asmuo, jau ne kartą susidūręs su Institucijos administracinės atsakomybės forma pasireiškusiu priminimu apie būtinybę kasmet teikti deklaracijas, akivaizdžiai suvokia ir supranta, kad kartotinis tokio elgesio pasireiškimas gali sukelti griežtesnius padarinius, todėl sąlygoja būtinybę asmeniui elgtis dar rūpestingiau ir imtis visų būtinų, o taip pat papildomų priemonių, užtikrinančių kad toks elgesys daugiau nepasikartotų. Tuo tarp nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. būtų atlikęs visus būtinus veiksmus, privalomai deklaracijai pateikti. Kaip buvo minėta ankstesnėje nutarties dalyje, Institucija, prieš priimdama administracinio nusižengimo protokolą, D. P. vadovaujamai bendrovei išsiuntė priminimą apie būtinybę pateikti deklaraciją. Nepaisant paminėto priminimo, D. P. nei mokestinės deklaracijos, nei paaiškinimo dėl jos pateikimo negalimumo ar prašymo pratęsti terminą deklaracijai pateikti Institucijai nepateikė. Ir tik surašius administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo asmeniui jau buvo paskirta atitinkama sankcija, buvo imtasi veiksmų deklaracijai pateikti.
Todėl, apibendrinus pirmiau teismo aptartus argumentus, susijusius su administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. teiginiais apie pasikeitusius bendrovės darbuotojus, taip pat vėliau visgi pateiktą deklaraciją, taip pat juos sugretinus su D. P. charakterizuojančiais duomenimis, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad egzistuoja objektyvus pagrindas pastarajam neskirti administracinės nuobaudos – baudos ar sumažinti paskirtos baudos dydį. Anaiptol, tiek padaryto administracinio nusižengimo pakartotinumas ir net penkis kartus taikyta administracinė atsakomybė už tą patį, tiek D. P. siųsti priminimai apie būtinybę teikti deklaracijai, o galiausiai, ir pastarojo nurodytų argumentų sąsajumo su padarytu nusižengimu stoka, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju vienintelė administracinės nuobaudos rūšis, galinti daryti teigiamą įtaką administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, yra būtent bauda ir Institucijos jos parinktas dydis.
Nors Institucijai nagrinėjant bylą administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. pozicija dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nebuvo žinoma – pastarasis rašytinių paaiškinimų Institucijai nepateikė, tačiau jau bylos nagrinėjimo teisme metu jis pripažino, kad savo kaltės neginčija ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip tą numato ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Kita vertus, sugretinus šią aplinkybę su teismo pirmiau aptartomis ir administracinės nuobaudos paskyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, pripažintina, kad vien ši aplinkybė nenulemia D. P. paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ar dydžio pakeitimo. Akivaizdu, kad Institucijos parinkta bauda nesiekia už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriamos baudos maksimumo, o visos kitos teismo jau aptartos aplinkybės sąlygoja būtinybę D. P. paskirtą nuobaudą palikti nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,4 ir 6 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. skundą atmesti.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto R. S. 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-14033-2025 pakeisti ir pripažinti D. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.