Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-02-14 · Administracinė byla Nr. AS-81-821/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-14
Bylos Nr.
AS-81-821/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09637-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
Lietuvos lenkų sąjungos
Atsakovas
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-81-821/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09637-2023-5Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos lenkų sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos lenkų sąjungos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos lenkų sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI, ir atsakovas) 2023 m. spalio 26 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas), priimtą išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl VDAI 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 3R-863(2.13-1.E) (toliau – ir Pirminis sprendimas) persvarstymo, ir įpareigoti VDAI, įvertinus pareiškėjo pateiktus teisinius bei faktinius argumentus, priimti naują sprendimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Lietuvos lenkų sąjungos skundą.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2023 m. spalio 18 d. prašymu kreipėsi į VDAI dėl Pirminio sprendimo peržiūrėjimo, nes minėtas sprendimas pernelyg griežtas. Pareiškėjas prašė pakartotinai svarstyti priimtą sprendimą ir sušvelninti jame išdėstytus reikalavimus. VDAI priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad nėra įgaliota pakeisti savo pačios sprendimą. Taip pat VDAI nurodė, kad Pirminiame sprendime buvo išdėstyta jo apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti.

Teismas, vertindamas pareiškėjo prašomą panaikinti Sprendimą, pažymėjo, kad jo turinys yra informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio. Teismas konstatavo, kad Sprendime pareiškėjui nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, nustatyta teisių ir pareigų, šiuo sprendimu pareiškėjui nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės. Taigi Sprendimo turinys yra tik informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio, o pats savaime tokio turinio sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėjui yra tik paaiškinta, dėl kokių priežasčių VDAI neturi teisės peržiūrėti savo sprendimo ir kokiu būdu pareiškėjas turėjo galimybę pasitikrinti Pirminio sprendimo teisėtumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Sprendimo, kaip individualaus akto, panaikinimo, yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Papildomai teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš skundo turinio, nors pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą grindžia jo neatitikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatoms, tačiau VDAI nepriėmė dėl pareiškėjo individualaus administracinio akto, sukeliančio teisines pasekmes, o tik atsakė suteikdama informaciją, kokia galėjo būti VDAI Pirminio sprendimo peržiūrėjimo (pareiškėjo siekis) tvarka.

Papildomai teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjui teisines pasekmes sukelia Pirminis sprendimas, todėl net ir panaikinus Sprendimą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepakeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atsisakomas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jei skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat negali būti priimtas nagrinėti, kadangi jis yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, o jo nepriėmus, nepriimtinas ir išvestinis reikalavimas.

III.

Pareiškėjas Lietuvos lenkų sąjungos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas akcentuoja suinteresuoto subjekto teise kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistą teisę. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai tik patvirtina pareiškėjo procesinę teisę kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo, nes skundžiamas VDAI sprendimas pareiškėjui sukelia rimtas teisines pasekmes su kuriomis pareiškėjas nesutinka ir siekia teisiniais argumentais pagrįsti savo aiškią poziciją ir išspręsti susidariusią situaciją.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyta teismų praktika turėtų būti aiškinama kaip argumentas pagrindžiantis būtinybę priimti pareiškėjo teiktą skundą pirmosios instancijos teismui, o ne atsisakyti priimti šį skundą, nes administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, o minėtu atveju būtent tokia faktinė situacija ir susiklostė.

Pareiškėjas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio, kadangi VDAI nurodė, kad nėra įgaliota pakeisti savo pačios priimtų sprendimų ir nepateikė jokio vertinimo dėl pareiškėjo išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų. Pareiškėjo vertinimu, jokiame iš galiojančių teisės aktų nėra numatytas draudimas VDAI vertinti faktinius bei teisinius argumentus, kurie VDAI paaiškėjo naujai ir kurie gali turėti rimtų pasekmių sprendžiant dėl VDAI pirminio priimto sprendimo pagrįstumo vertinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė VDAI prašymą, kuriuo prašė persvarstyti Pirminį sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad prašyme buvo pateikti faktiniai bei teisiniai argumentai pagrindžiantys tai, kad Pirminis sprendimas yra pernelyg griežtas. Nepaisant to, ginčijamu Sprendimu VDAI nurodė, kad nėra įgaliota pakeisti savo pačios priimtų sprendimų ir nepateikė jokio vertinimo dėl pareiškėjo išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų. Pareiškėjas vertina, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes yra neišsamus, nemotyvuotas, nepagrįstas teisiniais bei faktiniais argumentais. Ginčijamame Sprendime nėra pasisakyta dėl pareiškėjo pateiktų teisinių bei faktinių argumentų.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo teisinius ir faktinius argumentus, susijusius su Pirminio sprendimo neproporcingumu ir prašymo jį sušvelninti pagrįstumu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas atsisakytas priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo skundžiamas sprendimas yra informacinio pobūdžio, jais pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos ir todėl jie nenagrinėtinas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Atskirajame skunde pareiškėjas be kita ko nurodo, kad VDAI turi įgaliojimus pakeisti savo ankstesnį sprendimą, priešingai nei tai nurodo VDAI ginčijamame Sprendimą, vertina, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal bendrąją taisyklę administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, sprendžia, jog šiuo atveju, skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas Sprendimas akivaizdžiai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik iš esmės išnagrinėjant administracinį ginčą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl to, pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos lenkų sąjungos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Lietuvos lenkų sąjungos skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė