Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos valstybei, Respublikos Prezidentui, kuriuo prašė:

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad Respublikos Prezidento 2000 m. kovo 7 d. dekretu Nr. 793 5 metų laikotarpiui buvo paskirta Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja (t. 1, b. l. 6), o Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225, vadovaujantis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsniu, 115 straipsnio 2 punktu bei atsižvelgiant į Teismų tarybos patarimą, buvo atleista iš pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, nuo 2005 m. kovo 7 d. (t. 1, b. l. 11). Ieškovė nurodė, kad Teismų taryba, priimdama 2005 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 13 P-321 dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti ją iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui (nuo 2005 m. kovo 7 d.) (t. 1, b. l. 10), vadovavosi vertinimo komisijos 2005 m. vasario 1 d. išvada dėl ieškovės veiklos įvertinimo. Ieškovės teigimu, Teismų taryba neatsižvelgė į tai, kad vertinimo komisija pažeidė Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisingos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principus, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nesivadovavo Teismų tarybos 2004 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 218 patvirtintais ,,Periodinio teisėjų veiklos vertinimo nuostatais“ (toliau - Nuostatai). Ieškovė nurodė šiuos Nuostatų pažeidimus: Nuostatuose nustatytu terminu - prieš dvi savaites - ji nebuvo pasirašytinai informuota apie vertinimo komisijos posėdžio pradžią (Nuostatų 19 p.); Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas nustatytu laiku – prieš dvi savaites - nepateikė vertinimo komisijai motyvuotų išvadų dėl ieškovės veiklos vertinimo, o nepagrįstą konkrečiais faktais išvadą pateikė faksu tik 2005 m. sausio 31 d. darbo dienos pabaigoje, tai yra likus mažiau kaip dienai iki vertinimo komisijos posėdžio (Nuostatų 21 p.); ieškovė nustatytu laiku – prieš dvi savaites iki vertinimo komisijos posėdžio - nebuvo pasirašytinai supažindinta su pateikta išvada, o supažindinta tik 2005 m. vasario 1 d. prieš vertinimo komisijos posėdį (Nuostatų 23 p.), o tai, ieškovės manymu, atėmė teisę savalaikiai susipažinti su išvadose išdėstytais teiginiais ir per savaitę pateikti rašytinius paaiškinimus - išvadų paneigimą; ieškovė nebuvo pasirašytinai supažindinta su vertinimo komisijos posėdžio protokolu ir išvada (Nuostatų 31 p.); vertinimo komisija nustatytu laiku - per vieną savaitę - neišnagrinėjo ieškovės pateiktų prieštaravimų ir nepateikė naujos išvados (Nuostatų 32, 33 p.); vertinimo komisija neužtikrino ieškovės veiklos vertinimo duomenų konfidencialumo, nes išvadą siuntė faksu Ukmergės rajono apylinkės teismui, dėl ko duomenys tapo žinomi neapibrėžtam asmenų ratui (Nuostatų 34 p.). Ieškovės manymu, jos veikla buvo vertinama taikant kitokius kriterijus, negu kitiems 5 metų teisėjo stažą turintiems apylinkės teismo teisėjams, subjektyviai, šališkai ir vienpusiškai. Taip pat ieškovė nurodė, kad įrodymai 2005 m. vasario 1 d. vertinimo komisijos išvadai dėl jos veiklos įvertinimo pagrįsti buvo renkami jau po išvados surašymo, ką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. pažyma (t. 1, b. l. 80-81) ir Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. vasario 18 d. pateikta papildoma informacija dėl ieškovės veiklos įvertinimo (t. 1, b. l. 111-112). Be to, ieškovė nurodė, kad Nuostatuose nenumatytu pagrindu ir terminais Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2005 m. vasario 18 d. sudarė naują vertinimo komisiją, kuri iš esmės nenagrinėjo ieškovės pateiktų prieštaravimų ir dokumentų, o, ieškovei nedalyvaujant komisijos posėdyje, pažymėjo, kad įvertino jos žodinius paaiškinimus ir 2005 m. vasario 18 d. surašė išvadą Nr. TR-393, analogišką pirmajai, jog pagal savo asmenines savybes ieškovė neatitinka teisėjų etikos taisyklių reikalavimų (t. 1, b. l. 110).

Ieškovė taip pat teigė, kad Teismų taryba, pažeisdama Teismų įstatymo 121 straipsnio trečiąją dalį, 125 straipsnio pirmąją dalį, Teismų tarybos reglamento 23 straipsnio 5 punktą, 29 straipsnį, 32 straipsnį, prieš pat posėdžio pradžią betarpiškai, ne per Nacionalinę teismų administraciją, priėmė pateiktus naujus dokumentus - Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. pažymą ir Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. vasario 18 d. faksu pateiktą papildomą informaciją dėl ieškovės veiklos vertinimo. Ieškovės manymu, taip buvo apribota Nuostatų 34 punkte numatyta teisė savalaikiai susipažinti su šiais duomenimis ir nustatyta tvarka juos paneigti. Ieškovė teigė, kad Teismų taryba nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. pažyma, nes neatsižvelgė į tai, kad ji nėra pasirašyta K. Ramelio, ir joje nurodyti duomenys yra nepagrįsti ir neteisingi, tarp jų ir tai, kad ieškovė ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas atlieka tik vieną dieną per savaitę (trečiadieniais). Be to, ieškovės teigimu, Teismų taryba neatsižvelgė ir į tai, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. vasario 18 d. pateiktoje papildomoje informacijoje nurodyti duomenys nepagrįsti konkrečiais faktais, o duomenys apie išnagrinėtų baudžiamųjų bylų skaičių neatitinka faktinių aplinkybių, nes juos paneigia Nacionalinės teismų administracijos 2005 m. sausio 31 d. pažyma apie ieškovės darbą (t. 1, b. l. 37), taip pat šioje informacijoje nenurodyta, kad ieškovė 2002 metais nedirbo 94 dienas dėl traumos pakeliui į darbą. Remdamasi šiais argumentais, ieškovė teigė, kad Teismų taryba, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos (Teismų įstatymo 45 str. 1 d.), pažeisdama Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo įstatymui principą ir proceso lygybės, bešališkumo ir nepriklausomumo garantijas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje, nesant konkrečių faktų, duodančių pagrindą teigti, kad ieškovės elgesys neatitinka teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą patarti Respublikos Prezidentui atleisti ją iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui.

Be to, ieškovė nurodė, kad Respublikos Prezidentas 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225 atleisdamas ją iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, nuo 2005 m. kovo 7 d., atsižvelgė į Teismų tarybos patarimą, kuris priimtas pažeidžiant Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisingos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principus, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Ieškovė teigė, kad dėl konstitucinių teisių pažeidimo 2005 m. vasario 25 d. raštu kreipėsi į Respublikos Prezidento patarėją teisės klausimais, prašydama informuoti Respublikos Prezidentą apie šiuos pažeidimus (t. 1, b. l. 13-15). Tačiau, nepaisant to, bei neatsižvelgiant į 137 išnagrinėtų bylų proceso dalyvių pareikštą teigiamą nuomonę, ieškovė minėtu Respublikos Prezidento dekretu buvo atleista iš pareigų (t. 1, b. l. 119-127).

Ieškovės teigimu, per penkerius jos darbo Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja metus nebuvo skundų iš piliečių ar proceso dalyvių dėl jos netinkamo elgesio, ji laikėsi duotos teisėjo priesaikos, Konstitucijos ir įstatymų, vykdė teisėjų etikos taisyklių reikalavimus, teisėjo darbą dirbo sąžiningai ir be korupcijos, su kitais teisėjais ar kitais teismo darbuotojais nekonfliktavo. Kartu ieškovė pažymėjo, kad dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės pašalpos, atleidžiant iš darbo pasibaigus įgaliojimų laikui, išmokėjimas rodo, kad ji buvo atleista nesant kaltų veiksmų (Teismų įstatymo 101 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo teismo sprendimą, išskyrus teismo sprendimo dalį, kuria priimtas atsisakymas nuo ieškinio daleis, panaikinti ir ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

1) teismas ieškovės prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė neišnagrinėjęs jame nurodytų pagrindų pagrįstumo. Be to, atmesdamas šį prašymą, teismas pasisakė dėl bylos esmės, tai yra dėl Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl Teismų įstatymo 90 straipsnio aštuntosios dalies atitikimo Konstitucijai, ir tuo viršijo savo kompetenciją;

2) teismas neišreikalavo visų ieškovės prašomų įrodymų, konkrečiai, vertinimo komisijos 2005 m. sausio 31 d. išvados Nr. S-72 faksimilės, duomenų apie administracines bylas, išnagrinėtas per laikotarpį nuo 2000 m. kovo 13 d. iki 2005 m. kovo 7 d., taip pat teismas pažeidė liudytojų apklausos tvarką, apribojo ieškovės teisę pateikti klausimus apklausiamiems liudytojams, nepagrįstai atsisakė patenkinti prašymą iškviesti liudytoju V. Nikitiną bei kitus ieškovės pateiktus prašymus;

3) teismas neišnagrinėjo visų byloje esančių įrodymų ir nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių bei ieškovės nurodytų vertinimo komisijos padarytų Nuostatų pažeidimų;

4) teismas nepagrįstai konstatavo, jog vertinimo komisija savo išvadas pateikė išklausiusi Ukmergės rajono apylinkės teismo darbuotojus, be to, teismas nevertino šiose išvadose nurodytų duomenų tikrumo. Išvadą dėl ieškovės elgesio neatitikimo teisėjų etikos taisyklėms teismas padarė remdamasis liudytojų R. K., A. P., R. N., R. A., E. P. ir E. Z. parodymais, tačiau nenurodė konkrečių įrodymų, kurie juos patvirtintų;

5) teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su Teismų tarybai 2005 m. vasario 18 d. pateikta papildoma medžiaga, posėdžio metu reikšti prieštaravimus ir pasisakyti visais klausimais, nes tai paneigia Teismų tarybos posėdžio protokolo duomenys;

6) teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Teismų taryba turi teisę priimti papildomus įrodymus ir posėdžio dieną, nes netinkamai taikė ir aiškino Teismų įstatymo 121 straipsnio trečiąją dalį. Taip pat teismas netinkamai aiškino Nuostatų 35 punkto nuostatas, kas vertinimo komisijos išvados gali būti pateikiamos tiesiogiai Teismų tarybai, nes šių Nuostatų 34 punktas numato, kad vertinimo komisijos išvados ir medžiaga pateikiama Nacionalinei teismų administracijai, o pastaroji jas gali pateikti Teismų tarybai Teismų įstatymo nustatyta tvarka (Teismų įstatymo 125 str. 1, 9 d.);

7) teismas nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis vertinimo komisijos išvadas bei pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 13 P-321, nes teisę kreiptis į teismą garantuoja Konstitucijos 30 straipsnio pirmoji dalis, CPK 5 straipsnis, o CPK 24 straipsnis įtvirtina bylų priskyrimo teismui prioriteto principą. Todėl teismas, nutraukdamas bylą kaip nepriskirtiną teismui, turėjo nurodyti, į kurią instituciją ieškovė turi teisę kreiptis dėl savo teisių gynimo.

Ieškovė S. P. kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 pagal Konstitucijoje nustatytą priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktui, Konstitucijos 115 straipsnio 2 punktui ta dalimi, kuria nustatyta, kad teisėjai atleidžiami įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 44 straipsnio 1 daliai, 45 straipsnio 1 daliai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai; taip pat, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis pagal turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Respublikos Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai ir Teismų įstatymui bei Teismų įstatymo kai kurių nuostatų konstitucingumo. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Ši nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje. Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja, ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento aktai bei Vyriausybės aktai. Nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 ,,Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“, kuriuo S. P. buvo atleista iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Ieškovė ginčijamo Respublikos Prezidento dekreto neteisėtumą ir nepagrįstumą sieja su tuo, kad šis Respublikos Prezidento dekretas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 10 punktui, 115 straipsnio 2 punktui, Teismų įstatymo 44 straipsnio 1 daliai, 45 straipsnio 1 daliai. Taip pat ieškovė prašo ištirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis pagal turinį neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 1. Dėl Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 daliai toje apimtyje, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar Respublikos Prezidento aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalies 1 punktui Konstitucijos 115 straipsnio 2 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka, pasibaigus įgaliojimų laikui. Ši nuostata pakartota ir Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismų įstatymo 90 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apylinkės teismo teisėją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. Nesutikdamas su atleidimu iš pareigų, teisėjas turi teisę per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismą (Teismų įstatymo 90 str. 8 d.). Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225 ,,Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ S. P. buvo atleista iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies pagrindu ieškovė S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu inter alia ginčydama minėtą Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo ji buvo atleista iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Ieškovė ginčijamo Respublikos Prezidento dekreto neteisėtumą ir nepagrįstumą motyvuoja jo prieštaravimu Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 10 punktui, 115 straipsnio 2 punktui, Teismų įstatymo 44 straipsnio 1 daliai, 45 straipsnio 1 daliai. Teismas, bylos nagrinėjimo metu vertindamas ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą, turi įvertinti ir pasisakyti dėl ieškovės atleidimo iš teisėjos pareigų teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra kartu ir Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje, 105 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad klausimą dėl to, ar Respublikos Prezidento aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams sprendžia Konstitucinis Teismas. Remiantis šiais argumentais, teisėjų kolegijai kyla abejonė, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis neprieštarauja Konstitucijos 102 straipsnio 1 daliai, toje apimtyje, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar Respublikos Prezidento aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalies 1 punktui. 2. Dėl Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 ,,Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 10 punktui, 115 straipsnio 2 punktui, Teismų įstatymo 45 straipsnio 1 daliai, 52 straipsnio 4 punktui Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkte apibrėžiami Respublikos Prezidento įgaliojimai formuojant teisminę valdžią. Jame nustatyta, kad Respublikos Prezidentas skiria apylinkių teismų teisėjus. Teisėjų skyrimo ir atleidimo iš pareigų tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Teismų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjas gali būti skiriamas, perkeliamas, atleidžiamas ar pašalinamas iš pareigų tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Teismų įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucijos 115 straipsnio 2 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka, pasibaigus įgaliojimų laikui. Ši nuostata pakartota Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o Teismų įstatymo 90 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apylinkės teismo teisėją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo į apylinkės teismo teisėjo pareigas pirmą kartą skiriamas penkeriems metams siekiant įvertinti, ar jis tinka dirbti teisėju. Pasibaigus penkerių metų terminui, Respublikos Prezidentas tokį asmenį apylinkės teismo teisėju be egzamino ir atrankos gali skirti iki to laiko, kai jam sukaks 65 metai. Pagal Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį dėl teisėjų paskyrimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija. Pagal Teismų įstatymo 56 straipsnio 2 dalį, 120 straipsnio 3 punktą tokia institucija yra Teismų taryba. Apylinkių teismų teisėjų, paskirtų į šias pareigas penkeriems metams, veikla vertinama vadovaujantis Teismų įstatymo 120 straipsnio 20 punktu priimtu Teismų tarybos 2004 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 218 patvirtintais ,,Periodinio teisėjų veiklos vertinimo nuostatais“ (toliau - Nuostatai). Nuostatų 6.2 punkte nurodyta, kad apylinkių teismų teisėjų veikla vertinama baigiantis jų skyrimo į apylinkės teismo teisėjo pareigas penkerių metų terminui. Nuostatuose yra reglamentuota teisėjų veiklos vertinimo turinys, procedūra ir kiti su tuo susiję klausimai. Nuostatų 15 punkte numatyta, kad vertinant teisėjų veiklą analizuojami tiesiogiai su teisėjo profesine veikla susiję veiksniai, inter alia teisėjo asmeninės savybės, o 16 punktas numato, kad vertinant teisėjų veiklą gali būti analizuojami kiti veiksniai, netiesiogiai lemiantys teisėjo profesinę veiklą (pavyzdžiui, teisėjo garbingumas, sąžiningumas, pažeidžiamumas, teisėjo etikos taisyklių laikymasis). Remiantis Nuostatų 15, 16 punktuose įtvirtintais vertinimo kriterijais įvertinusi apylinkės teismo teisėjo, paskirto į šias pareigas penkeriems metams, veiklą, vertinimo komisija išvados rezoliucinėje dalyje nurodo, ar šis asmuo tinka toliau eiti teisėjo pareigas (Nuostatų 29, 30 p.). Vertinimo komisijos išvada ir kiti dokumentai pateikiami Nacionalinei teismų administracijai (Nuostatų 34 p.). Prireikus vertinimo komisijos išvados dėl teisėjų veiklos vertinimo gali būti pateikiamos Teismų tarybai (Nuostatų 35 p.). Kaip jau minėta, pasibaigus penkerių metų terminui, kuriam pirmą kartą yra skiriamas apylinkės teismo teisėjas, Respublikos Prezidentas tokį asmenį apylinkės teismo teisėju be egzamino ir atrankos gali skirti iki to laiko, kai jam sukaks 65 metai (Teismų įstatymo 57 str. 1 d.). Pagal Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį dėl teisėjų paskyrimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija. Pagal Teismų įstatymo 56 straipsnio 2 dalį, 120 straipsnio 3 punktą tokia institucija yra Teismų taryba. Taigi Respublikos Prezidentui sprendžiant dėl asmens paskyrimo apylinkės teismo teisėju iki to laiko, kai jam sukaks 65 metai, yra reikalingas Teismų tarybos patarimas (Konstitucijos 112 str. 5 d., Teismų įstatymo 56 str. 2 d., 90 str. 7 d., 120 str. 3 p.). Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodžio 21 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 14, 25(1), 26, 30, 33, 34, 36, 40, 51, 56, 58, 59, 66, 69, 69(1) ir 73 straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog ,,atsižvelgiant į Konstitucijoje nustatytą teismų formavimo tvarką, taip pat į Respublikos Prezidento ir specialios teisėjų institucijos santykių konstitucinį reguliavimą, darytina išvada, kad Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali teisėjų institucija turi patarti Respublikos Prezidentui visais teisėjų skyrimo, jų profesinės karjeros, taip pat atleidimo iš pareigų klausimais. Šios institucijos patarimas sukelia teisinius padarinius: jei nėra šios institucijos patarimo, Respublikos Prezidentas negali priimti sprendimo dėl teisėjo paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų.“ Taigi nors Teismų tarybos patarimas Respublikos Prezidentui yra būtinas, tačiau jis Respublikos Prezidento imperatyviai nesaisto, nes pagal Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktą, 112 straipsnį, Respublikos Prezidentas turi išimtinę teisę skirti, perkelti bei atleisti iš pareigų tam tikrų grandžių teismų teisėjus. Respublikos Prezidento diskrecija yra ribojama ta prasme, kad teisėjas iš pareigų gali būti atleistas tik įstatymo nustatyta tvarka, esant Konstitucijos 115 straipsnyje ir Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, inter alia pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui (Konstitucijos 115 str. 2 p., Teismų įstatymo 1 d. 2 p.). Minėta, kad asmuo į apylinkės teismo teisėjo pareigas pirmą kartą skiriamas penkeriems metams (Teismų įstatymo 57 str. 1 d.). Pasibaigus penkerių metų terminui, šio teisėjo įgaliojimai pasibaigia, todėl Respublikos Prezidentas turi spręsti šio asmens paskyrimo teisėju iki jam sukaks 65 metai klausimą (Teismų įstatymo 57 str. 1 d.) arba atleisti šį asmenį Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra pasibaigus jo įgaliojimų laikui. Dėl teisėjo paskyrimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria Teismų taryba (Konstitucijos 112 str. 5 d., Teismų įstatymo 56 str. 2 d., 90 str. 7 d., 120 str. 3 p.). Vienas iš pagrindų, kai asmuo negali būti skiriamas teisėju, yra įtvirtintas Teismų įstatymo 52 straipsnio 4 punkte, kuriame nustatyta, kad asmuo negali būti skiriamas teisėju, jeigu neatitinka Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų. Respublikos Prezidento 2000 m. kovo 7 d. dekretu Nr. 793 ieškovė S. P. buvo paskirta Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja penkerių metų laikotarpiui. Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225 ,,Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ S. P. buvo atleista iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Šis Respublikos Prezidento dekretas buvo priimtas patarus Teismų tarybai (Konstitucijos 112 str. 5 d., Teismų įstatymo 120 str. 3 p.). Teismų tarybos patarimas atleisti ieškovę iš teisėjos pareigų buvo duotas dėl to, kad periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisija, įvertinusi ieškovės veiklą pagal Teismų tarybos 2004 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 218 ,,Dėl periodinio teisėjų veiklos vertinimo nuostatų patvirtinimo“ nustatytą tvarką, konstatavo, jog ieškovės elgesys neatitinka Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų. Teisiniu tokios išvados pagrindu nurodytas Teismų įstatymo 52 straipsnio 4 punktas. Taigi būtent šios periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvados pagrindu Teismų taryba priėmė 2005 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 13 P-321 ,,Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti apylinkės teismo teisėją“, kuriuo Respublikos Prezidentui buvo patarta atleisti S. P. iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui (2005 m. kovo 7 d.). Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225 ,,Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“, atsižvelgiant į Teismų tarybos pritarimą, S. P. buvo atleista iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Šioje byloje teismas turi nagrinėti Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 ,,Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“, kuriuo ieškovė S. P. buvo atleista iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, tai yra, ar ieškovė buvo teisėtai ir pagrįstai atleista iš teisėjos pareigų. Ginčijamo Respublikos Prezidento teisėtumo ir pagrįstumo klausimo sprendimas reiškia, jog teismas turės pasisakyti dėl to, ar pagal savo turinį ir priėmimo tvarką ginčijamas Respublikos Prezidento dekretas neprieštarauja Konstitucijai, konkrečiai, konstitucinį lygiateisiškumo principą įtvirtinančio Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 115 straipsnio 2 punktui toje apimtyje, kad Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka pasibaigus įgaliojimų laikui, ir Teismų įstatymui, konkrečiai, Teismų įstatymo 45 straipsnio 1 daliai, kurioje numatyta, kad teisėjas gali būti skiriamas, perkeliamas, atleidžiamas ar pašalinamas iš pareigų tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Teismų įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka, Teismų įstatymo 52 straipsnio 4 punktui, pagal kurį asmuo negali būti skiriamas teisėju, jeigu neatitinka Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų. Tačiau tai yra konstitucinės kontrolės kompetencija, nes tokius įgaliojimus pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 2 dalies 1 punktą turi išimtinai tik Konstitucinis Teismas. Teismui sprendžiant klausimą dėl ginčijamo Respublikos Prezidento dekreto teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra dėl teisėjos atleidimo iš pareigų teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti vertinama ir pasisakoma dėl faktinių aplinkybių, sąlygojusių sprendimo dėl teisėjos atleidimo priėmimą. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai“ nurodė, kad Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją turi įgaliojimus tikrinti Respublikos Prezidento aktų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams nepriklausomai nuo to, ar šie aktai yra individualaus, ar norminio pobūdžio, ar jie yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Pažymėtina, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, jog tuo atveju, jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose yra numatyti atitinkami reikalavimai, kurių turi būti laikomasi (kurie turi būti įvykdyti) leidžiant atitinkamą Respublikos Prezidento aktą, Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar Respublikos Prezidento aktas neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, turi tirti ir tai, ar tokių reikalavimų buvo laikomasi (ar jie buvo įvykdyti), nes nenustačius šių faktinių aplinkybių būtų neįmanoma ištirti ir Respublikos Prezidento akto atitikties Konstitucijai ir įstatymams. Taigi darytina išvada, kad Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucijos 102 straipsnį, 105 straipsnio 2 dalies 1 punktą būdamas kompetentingas spręsti Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 atitikimo konkrečioms anksčiau minėtoms Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatoms klausimą, turi įgaliojimus tirti, ar leidžiant Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretą Nr. 225 buvo laikomasi reikalavimų, kurie pagal įstatymus turi būti įvykdyti leidžiant šį aktą, tai yra, ar nebuvo pažeista visa anksčiau šios teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstyta teisėjo skyrimo iki jam sukaks 65 metai procedūra. Remiantis šiais argumentais, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 ,,Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 115 straipsnio 2 punktui toje apimtyje, kad Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka pasibaigus įgaliojimų laikui, ir Teismų įstatymo 45 straipsnio 1 daliai, 52 straipsnio 4 punktui. Civilinė byla stabdytina, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą (CPK 163 str. 7 p.). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu bei 106 straipsnio 1 bei 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 ir 2 punktu bei 65 straipsnio 1 ir 2 punktu,