Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. S., jos atstovui advokatui Rimvidui Valančiui (nuotoliniu būdu), atsakovui A. S., išvadą teikiančios institucijos atstovei D. L. (nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. S., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. S. ir A. S. susituokė 2019-05-14 Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 66. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. S..

Iš šalių nurodytų aplinkybių nustatyta, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio, abu nebevykdo sutuoktinių pareigų. Pagal jų aiškinimą, jie iš viso kartu gyveno labai mažai. Atsakovo teigimu, jis negalėjo būti kartu su ieškove dėl jos baisaus charakterio, dažniausiai jis būdavo pas savo mamą. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.60 str.). Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės teigdama, kad atsakovas buvo jai neištikimas, bendraudavo su kitomis moterimis. Atsakovas šito nepripažįsta, neigia kitų moterų buvimą ir aiškina, kad kartu gyventi negali dėl blogo ieškovės charakterio, nuolatinių ginčų, pretenzijų. Įvertinant šias aplinkybes, įrodymus, reikia daryti išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nurodoma, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prašymą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę, pateikė tik ieškovė, todėl nesant atsakovo prašymo, ieškovės prašymas negali būti patenkintas. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių negalėjimo kartu gyventi, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašymu jai paliktina pavardė - B. (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, į institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės nuomonę, į tai, kad atsakovas sutinka, kad dukra gyventų su motina, šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įvertinus šalių dukros amžių, jos būtinus poreikius, šalių turtinę padėtį ir jų sąlygotą galimybę dirbti ir užsidirbti pakankamai vaikams išlaikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, 150 Eur kas mėnesį vaikui laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi išlaidomis vaikui. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistina dukros išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Bendrų kreditorių ir santuokoje įgyto dalintino turto sutuoktiniai neturi.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad iš atsakovo yra vykdomi išieškojimai, viso 24 vykdomosios bylos:

- išieškotojui - valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, ATPK bauda - 20,00 Eur;

- išieškotojui - valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, 328,16 Eur;

- išieškotojui - valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, 1 150,00 Eur;

- išieškotojui - valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, ATPK bauda - 20,00 Eur;

- išieškotojui - UAB "Šilutės šilumos tinklai", 452,74 Eur;

- išieškotojui - I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas – 2 473,00 Eur;

- išieškotojui - valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, ATPK bauda - 80,00 Eur;

- išieškotojui - UAB "Šilutės šilumos tinklai", 520,76 Eur;

- išieškotojui - valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, ATPK bauda - 20,00 Eur;

- išieškotojui - UAB "Šilutės šilumos tinklai", 488,59 Eur;

- išieškotojui - valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, ATPK bauda - 173,00 Eur;

- išieškotojui - UAB "Šilutės šilumos tinklai", 492,47 Eur;

- išieškotojui - UAB "Šilutės šilumos tinklai", 648,59 Eur;

- išieškotojui - Klaipėdos apskrities valst. mokesčių inspekcijai, ATPK bauda - 86,89 Eur;

- išieškotojui - UAB "BC Finance", 875,49 Eur;

- išieškotojui - UAB "Šilutės šilumos tinklai", 586,42 Eur;

- išieškotojui - UAB "Gelvora", 1 768,50 Eur;

- išieškotojui - UAB "Šilutės šilumos tinklai", 842,21 Eur;

- išieškotojui - UAB "Gelvora", 681,50 Eur;

- išieškotojui - valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, ATPK bauda - 5,79 Eur;

- išieškotojui - Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 5,13 Eur;

- išieškotojui - valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, ATPK bauda - 11,58 Eur;

- išieškotojui - valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, ATPK bauda - 1 158,48 Eur;

- išieškotojui - valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, ATPK bauda - 86,89 Eur.

Iš Lietuvos Antstolių Rūmų informacijos (b. l. 15-24) matyti, kad visos šios skolos yra arba susidariusios iki santuokos su ieškove įregistravimo, arba A. S. paskirtos ir nesumokėtos baudos. Atsakovas pripažįsta, kad visi nurodyti išieškojimai yra jo asmeninės skolos, ieškovė su jomis nėra niekaip susijusi.

LR CK 3.88 str. išaiškinta, kas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė:

1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;

2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;

3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;

4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;

5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Ir ieškovė, ir atsakovas teigia, kad bendro turto santuokoje neįgijo, todėl prašymo padalyti turtą nereiškia. Įstatymas numato atvejus, kada gali būti išieškomos skolos iš bendro sutuoktinių turto, o būtent, CK 3.109 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės:

1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo;

2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis;

3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu;

4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais;

5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais;

6) solidariosios sutuoktinių prievolės.

CK 3.110 str. 1 d. numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.

Iš to kas paminėta yra aišku, kad nesant bendro sutuoktinių turto, negali būti iš jo išieškoma. Todėl ieškovės prašymas netenkintinas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas iš viso nenumato tokios galimybės prašyti teismo pripažinti sutuoktinio skolas asmeninėmis.

Priimtinas R. S. atsisakymas reikalavimo priteisti iš A. S. 2200 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimo ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 154 Eur žyminio mokesčio ir 7 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 320,07 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 99 straipsnis). Iš esmės ieškinys yra patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293-294 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką tarp A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S. (B.), gim. (duomenys neskelbtini)., įregistruotą 2019-05-14 Šilutės rajono savivaldybės CMS, įrašo Nr. 66, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, R. S. paliekant B. pavardę.

Nustatyti nepilnametės dukros S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. S..

Priteisti iš A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai S. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki dukros pilnametystės. Išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti motiną R. S..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priimti R. S. atsisakymą reikalavimo priteisti iš A. S. 2 200 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti iš A. S., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 154 Eur žyminio mokesčio, 7 Eur pašto išlaidų bei 320,07 Eur valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, šią 320,07 Eur sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą bet kuriame banke, nurodant juridinio asmens kodą 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.