- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- 1S-35-966/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-7-00014-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- K. G.
- Advokatai
- Jovitas Elzbergas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. G. gynėjo advokato Jovito Elzbergo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. G. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 300 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68¹ straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių, t. y. teisės būti išrinktam ar paskirtam į bet kurias (duomenys neskelbtini) pareigas visose (duomenys neskelbtini) įstaigose atėmimas 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. N. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio vykdymo K. G. atžvilgiu išaiškinimo, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi šį prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo jokios aplinkybės, susijusios su K. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymu, nepasikeitė, o nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo nelaikytina nevienareikšme. Rezoliucinės dalies formuluotė perkelta iš šią baudžiamojo poveikio priemonę reglamentuojančio BK 68¹ straipsnio, o šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 357 straipsnyje.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistojo K. G. gynėjas advokatas Jovitas Elzbergas (toliau – nuteistojo gynėjas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį.
3.1. Skunde teigiama, kad BPK 357 straipsnio 5 dalis taikytina tik paskyrus teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą, t. y. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68² straipsnyje. Akivaizdu, kad paskyrus BK 68² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atimama teisė dirbti tam tikrą darbą, taigi ir nuteistasis iš pareigų turi būti atleistas nedelsiant. K. G. buvo paskirta BK 68¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas ir BK 68¹ straipsnio formuluotė skamba visiškai kitaip, negu BK 68² straipsnio formuluotė. Teismo motyvai patvirtina, kad pats teismas nesupranta paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir aiškina ją atsietai, ir ne pagal jos prasmę.
3.2. Skunde pažymima, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės K. G. darbovietė jį ketina atleisti, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamą ir saugomą teisę į darbą. Tokia situacija susidariusi išimtinai dėl to, kad K. G. darbovietė netinkamai traktuoja ir aiškina nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. K. G. jau iki baudžiamojo proceso pradžios užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl dėl nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės jis tokių pareigų negali prarasti. Nuteistasis toliau eiti savo pareigų negalėtų tik tuo atveju, jei įstatymų leidėjas būtų viešųjų teisių atėmimą suformulavęs sekančiai – atimama teisė eiti užimamas pareigas. Teismas šiuo atveju taip ir neatsakė į esminį klausimą, ar tokios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas nukreiptinas į ateitį, ar retrospektyviai. Pažymima, kad retrospektyvus veikimas baudžiamajame procese yra draudžiamas, todėl vadovaujantis bendraisiais principais viešųjų teisių atėmimas gali būti nukreipiamas tik į ateitį.
3.3. Skunde pastebima, kad pirmosios instancijos teismas absoliučiai neanalizavo ir nepasisakė dėl specialisto doc. dr. A. U. išvados, kurioje specialistas atsakė į pateiktus K. G. klausimus. Specialistas lingvistiškai išaiškino baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo formuluotę ir nurodė, kad teisė užimti pareigas nėra draudžiama. Akivaizdu, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė, aiškinant lingvistiškai bei pasitelkus loginį metodą, taikytina tik į ateitį. BK 68¹ straipsnio formuluotė sukelia kaltinamiesiems/nuteistiesiems teisėtą lūkestį tikėti, jog paskyrus tokią baudžiamojo poveikio priemonę jie nepraras einamų pareigų, o negalės tam tikrą terminą būti naujai išrinkti ar paskirti į pareigas. Priešingas aiškinimas grubiai pažeistų teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Teisės aktuose, taikytinuose K. G. užimamoms pareigoms, nėra įtvirtinta, jog priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ar paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, asmuo galėtų netekti pareigų, prarasti mandatą ir pan.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.
5. Skunde keliamas BK 68¹ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, vykdymo klausimas. Teigiama, kad nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl šios priemonės vykdymo nėra aiški. Apygardos teismas nuteistojo gynėjo skundo argumentus, kuriais remdamasis gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, atmeta, kaip nepagrįstus.
6. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad aplinkybės, suponuojančios būtinybę, remiantis BPK 361 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pašalinti dėl nuosprendžio kilusias abejones, turinčias reikšmės nuosprendžio vykdymui, šiuo atveju nepasikeitė, o BK 68¹ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas yra aiškiai reglamentuotas BPK. Apygardos teismas nesutikti su tokiu vertinimu neturi pagrindo.
7. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendis, kuriuo K. G. už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi kartu su baudos bausme paskirta BK 68¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas įstatymų nustatyta tvarka. Nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymas reglamentuotas BPK 357 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad darbdavys, valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė, nevalstybinė organizacija nevėliau kaip kitą darbo dieną po nuosprendžio nuorašo gavimo įstatymų nustatyta tvarka nutraukia darbo sutartį su nuteistuoju arba atleidžia jį iš valstybės tarnybos, jeigu nuteistasis dirba darbą ar eina pareigas, kurie uždrausti teismo nuosprendžiu arba panaikina nuteistajam išduotą leidimą užsiimti tam tikra veikla ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas apie tai praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą ar viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Jokių neaiškumų dėl aptariamos baudžiamojo proceso normos taikymo vykdant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę apygardos teismui nekyla. BPK 357 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma numato darbdavio, valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos pareigą nutraukti darbo sutartį su nuteistuoju ar atleisti jį iš valstybės tarnybos, jei jis dirba darbą ar užima pareigas, kurie uždrausti teismo nuosprendžiu ir jokių šios normos taikymo išimčių įstatymų leidėjas nėra numatęs, todėl pagrindo teigti, kad ši norma taikoma tik į ateitį, kaip nurodyta skunde, nėra. Nuteistajam K. G. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į bet kurias (duomenys neskelbtini) pareigas visose (duomenys neskelbtini) įstaigose 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuteistajam paskirta BK 68¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios vykdymas, kaip minėta, aiškiai reglamentuotas BPK 357 straipsnyje, konkrečiai – šio straipsnio 5 dalyje, numatančioje, kad jei nuteistasis užima pareigas, kurios uždraustos teismo nuosprendžiu, jis iš tokių pareigų yra atleidžiamas ir apie atleidimo faktą praneša viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai. Nuteistojo gynėjo pasvarstymai, kad BPK 357 straipsnio 5 dalis taikoma tik vykdant BK 68² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra pagrįsti, prieštarauja minėtame BPK straipsnyje įtvirtintam teisiniam reguliavimui, nenumatančiam BK 68¹ straipsnyje ir BK 68² straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo išimčių nuosprendžio vykdymo metu darbą dirbančiam ar atitinkamas renkamas ar skiriamas pareigas einančiam (užimančiam) nuteistajam.
8. Nuteistojo gynėjo skunde akcentuojama specialisto doc. dr. A. U. pateikta išvada nepaneigia įstatyme aiškiai įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuris privalomas visiems pareigą vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį turintiems subjektams. Baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, K. G. paskirta kartu su bausme už nusikalstamos veikos padarymą, ši baudžiamojo poveikio priemonė yra laikino pobūdžio, nuteistajam taikyta kaip valstybės atsakomoji reakcija į jo paties nusikalstamą elgesį, todėl priešingai, negu teigiama skunde, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamos teisės į darbą nepažeidžia.
9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, esamą teisinį reguliavimą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas, atmesdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) prašymą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo išaiškinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti remiantis nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. G. gynėjo advokato Jovito Elzbergo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.