- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-270-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30204-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- I. J.
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglės Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei I. J. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. J. 728,16 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014-08-14 ir 2015-05-06 iš atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo užlietas draudėjo D. J. butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir dėl to ieškovas išmokėjo 728,16 Eur dydžio draudimo išmokas. 2014-08-14 įvykio metu sudrėko pakabinamos gipso kartono lubos viename draudėjo buto kambaryje, buvo sugadintas šviestuvas ir krėslas, dėl ko draudėjui buvo išmokėta 162,67 Eur (562 Lt) dydžio išmoka lubų perdažymui pagal gyventojų turto draudimo sutartį Nr. IS 100186 ir 156,39 Eur (540 Lt) išmoka už naujo krėslo įsigijimą pagal gyventojų turto draudimo sutartį Nr. IS 106702. Po 2015-05-06 apliejimo 409 Eur išmoka draudėjui buvo apskaičiuota sudarius lokalinę sąmatą ir išmokėta draudėjui pagal draudimo sutartį Nr. IS 100186. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog žala atsirado iš atsakovei priklausančiame bute buvusio vandens nuotekio šaltinio. Nesandarus yra daugiabučio namo stogas, esantis virš atsakovės buto, o atsakovė negalėjo savarankiškai stogo remontuoti. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jo pateiktos nuotraukos teisėtai darytos atsakovės bute. Taip pat pažymėjo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas buvo apsidraudęs nuo gamtinių jėgų ir vandens poveikio savo turtui, todėl draudikas neturėtų reikšti ieškinio atsakovei, kadangi žala galėjo atsirasti dėl gamtos stichijos veiksnių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, iš atsakovės I. J. 571,77 Eur išmokėtų sumų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas iš 2015-06-01 darytų nuotraukų nustatė, kad buvo sulietos buto draudėjo D. J. buto lubos. Bendrijos pirmininkas A. R. teismo posėdžio metu paliudijo, kad D. J. bute, vaikų kambaryje ant lubų buvo dėmės ir nuo jų lašėjo vanduo. Teismas pripažino, kad iš ieškovo pateiktų duomenų galima matyti, jog draudėjo buto užliejimo židinys yra viršutiniame bute. Teismas sprendė, kad byloje nekilo ginčo, jog atsakovei priklausantis butas yra virš draudėjo D. J. buto.Teismas pažymėjo, kad dr. D. K. apžiūros metu atsakovei priklausančioje palėpėje esantis langas, nors ir neįstiklintas, tačiau buvo užsandarintas plėvele, o iš akte pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad pro nesandarų stogą patenkančios drėgmės kiekis yra pakankamas užlieti apačioje esantį butą..Teismas sprendė, kad atsakovo pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti, jog 2014-08-14 ir 2015-05-06 įvykių metu pagrindinė draudėjo buto užliejimo priežastis buvo netinkama stogo konstrukcija. Iš teismui pateiktų duomenų visumos darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog esminė apatinio buto apliejimo sąlyga buvo ginčo laikotarpiu nesandarus atsakovei priklausančios palėpės langas. Teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, t. y. atsakovė būdama buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nesiėmė visiškai jokių veiksmų net ir laikinai sustabdyti ar sumažinti žalos atsiradimą D. J. butui, todėl konstatavo, kad reikalavimas priteisti 571,77 Eur draudimo išmoką iš atsakovės yra pagrįstas ir teisėtas.Ieškovo reikalavimą dėl 156,39 Eur priteisimo už naujo krėslo įsigijimą atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė I. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-06 sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas nurodė, jog byloje nebuvo ginčo dėl to, kad butas Nr. 6, esantis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iš virš jo esančio buto Nr. 20, esančio name (duomenys neskelbtini). Nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu, atsakovė niekada nesutiko su ieškovo neįrodytu teiginiu, kad draudėjo butas Nr. 6 yra po atsakovės butu Nr. 20. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai – palėpės ir po juo esančio aukšto planai, iš kurių būtų matyti, kad atsakovės bute esanti stogo konstrukcija yra virš buto Nr. 6 vandeniu užlieto kambario.Bendrijos pirmininko A. R. 2014-08-05 ir 2014-08-17 lankymasis bute esančiame (duomenys neskelbtini), niekaip nesusijęs su draudimo įvykiais, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje, nes draudimo įvykai įvyko atitinkamai 2014-08-14 ir 2015-05-06. Taigi, A. R. įvykio metu nebuvo nei bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nei bute esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė savo teiginiams pagrįsti pateikė dr. D. K. 2016-12-20 surašytame vertinimo aktą, kuriame vienareikšmiškai buvo nustatyta, kad nėra jokių duomenų apie bute (duomenys neskelbtini), susidariusio galimo vandens nutekėjimo lokalizaciją, todėl negalima teigti, jog butas (duomenys neskelbtini), buvo užlietas būtent ties stoglangiu / ar dėl stoglangio.Teismas visiškai neatsižvelgė į faktą, jog ginčo stoglangis, remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.02:2008 buvo stogo, už kurį yra atsakinga daugiabučio namo bendrija, konstrukcijos elementas, kas savo ruožtu nėra priskiriama atsakovei priklausančiai palėpei ar langui. Priešingai nei nurodė teismas, specialisto dr. D. K. 2016-12-20 vertinimo akte nurodyta, jog stiklo nebuvimas negalėjo būti vandens pratekėjimo priežastimi į atsakovės butą.Ieškovas nenurodė ir neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. ieškovas nenurodė ir neįrodė, kokių pareigų neįvykdė atsakovė, ar kokius veiksmus, kuriuos draudžia įstatymai, atliko atsakovė, ar kokią bendro pobūdžio pareigą pažeidė atsakovė. Ieškovas nenurodė ir neįrodė, kad žalą sukėlė būtent atsakovės bute esantis nesandarus vandens tekėjimo (kaupimo) šaltinis.Atsakovė ne vieną kartą kreipėsi į UAB „Naujininkų ūkis“, kad būtų sutvirtintas stogo pagrindas (medinės konstrukcijos ir parapetai), kad atsakovė pati savo sąskaita galėtų pakloti stogo dangą.Su ieškiniu ieškovas nepateikė nė vieno pagrįsto ir kompetentingo asmens surašyto žalos nustatymo akto, iš kurio būtų galima matyti, jog abiem atvejais butui Nr. 6, buvo padaryta būtent 571,77 Eur dydžio žala.Draudėjas D. J. nuslėpė nuo draudiko faktą, jog butas Nr. 6 nuolat yra užliejamas dėl jam žinomos priežasties - per neva nesandarų buto Nr. 20 langą. Tad lygiai taip pat draudėjas, galėjo ir neremontuoti po 2014-08-14 apliejimo savo buto lubų, todėl galimai už 2015 m. įvykį, lokalinė sąmata galėjo būti dirbtinai padidinta.Draudėjas vietoj to, kad pats turėdamas technines galimybes užsandarintų langą, pro kurį neva tekėjo vanduo, nuslėpdamas šį faktą nuo draudiko, du kartus pranešė apie draudimo įvykį. O draudikas, vietoj to, kad laikytųsi savo paties nustatytų reikalavimų ir išsamiai ištirtų visas abiejų įvykių priežastis ir atsisakytų išmokėti draudimo išmoką, jas išmokėjo siekdamas regreso tvarka prisiteisti iš atsakovės.Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Aplinkybę, jog aplietas butas yra žemiau atsakovės patalpų patvirtina I. J. 2015-10-07 atsakymas dėl pretenzijų žalos bylose Nr. 1-405-001204, 1-405-001206, 1-405-002627, kur pati atsakovė nurodė, jog per 2014-2015 metų laikotarpį kelis kartus buvo aplietos vandeniu jos patalpos ir po jos negyvenamosiomis patalpomis esantis butas Nr. 6. Atsakovė ir jos atstovai, žinodami, jog atsakovės patalpos yra vienintelės virš nukentėjusiojo buto, jog vanduo skverbiasi iš atsakovės patalpų, sąmoningai neteikė jokių įrodymų apie patalpų išsidėstymą.Atsakovės pateiktas D. K. 2016-12-20 surašytas dokumentas vertintinas kritiškai, kadangi jis surašytas atsakovės užsakymu, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi. Šis aktas nėra teismo ekspertizės metu surašytas dokumentas, dėl to, neturi didesnės įrodomosios reikšmės. Iš šio dokumento matyti, jog klausimus specialistui formulavo atsakovė arba jos atstovai, dėl to, dokumento išvadas vertinti reikia atsižvelgiant į ydingas, atsakovei palankius atsakymus lemiančias klausimų formuluotes. Vertinimo aktas surašytas 2017-01-03, nors apliejimai vyko 2014-2015 metais. Iš klausimų formuluočių specialistui nėra aišku apskritai apie kokį ir kada buvusį vandens prasiskverbimą klausiama.Žalos dydis ir faktas įrodytas rašytiniais dokumentais ir ieškovo atstovo paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu. Lokalinės sąmatos į bylą pateiktos patvirtintos elektroniniu parašu ieškovo atstovo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų paneigiančių, jog padaryta žala buvo mažesnė ar nebuvo padaryta. Apeliantė argumentai, jog ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmokas visiškai neturi reikšmės bylai, kadangi draudimo sutarties turinys, iš jos kylančios teisės ir pareigos sieja išimtinai draudiką ir draudėją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 571,77 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo draudėjui D. J. už jo turto sugadinimą.Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir draudėjas D. J. laikotarpiu nuo 2013-11-28 iki 2014-11-27 buvo sudarę gyventojų turto draudimo sutartį Nr. IS 106702, pagal kurią buvo apdraustas draudėjo kilnojamasis turtas, esantis bute (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4-5). Taip pat laikotarpiui nuo 2013-11-28 iki 2037-12-31 ieškovas ir draudėjas D. J. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. IS 100186, kuria apdraustas D. J. nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 117-119). Ieškovas 2015-06-05 į draudėjo D. J. banko sąskaitą pervedė 409 Eur dydžio draudimo išmoką, 2014-09-01 pervedė 162,77 Eur (562 Lt) draudimo išmoką, o 2014-10-27 – 156,39 Eur (540 Lt) dydžio draudimo išmoką (el. b. l. 130, 132-133). Draudimo išmokos pagal draudimo sutartį Nr. IS 100186 2014-08-29 akte nurodyta, kad 2014-08-14 įvykio metu bėgo vanduo per lubas (el. b. l. 8), o 2015-06-04 akte nurodyta, kad 2015-05-06 įvykio metu užlietas butas (el. b. l. 134). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei I. J. (el. b. l. 164-165).Pirmosios instancijos teismas iš teismui pateiktų įrodymų visumos padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog esminė apatinio buto apliejimo sąlyga buvo ginčo laikotarpiu virš D. J. buto nesandarus esantis atsakovei priklausančios palėpės langas. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka. Pasak apeliantės, byloje apskritai nėra duomenų, kad draudėjo D. J. butas yra po jai priklausančiomis negyvenamosiomis patalpomis. Tačiau su tokia apeliantės išvada nėra pagrindo sutikti. Iš į bylą pateikto atsakovės ir D. J. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad D. J. reiškė pretenzijas atsakovei dėl jo bute apliejamų lubų iš atsakovei priklausančių patalpų, taip pat dėl atsakovės patalpose esančių graužikų ir jų keliamų problemų (el. b. l. 51-52, 59). Tokias pretenzijas atsakovei susirašinėjime reiškė ir bendrijos pirmininkas A. R., prašydamas atsakovę užsandarinti langą. Atsakovė, atsakydama į šias pretenzijas laikėsi pozicijos, jog šie apliejimai yra dėl netinkamos bendros namo konstrukcijos – stogo. Atsakovė susirašinėjime neneigė, kad jai priklausančios negyvenamosios patalpos – palėpė, nėra virš D. J. buto. Priešingai, apeliantė siūlė D. J. kartu paskatinti remontuoti stogą, kadangi blogėja abiejų butų būklė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, jog jei ieškovės patalpos nebūtų virš D. J. buto, į jo reiškiamas pretenzijas atsakovė būtų atsakiusi, jog jai priklausančios patalpos nėra virš aplieto buto. Be to, pačios atsakovės užsakymu atliktame dr. D. K. vertinimo akte yra suformuotas klausimas, ar galėjo butas esantis (duomenys neskelbtini) užpilti žemiau esantį (duomenys neskelbtini) butą dėl inžinierinių sistemų trūkumų. Tokia atsakovės klausimo formuluotė taip pat leidžia neabejoti, kad draudėjo D. J. butas yra po atsakovei priklausančiu butu. Apeliantės teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovės patalpose esantis stoglangis buvo stogo, už kurį yra atsakinga daugiabučio namo bendrija, konstrukcijos elementas, ir nėra priskiriamas atsakovei priklausančiai palėpei ar langui. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Sutiktina su ieškovo argumentais, jog atsakovės bute esantis stoglangis tarnauja ir yra naudojamas išimtinai atsakovės – todėl ji ir yra atsakinga dėl jo nebuvimo ar netvarkingumo. Atsakovės teiginiai, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 5.12 punktą nesandari stogo konstrukcija – stoglangis yra bendroji dalinė namo savininkų nuosavybė ir yra prižiūrima bendrijos, atmesti kaip nepagrįsti, kadangi remiantis minėto Statybos techninio reglamento 2 punktu šis reglamentas nustato projektavimo ir statybos reikalavimus naujų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų pastatų stogams. Šiuo atveju stogas nėra rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į dr. D. K. vertinimo akte padarytą išvadą, kad vanduo į atsakovės butą patenka ne per neįstiklintą langą, bet kaip tikėtina (duomenys neskelbtini) buto užliejimo priežastis buvo nurodyti nesandarumus stogo dangoje. Tačiau, visų pirma pažymėtina, kad minėtas aktas nėra teismo paskirto eksperto surašytas ekspertizės aktas. Vertinimo aktas buvo surašytas atsakovės užsakymu, jame užduoti išimtinai atsakovės suformuluoti klausimai, atliekant tyrimą, ieškovo atstovas nedalyvavo. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, dr. D. K. apžiūros metu atsakovei priklausančioje palėpėje esantis langas, nors ir neįstiklintas, tačiau buvo užsandarintas plėvele (el. b. l. 107), kai tuo tarpu anksčiau darytose nuotraukose plėvelės nematyti (el. b. l. 62-63). Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir ieškovas, vertinimo aktas yra surašytas 2017-01-03, nors apliejimai vyko 2014-2015 metais. Todėl jame padarytos išvados apie apliejimų priežastis, vertintinos kritiškai. Aplinkybę, kad draudėjo D. J. butas buvo užlietas patvirtino ir bendrijos pirmininkas A. R.. Nors, pasak apeliantės, A. R. lankėsi bute 2014-08-05 ir 2014-08-17, todėl jo tai niekaip nesusiję su draudimo įvykiais, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje, nes draudimo įvykai įvyko atitinkamai 2014-08-14 ir 2015-05-06, tačiau pažymėtina, kad bute A. R. lankėsi būtent iš karto po pirmojo užliejimo, t. y. trys dienos po įvykio, taigi akivaizdu, kad galėjo pamatyti užlietas lubas. Aplinkybė, kad ir iki 2014-08-05, t. y. iki pirmojo užliejimo, už kurį buvo išmokėta draudimo išmoka, A. R. lankėsi bute ir matė, kad buvo sulietos lubos, nepaneigia aplinkybės, kad ir 2014-08-14 lubos taip pat buvo užlietos. Apeliantės argumentai, jog draudėjas D. J. turėjo nuo jos buto raktus tačiau nesiėmė jokių veiksmų žalai sumažinti ar jos išvengti taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Būtent apeliantė yra šių patalpų savininkė ir jai tenka pareiga jas prižiūrėti ir užtikrinti, kad nebūtų padaryta žala kitų asmenų turtui. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistos žalos dydžiu. Apeliantės teigimu, ieškovas nepateikė nė vieno pagrįsto ir kompetentingo asmens surašyto žalos nustatymo akto, iš kurio būtų galima matyti, jog abiem atvejais butui Nr. 6, buvo padaryta būtent 571,77 Eur dydžio žala. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovas pateikė lokalines sąmatas, pagal kurias pervedė draudėjui draudimo išmokas (el. b. l. 15, 18). Kaip matyti, ieškovas lokalinėse sąmatose išsamiai apskaičiavo reikalingų atlikti darbų, įsigyti medžiagų padarytiems nuostoliams ištaisyti sumą. Atsakovė šių sąmatų neginčijo ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šiose sąmatose nustatyto žalos dydžio, todėl darytina išvada, kad žalos dydis įrodytas ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio nenuginčijo. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, jog draudimo išmoka buvo išmokėta nepagrįstai. Ieškovo pateikti į bylą įrodymai, patvirtina faktą, kad apdraustam turtui buvo padaryta žala ir, kad ieškovas turėjo pagrindą išmokėti draudimo išmoką. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.