Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-02-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-162-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-12
Bylos Nr.
A5.-162-486/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02998-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
V. G.
Kategorijos
NuorašasByla Nr. A5 -162-486/2019
Proceso Nr. 4-68-3-02998-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski,sekretoriaujant Aušrai Razutienei,

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovėms R. Č., J. P. ir D. J. G.

administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui V. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. G., gim.(duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu/atsakingu asmeniu, 2018 m. lapkričio 15 d., apie 09.30 valandą, leido dirbti – montuoti profilius gipso kartono prisukimui V. P., gim (duomenys neskelbtini)., bei V. K., gim. (duomenys neskelbtini) įmonės statybos objekte, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovė J. P. paaiškino, kad palaiko protokolą, pažeidimo sudėtis įvardyta. Darbuotojas dirbo nepranešęs Sodrai. Pranešimai buvo pateikti iš karto po to, kai įvyko patikrinimas. Iš bylos paaiškinimų matyti, kad patikrinimas pradėtas 9.30 val. Savo paaiškinime V. K. nurodęs, kad darbo sutarties dar nėra sudaręs, o kitas darbuotojas pasakė, kad sudaręs. Buvo patikrinta Sodra, ir nustatyta, kad jie nebuvo įdarbinti. Buvo susiskambinta su darbų vadovu A. L., ir jis pasakė, kad bus sutvarkyta. Aplinkybės buvo aiškinamos Valstybinės darbo inspekcijos skyriuje. Paaiškinime buvo nurodyta, kad buvo vykdomi tam tikri darbai, tai yra elektroninio parašo tvarkymo darbai, dėl to užtruko, todėl pažeidimas buvo. Ar darbo sutartys buvo sudarytos patikrinimo metu, tokios galimybės patikrinti neturėjo. Patikrinus „Sodrą“ šių dviejų asmenų nebuvo, pranešta buvo praėjus valandai po patikrinimo. Todėl prašo vadovui skirti baudą, sankcijos numatytose ribose. Kadangi buvo pažeidimas ištaisytas, paaiškinimai buvo, todėl neprieštarauja kad būtų paskirta mažesnę baudą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo V. G. paaiškino, kad pačio nusižengimo fakto neneigia, tiesiog sutartys pasirašytos su darbuotojais buvo jau 2018 m. lapkričio 14 d., tačiau Sodrai nepavyko pranešti dėl techninių kliūčių, nes tą dieną buvo perinstaliuojamas buhalterės kompiuteris ir iškilo problema su elektroniniu parašu. Paaiškino, kad darbo sutartis tvarko buhalterija, jis tik pasirašinėjo. Buhalterijai buvo nupirktas naujas kompiuteris, vyko naujos programos instaliavimas. Įvyko problema dėl elektroninio parašo pateikimo Sodrai, tai užėmė laiko. Elektroninis parašas pradėjo veikti kitos dienos ryte, ir iš karto viską tada buhalterė sutvarkė ir mokesčius sumokėjo ir pranešė Sodrai. Per patikrinimą darbuotojai net nedirbo, kadangi vienas darbuotojas persirenginėjo, o kitas nieko nemontavo. Per 16 metų įmonės gyvavimo nebuvo padarytas nei vienas pažeidimas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. L. paaiškino, kad V. G. yra jo direktorius. Šioje įmonėje iš vakaro buvo instaliuojamos naujos programos, ir nieko negalėjo pranešti Sodrai. Valstybinė darbo inspekcija atvyko, o jo objekte nebuvo. Sutartys pasirašė iš vakaro, Sodrai pranešimų nebuvo. Jų kontora nedidelė, sėdi vienoje patalpoje direktorius liudytojas ir buhalterė. Liudytojas tikrai žino, kad sutartys buvo pasirašytos iš vakaro. Inspektorei nebuvo techninės galimybės atvežti sutarčių, nes inspektorė paskambino liudytojui jau išvykus iš objekto. Jis pasiūlė atvežti sutartį, bet inspektorė pasakė: „ne dabar nereikia, atvažiuokite kitą dieną“. Tame objekte yra 4 namai, jie dirbo 48 name.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. paaiškino, kad jie su bendradarbiu tik pradėjo ruoštis dirbti, kaip po valandos atvažiavo Darbo inspekcija. Liudytojas pasakė, kad jie čia legaliai, kad skambintų darbų vadovui, nes sutartis buvo pasirašyta iš vakaro. Po to į objektą turėjo atvažiuoti darbų vadovas ir dar kažką turėjo pasirašyti. Liudytojas su porininku rašė paaiškinimą, nežinojo ką rašyti, tai inspektorė padiktavo. Jis paaiškinime gal ne taip parašė. Turbūt turėjo atvežti darbų saugos žurnalą ir dar kažkokius dokumentus, kur reikėjo pasirašyti. Darbo sutartį liudytojas pasirašinėjo kabinete. Kabinetas vienas, jame sėdi direktorius, buhalterė ir darbų vadovas. Darbo sutartį pasirašinėjo su direktoriumi. Sutartys buvo pasirašę 14 d., dirbti pradėjo kitą dieną.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. paaiškino, kad pirmą dieną kai jie su porininku pradėjo dirbti, atvažiavo su patikrinimu Valstybės darbo inspekcija. Darbo sutartį liudytojas pasirašinėjo ofise, su direktoriumi, dieną prieš tai, kai pradėjo dirbti. Liudytojas išsigando tų pareigūnų, rašė paaiškinimą, pareigūnai sakė, kad viskas tvarkoje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Šios bylos kontekste svarbios ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalies pagrindu darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal E. S. socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal LR ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad V. G. leido dirbti – montuoti profilius gipso kartono prisukimui, V. P., gim. bei V. K., gim.(duomenys neskelbtini), įmonės statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 95 straipsnyje.

Nors pats V. G. aiškina, kad Sodrai nebuvo pranešta dėl kompiuterių gedimo, o iš tikrųjų sutartys jau buvo pasirašytos su darbuotojais iš vakaro. Tačiau nusižengimas, numatytas LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje (tai atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK straipsnio 1 dalį), gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu patikrinus Sodros duomenų bazę, duomenų apie dviejų darbuotojų įdarbinimą nebuvo, duomenys atsirado po valandos po patikrinimo. Be to, įmonės vadovas yra atsakingas už sklandžią įmonės veiklą ir visų teisės aktų laikymąsi. Jo kaltę padarius administracinį nusižengimą patvirtina ir darbuotojų rašytiniai paaiškinimai ( b.l. 5-7), Sodros pažymos (b. 9-10), kita bylos rašytinė medžiaga. Tokiu būdu V. G. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą įrodyta visiškai.

Dėl nuobaudos.

V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti į materialinę žalą, jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.

Šioje byloje matyti, jog nelegalus darbas truko labai trumpą laiko tarpą, be to tikėtina, kad pažeidimas iš tiesų buvo formalaus pobūdžio, įdarbinant darbuotojus vyko kompiuterio instaliavimo darbai, todėl Sodrai fiziškai nebuvo spėta pranešti, mokesčiai, kurių išvengta mokėti į biudžetą, taip pat nebuvo minimalūs. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Teismas vertina, kad šiuo atveju net minimalios LR ANK 95 straipsnyje numatytos baudos taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingai savo pasekmėmis ir suvaržymais bei aiškiai per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ji švelninama paskiriant V. G. 100 eurų dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

V. G., gim.(duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius LR ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam 100 (vieno šimto) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:18095276137. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas J. Jaglinski