- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- 1-1948-1011/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- I. P.
- Nukentėjusysis
- L. R. P.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 3 p. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P. nesunkiai sutrikdė sutuoktinės sveikatą, o būtent:
2018-09-24 apie 19.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,96 prom. girtumas) asmeninio konflikto su žmona L. R. P. metu, vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė jai į dešinės pusės skruostą, dėl ko nukentėjusiajai nustatyti dešinės akies vokų poodinė kraujosruva su patekėjimu į dešinį žandą, dešinio akies obuolio junginės kraujosruva ir erozija, kaukolės veidinės dalies dešinės pusės lūžiai – akiduobės apatinės sienelės, dešinio žandinio sinuso priekinės ir užpakalinės sienelių, dešinio skruostinio lanko, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis I. P. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino ir paaiškino, kad įvykis įvykti galėjo kaltinime nurodytą dieną apie 19.30 val. Tą dieną jam viskas nelabai sekėsi, buvo daug nesklandumų, o ir žmona buvo ne nuotaikoje. Jie susipyko. Konfliktas kilo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jis kumščiu sudavė žmonai vieną smūgį į žandikaulį. Anot jo, sudavė smūgį žmonai ne dėl to, kad norėjo, bet tiesiog taip gavosi, nesusilaikė. Sudavęs atsisėdo prie stalo, tada atvažiavo greitosios pagalbos mašina ir policijos pareigūnai. Jį išvežė į policiją ir nustatė 0,96 promilių girtumą. Pripažino, kad jis buvo išgėręs butelį alaus, tačiau manė, kad alus nestiprus, tai pasekmių nebūtų buvę. Labai gailisi, kad nesusilaikė. Mano, kad nebūtų sudavęs smūgio, jei būtų buvęs blaivas. Patikino, jog dabar su žmona jau susitaikė, ji jam atleido, toliau kartu veda buitį, sprendžia visus kilusius reikalus. Daugiau taip niekada nepasielgs, išvadas padarė. Kaltinamasis pripažino, jog išgeria, tačiau nedaug, 1–2 butelius per dieną. Anksčiau niekada nesmurtavo, nors kartais su žmona ir apsipykdavo.
Nukentėjusioji L. R. P. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad sutuoktinis nors ir labai santūriai, tačiau jos atsiprašė, ji vyrui atleido.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis I. P., kuris yra kaltinamas apysunkio nusikaltimo (BK 11 str. 4 d.) padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
2018-09-25 ir 2019-05-21 įtariamuoju apklausto I. P. parodymais, kad L. R. P. jo žmona. Kartu gyvena apie 30 metų. Gyvena kartu pažymoje nurodytu adresu. Turi du bendrus vaikus, abu pilnamečiai, gyvena atskirai. Tarp jo ir žmonos nuolat kildavo nesutarimai, kai jis grįžta iš darbo, žmona į jį kreivai žiūri, iš šono stebi, ar jis neišgėręs, nuolat nepatenkinta, kaip jis sėdi, valgo, laiko pirštus. Mano, kad per 30 m. bendro gyvenimo jie vienas kitam atsibodo, neliko nieko bendro. 2018-09-24 apie 18 val. jis grįžo namo iš darbo, jis dirba neoficialiai, atlieka santechnikos darbus. Buvo blaivus. Pakeliui nupirko 8 butelius alaus po 0,5 l, 5,3 stiprumo. Tiek pirko, nes buvo gera akcija alui. Alų padėjo į šaldytuvą. Namuose vienas išgėrė du butelius alaus. Žmona negeria alkoholio. Žmona prie jo pradėjo kabinėtis. Jai nepatiko kaip jis laiko pirštus, jis žiūrėjo televizorių ir judino pirštus, jai tai nepatiko. Jis jai atsakė, koks jos reikalas, kaip jis laiko pirštus. Jie buvo viename kambaryje. Jis atnešė šviestuvą ir pradėjo ieškoti baterijų. Jis ieškojo savo stalčiuose ir paskui pradėjo žiūrėti bendruose stalčiuose. Žmona pradėjo priekaištauti, sakyti kam jis lenda į jos stalčius. Nuo žmonos žodžių jis gavo šoką, svarstyklės buvo perpildytos. Jis mano, kad bendruose namuose viskas bendra. Jam pakilo pykčio banga, jis neatsimena, kaip prišoko prie žmonos, viskas įvyko labai staigiai, tik atsimena trumpą smūgį, kaip žmonai smūgiavo kairės rankos kumščiu. Specialiai niekur netaikė. Kumščiu jis pataikė jai į dešinės pusės skruostą. Po smūgio jis atsitokėjo. Išėjo parūkyti į lauką, kai grįžo, atsisėdo į kėdę ir pradėjo žiūrėti televizorių. Labai pasigailėjo, kad taip padarė, kad tai atsitiko ir jis nesusilaikė. Atvažiavo policija, kuri jį išvežė. Jis labai gailisi dėl savo elgesio ir kad nesusilaikė nuo smūgio. Tai buvo pirmas kartas, bet konfliktų visada pasitaikydavo bendrame gyvenime. Kiekvieną dieną jis geria lengvą alų, išgeria per dieną apie 2 litrus. Problemų dėl alkoholio jis neturi. Žmona taip pat negeria, nebent svečiuose. Dėl vakar dienos įvykio nori pasakyti, kad viskas susikaupė jam ir trūko kantrybė. Dabar jis stengiasi kuo vėliau atvažiuoti namo, kuo mažiau bendrauti su žmona. Daugiau prieš ją nesmurtaus. Jie gyvena ir miega skirtinguose kambariuose, taip bus ir ateityje. Kiekvienas bus savo kambariuose. Nuoširdžiai gailisi, kad nesusivaldė (b. l. 111–112, 115).
2018-11-20 liudytojos L. R. P. ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais, kad I. P. jos vyras, santuoka sudaryta 1988 m., turi du bendrus vaikus, pilnamečius. Dukra gyvena atskirai, sūnus gyvena ir dirba užsienyje. Ji su vyru gyvena pažymoje nurodytu adresu. Butas priklauso abiems. Vyras oficialiai niekur nedirba, bet neoficialiai atlieka santechnikos darbus. Jis nuolat vartoja alkoholį, o paskutinius 8 metus kiekvieną dieną geria 250 gramų brendžio ir užsigeria alumi. Jis nuolat būna apsvaigęs nuo alkoholio. Nuo santuokos pradžios jis nuolat vartoja jos atžvilgiu žodinį smurtą. Pakelia kumščius, užsimoja ir sako, kad sumuš. Jis nuolat į ją meta kažkokius daiktus, kas tuo metu būna po ranka, maždaug prieš pusmetį jis apmėtė ją obuoliais. Kai pataikydavo, ji jausdavo fizinį skausmą, tačiau į policiją niekada nesikreipė. Prieš šį įvykį jis mažiau vartojo alkoholio, išgerdavo tik po 4–5 butelius alaus. Jam prasidėjo alkoholinė psichozė. Jis pasidarė agresyvus, jį viskas erzindavo. Ji turėjo nuolat tylėti. 2018-09-24 apie 19.30 val. jie dviese buvo namuose. Vyras pradėjo kažko ieškoti. Ji jo paklausė, ko jis ieško jos stalčiuose, kam mėto jos daiktus. Tai jį labai supykdė, jis pradėjo keiktis ir rėkti. Paėmė plastikinį penalą ir metė į ją. Pataikė į krūtinę, jai skaudėjo, tačiau žymių neliko. Ji labai išsigando, pasakė jam, kam jis mėto daiktus. Jis užsivedė, visas pradėjo drebėti, jam prasidėjo pykčio priepuolis, jis pabalo, akys išsivertė. Šoko prie jos su kumščiais, pradėjo ore mosikuoti jai prie veido, pasilenkė prie jos. Ji niekur negalėjo pabėgti. Jis mosikavo abiejų rankų kumščiais. Po to tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą jai trenkė į dešinį skruostikaulį, pataikė. Ji užsidengė veidą abiem rankom. Pradėjo šaukti ir verkti. Labai skaudėjo, buvo išsigandusi. Jis vėl užsimojo, išsišiepė ir pasakė, kai duos, tai „petakas“ sulys, rėkė „užmušiu tave suka“. Ji pradėjo jį raminti, jis buvo pasilenkęs virš jos, ji negalėjo ištrūkti. Jis visas drebėjo, nuolat kartojo, kad ją užmuš, vadino „suka“. Ir staigiai, kaip prabudęs, apsiramino nuėjo ir atsisėdo tame pačiame kambaryje. Ji atsikėlė, atidarė spintą ir pradėjo rengtis, norėjo pabėgti iš namų. Jis žiūrėjo, ką ji darys. Tada ji nuėjo į vonią. Iš burnos ir nosies pradėjo tekėti kraujas. Atėjo į kambarį, jo nebuvo, jis išėjo į kiemą parūkyti. Tada pasiėmė telefoną ir paskambino dukrai, pasakė, kad ją sumušė. Dukra pasakė, kad tuoj atvažiuos. Ji iškvietė medikus ir policiją. Vyras negirdėjo, kaip ji skambino dukrai. Jis grįžo namo, atsisėdo ir gėrė alų. Daugiau nesmurtavo. Tada įžengė dukra, o iš paskos ir medikai. Jis medikams sakė, kad jai nieko nėra. Medikai apžiūrėjo ir pasakė, kad jai reikia važiuoti į ligoninę. Davė raminamųjų vaistų. Jis vėl bandė replikuoti, kad jai viskas gerai ir niekur nereikia važiuoti. Jie tik išėjo pro duris ir pamatė, kad atvažiavo policija. Žalgirio klinikose ją apžiūrėjo ir pasakė, kad reikalinga operacija. Tą pačią dieną nebuvo tikslinga guldyti, nes visi audiniai kraujavo. Ji gavo siuntimą operacijai 2018-10-01, 10 val. Po medikų apžiūros ji grįžo namo. Ji negali vyro išvaryti ir iš jo namų. Mano, kad jam tai buvo pamoka. Mano, kad vyras gali grįžti namo, tik nori, kad jam būtų uždrausta bendrauti su ja, ir jis būtų savo kambaryje. Butas dviejų kambarių, abu kambariai pereinamieji (b. l. 15, 21).
2018-10-01 liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais, kad I. P. jos tėtis, o L. R. P. jo mama. Ji gyvena atskirai nuo tėvų apie 3–4 metus, pažymoje nurodytu adresu. 2018-09-24 ji buvo namuose. 19.37 val. jai paskambino mama, ir pasakė, kad ją sumušė tėtis, jai atrodė, kad sulaužytas žandikaulis, nes bėga kraujas. Mama verkė. Ji paklausė, ar mama iškvietė policiją, ir ar tėvas namuose, ar jis girtas. Ji liepė laukti ir kad tuoj atvažiuos. Mama atsakė, kad tėvas namuose sėdi, bet negirtas, tik truputį išgėręs. Ji paskambino 112, viską papasakojo ir nuvažiavo pas tėvus. Kai atvažiavo, dar nebuvo nei greitosios, nei policijos. Užėjo namo, durys buvo neužrakintos. Buvo išjungta šviesa. Tėvas ir mama buvo viename kambaryje. Tėvas sėdėjo prie stalo, mama gulėjo lovoje. Jokio konflikto tarp jų nesimatė. Tėvas žiūrėjo televizorių, gėrė alų. Ji įjungė šviesą ir pamatė, kad mama guli veidą užsidengusi rankšluosčiu. Ji paklausė, kas atsitiko. Tėvas tylėjo, mama pradėjo verkti. Ji pradėjo rėkti ant tėvo „ką padarei“, pamatė, kad mamos pusė veido ištinusi. Vėl pradėjo rėkti ant tėvo „ką padarė, kodėl?“. Tėvas atsakė, kad mama jį nervuoja, replikuoja viską, ką jis daro. Kaip suprato, konfliktas prasidėjo dėl nieko. Dėl kažkokių ieškomų ir išverstų daiktų. Tėvas dar pasiskundė, kad mama prie jo ir vakar kibo. Kad jai nepatiko, kaip jis laikė pirštus, nes jeigu taip laiko, tai reiškia, kad jis jau išgėręs. Aplinka kambaryje buvo tvarkinga. Ji išėjo ir dar kartą paskambino 112, paklausė, kur policija ir gal nereikia greitosios, nes kraujo nebuvo daug. Operatorė jai atsakė, kad jeigu trenkė į veidą, medikai reikalingi. Kai ėjo namo, pastebėjo, kad greitoji atvažiavusi į kitą kiemą, nuėjo jų pasitikti ir atvedė namo. Jie apžiūrėjo mamą ir pasakė, kad reikia vežti į Žalgirio ligoninę. Mama pasakė, kad tikriausiai bus lūžis, į ką tėvas atsakė, kad ne, nes jis tik su vienu kauliuku trenkė. Jis parodė krumplį ir pasakė, kad ne taip stipriai trenkė. Tada paskambino policija jai ir pasakė, kad neranda. Ji išėjo į lauką pasitikti. Grįžo su policiją, greitoji jau buvo išsivedusi mamą į automobilį. Policininkai pradėjo kalbėtu su tėvu. Ji išėjo į kiemą pažiūrėti, kur mama, ji buvo greitosios automobilyje. Ji grįžo ir pasakė policininkams, kad mama jau automobilyje. Vienas iš pareigūnų nuėjo iki greitosios, pažiūrėjo į mamą, nufotografavo jos dokumentą. Ji nuvažiavo pas mamą į ligoninę. Šiandien mama paguldyta į ligoninę operacijai. Su tėvu ji bendrauja, jis ramus. Kai grįžo iš areštinės, išgėrė alaus, bet daugiau negeria. Su tėvu telefonu kalbėjo ir brolis, tėvas pažadėjo daugiau negerti. Kiek žino, mamos tėvas neatsiprašė. Tėvai nuolat barasi, kaltas alkoholis. Kai tėvas negeria, jis normalus. Tėvas kiekvieną dieną geria alų, apie 3–4 butelius. Smurto iš tėvo pusės nebūdavo, tai pirmas kartas. Jis kai prisigeria, būna agresyvus, nuolat kabinėjasi prie mamos, gali ką nors ir mesti į ją. Po šio įvykio, ji buvo pas tėvus. Kiekvienas iš jų sėdi savo kambariuose (b. l. 27).
2019-01-25 liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais, kad 2018-09-24 dirbo pagal patvirtintą grafiką. Buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko nukentėjusiosios dukra, kuri pasakė kad jos tėvas sumušė mamą, nuvedė juos į namą. Namuose prie stalo sėdėjo vyriškis, buvo nustatyta, kad tai I. P. Nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, tačiau buvo adekvatus, nuosekliai viską paaiškino. Jis paaiškino, kad grįžo po darbo, tarp jo ir žmonos kilo konfliktas dėl kažkokių daiktų, pradėjo priekaištauti jam, kad landžioja po spinteles. Jo žodžiais, žmona jam nedavė ramybės, žodžiais priekabiavo prie jo. Jis labai susinervino, vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai, pataikė į veidą. Daugiau prieš ją nesmurtavo. Jis neneigė, kad sudavė žmonai, sakė, kad „taip sudaviau“, nes ji jį išvedė iš kantrybės. Jis buvo ramus. Namuose aplinka buvo tvarkinga. Kai jie atvyko, nukentėjusioji jau buvo medikų automobilyje, ten jai buvo teikiama pirminė medicininė pagalba, o vėliau ją išvežė į RVUL. Jis nukentėjusiąją matė tik greitosios pagalbos automobilyje, jam reikėjo jos duomenų. Matė kraujosruvą po jos dešine akim. Ji buvo labai susijaudinusi, verkė. Įtariamasis buvo sulaikytas ir pristatytas į 2 policijos komisariatą. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 30).
2019-01-25 liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais, kad 2018-09-24 dirbo pagal patvirtintą grafiką. Buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Pasitiko nukentėjusiosios dukra. Nukentėjusioji jau buvo greitosios med. pagalbos automobilyje, jai buvo teikiame pirmoji med. pagalba. Dukra nuvedė juos į namus. Ji paaiškino, kad tėvas sumušė mamą. Namuose prie stalo sėdėjo vyras, vėliau buvo nustatyta, kad tai I. P. Aplinka buvo tvarkinga. Vyras paaiškino, kad grįžo namo, tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Žmona jam priekaištavo dėl alkoholio vartojimo ir kad jis landžioja po jos daiktus. Jam truko kantrybė, jis labai susinervino, vieną kartą rankos kumščiu trenkė žmonai į veidą. Daugiau smūgių nebuvo. Jis prisipažino, kad sudavė žmonai. Vyras elgėsi ramiai, nuosekliai viską pasakojo, nors nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 2 PK. Nukentėjusiosios jis asmeniškai nematė (b. l. 33).
2018-09-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio V. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame pažymėta ant smurtą patyrusio asmens L. R. P. veido dešinės pusės skruosto, po akimi patinimai ir kraujosruvos. Smurtautojas I. P., kuris nurodė, kad žmona kabinėjosi, trūkus kantrybei kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį (b. l. 10–11).
Alkotesterio Drager Alcotest 6810 parodymais, kuriuose užfiksuota, jog 2019-09-24 20.21 val. I. P. nustatytas 0,96 prom. girtumas (b. l. 81).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nustatyta, jog apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendra tvarka nepažeista, grumtynių pėdsakų nėra (b. l. 16–18).
Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas 2019-09-24, policijos patruliams atvykus į įvykio vietą (b. l. 78–79).
Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas (stenografuotas) BPC pateiktas garso įrašas – V. P. kviečia policiją, nes tėvas sumušė mamą (b. l. 74–75, 76–77).
VšĮ RVUL 2018-09-25 medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, kuriame nurodyta, kad pacientės R. L. P. apžiūros rezultatai: išreikštas vokų patinimas, kraujosruvos, palpuojant jaučiama krepitacija, akies judesiai neriboti, skausmingi, dirginiai vidutiniai, pojungio kraujosruva, pūlingos išskyros junginės maišelyje. Kreiptis į PASPĮ (b. l. 23).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG414/2019 (01), kurioje nurodyta, kad L. R. P. nustatyta dešinės akies vokų poodinė kraujosruva su patekėjimu į dešinį žandą, dešinio akies obuolio junginės kraujosruva ir erozija, kaukolės veidinės dalies dešinės pusės lūžiai – akiduobės apatinės sienelės, dešinio žandinio sinuso priekinės ir užpakalinės sienelių, dešinio skruostinio lanko. Sužalojimai padaryti labiausiai tikėtina vienmomentiškai, galimai užduotyje nurodytu laiku – 2018-09-24. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaukolės veidinės dalies lūžių, sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b. l. 70–71).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 138 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų.
Byloje esantys įrodymai – paties kaltinamojo teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų L. R. P., V. P., V. K., A. B. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, 2018-09-24 tarnybinis pranešimas, alkotesterio Drager Alcotest 6810 parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, apžiūros protokolai – patvirtina, kad I. P. 2018-09-24 apie 19.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,96 prom. girtumas) asmeninio konflikto su žmona L. R. P. metu, vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė jai į dešinės pusės skruostą.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG414/2019 (01) nurodyta, kad L. R. P. nustatyta dešinės akies vokų poodinė kraujosruva su patekėjimu į dešinį žandą, dešinio akies obuolio junginės kraujosruva ir erozija, kaukolės veidinės dalies dešinės pusės lūžiai – akiduobės apatinės sienelės, dešinio žandinio sinuso priekinės ir užpakalinės sienelių, dešinio skruostinio lanko. Sužalojimai padaryti labiausiai tikėtina vienmomentiškai, galimai užduotyje nurodytu laiku – 2018-09-24. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaukolės veidinės dalies lūžių, sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis I. P. yra nukentėjusiosios L. R. P. sutuoktinis, jie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, todėl yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais I. P. padarė BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą.
Dėl I. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja ir kardomosios priemonės tolimesnio taikymo
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. R. P. patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju I. P. ir šiam atleido. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškimu dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1948-1011/2019 atsisakymo patvirtino, jog Privalomojo sveikatos draudimo fondui padaryta turtinė žala nukentėjusiajai suteikto gydymo atlyginta.
BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 38 str. 2 d. (redakcijos, įsigaliojusios 2015-03-24) nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.
I. P., kuris kaltinamas apysunkio tyčinio nusikaltimų padarymu, anksčiau teisiamas nebuvo, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, suvokia tokio savo elgesio neteisėtumą, pilnai atlygino nukentėjusiosios L. R. P. gydymo išlaidas, nukentėjusioji jam atleido ir jis su ja susitaikė. Todėl yra BK 38 str. 1 d. 1–3 p. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.
Nors I. P. yra ne kartą baustas administracine tvarka, jo padaryti pažeidimai nėra labai šiurkštūs, visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 91–92).
Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaip pats paaiškino teisme, būdamas blaivas nebūtų smurtavęs. Taigi, neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir ši sunkina atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kitų I. P. asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių byloje esančiais įrodymais nenustatyta.
Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, o taip pat į tai, kad kaltinamasis ankščiau niekada baudžiamojon atsakomybėn nebuvo traukiamas, teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog I. P. ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
I. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, kardomųjų priemonių taikymo
BK 67 str. 2 d. numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs tai, jog I. P. įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, daro išvadą, kad bausmės tikslus padės pasiekti BK 67 str. 2 d. 9 p., numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programose – paskyrimas.
I. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2019-09-03 pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 1 685,72 Eur žalą, kurią patyrė dėl nukentėjusiosios gydymo (b. l. 36–37).
Kaltinamasis I. P. teisminio nagrinėjimo metu pateikė mokėjimo nurodymo nuorašą, iš kurio matyti, kad 2019-06-03 Vilniaus teritorinė ligonių kasai buvo pervesta 1 685,72 Eur suma L. R. P. patirtoms gydymo išlaidoms atlyginti.
Atsižvelgus į tai, procesas dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 107 str., 297–298 str., 301 str.1 d., 303 str. 4 d., 305–308 str., teismas
nusprendžia:
Atleisti I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja L. R. P. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
I. P. paskirti Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio I. P. nutraukti.
I. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
1) per vienerius metus jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) per vienerius metus jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
3) vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;
4) jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę vykdo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus regiono probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.