Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-12-22 · Civilinė byla Nr. 2FB-41943-819/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
2FB-41943-819/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34328-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Pareiškėjas
R. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2FB-41943-819/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34328-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, dalyvaujant pareiškėjui R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas iškelti jam bankroto bylą ir paskirti jo bankroto administratoriumi UAB „UBC“ (b.l. 1-6).

Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad jis 2007-09-19 sudarė paskolos sutartį su UAB „Blaze Systems“ dėl 2 400 000 Lt paskolos sumos, o 2009-03-24 pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo įkeitė jam priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Blaze Systems“ naudai. 2009-06-01 pareiškėjas su UAB „Blaze Systems“ sudarė papildomą susitarimą prie 2007-09-19 paskolos sutarties, kuriuo įsipareigojo mokėti UAB „Blaze Systems“ 2 procentų metines procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo papildomo susitarimo pasirašymo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 2 400 000 Lt jis panaudojo jam priklausančio gyvenamojo namo pagerinimui ir teritorijos sutvarkymui, taip pat skolino pinigus UAB „Lietaus pasiuntiniai“ įstatinio kapitalo didinimui nuo 357 200 Lt iki 2 757 200 Lt. 2007-12-04 pareiškėjas su AB DnB NORD banku sudarė laidavimo sutartį Nr. 732-06IL/4, kuria prisiėmė įsipareigojimą atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, AB DnB NORD bankui, jeigu UAB „Canoe Baltic“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai savo prievoles pagal 2006-11-17 sudarytą kredito linijos sutartį Nr. 732-06IL. UAB „Canoe Baltic“ tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bei jos dalyviams nusprendus nutraukti veiklą, AB DnB NORD bankas, negavęs iš skolininko tinkamo prievolės įvykdymo, kreipėsi į teismą su ieškiniu. 2011-03-10 Vilniaus apygardos teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-222-262/2011 priteisė solidariai iš pareiškėjo, D. K., UAB „Lietaus pasiuntiniai“ ir A. R. 185 381,96 Lt negrąžinto kredito, 9 457,10 Lt palūkanų, 4 073,44 Lt delspinigių, 0,06 Lt įsipareigojimo mokesčio, 15,78 procentų metines palūkanas nuo priteistos 198 912,56 Lt sumos nuo 2009-12-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 185,01 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 3 025 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 4 978 Lt žyminio mokesčio lygiomis dalimis iš kiekvieno. Šiuo metu antstolė Virginija Meškauskienė iš pareiškėjo vykdo išieškojimus AB DnB banko naudai: vykdomojoje byloje Nr. 0015/11/01451 išieškoma solidari suma 2015-07-13 dienai siekia 57 609,06 Eur ir 15,78 procentų metinės palūkanos, o vykdomojoje byloje Nr. 0015/11/01447 tik pareiškėjo skola – 589,67 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo skolos viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, siekia – 893 869,43 Eur, taip pat stipriai viršija pareiškėjo galimybes atsiskaityti su kreditoriaus. Pareiškėjas apie ketinimą teikti pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo kreditoriams pranešė raštu 2015-07-02.

Pareiškėjas pareiškime taip pat nurodo, kad jo vienintelės pajamos šiuo metu yra gaunamas darbo užmokestis UAB „Dažymo meistras“, kurioje pareiškėjas eina direktoriaus pareigas nuo 2013-08-09, - 325 Eur, ir UAB „Lietaus meistrai“, kurioje pareiškėjas dirba konsultantu nuo 2015-05-05, - 162,50 Eur. Jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šio turto vertė 2009-03-20 dienai yra 500 367,82 Eur. Pareiškėjo sąskaitose AB SEB banke piniginių lėšų nėra, jos yra areštuotos, kitų sąskaitų, grynųjų pinigų, viršijančių 1 MMA, skolininkų pareiškėjas neturi. Jam priklauso 4 vnt. paprastųjų nematerialiųjų vardinių BUAB „Alprofilis“ akcijų, vienos akcijos nominali vertė 1000 Lt. UAB „Alprofilis“ 2014-11-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5480-656/2014 iškelta bankroto byla. Pareiškėjo atžvilgiu daugiau nėra iškelta civilinių ar baudžiamųjų bylų, kuriose jam pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, nėra vykdomi išieškojimai ne ginčo tvarka, nėra priežasčių, dėl kurių fizinio asmens bankroto byla pareiškėjo atžvilgiu negalima. Pareiškėjas nurodo, kad jam per mėnesį yra reikalinga 250 Eur suma būtinosioms išlaidoms. Jis yra nevedęs, vaikų neturi.

Suinteresuotumo pareiškėjo pareiškimu neišreiškė nė vienas kreditorius, nepateikė teismui prašymų įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis.

Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas palaikė pareiškimą, jo pasisakymai tiksliai fiksuoti teismo posėdžio protokole. Papildomai nurodė, kad jo nemokumas susijęs su kilusia nekilnojamojo turto krize 2008 m. pabaigoje, nes tuo metu jis buvo vienintelis UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcininkas ir ketino dalyvauti su šia įmone dideliame projekte, statant muitinės sandėlius. Dėl to jis skolinosi pinigus iš UAB „Blaze Systems“, nes tam buvo reikalingos didelės investicijos. Iš paskolintų pinigų jis didino UAB „Lietaus pasiuntiniai“ įstatinį kapitalą, o ne skolino pinigus UAB „Lietaus pasiuntiniai“, rekonstravo jam priklausantį gyvenamąjį namą. Kiek kam konkrečiai pinigų jis panaudojo, jis nežino, nes tuo metu jo turtinė padėtis buvo gera, jis turėjo ir taip pinigų, todėl kam tiksliai, kokiomis dalimis naudojo paskolintus pinigus nurodyti negalėjo. Jo pajamos tuo metu siekė 3000 Lt. Atėjus krizei, jis pardavė UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijas. Akcijų pardavimo metu UAB „Lietaus pasiuntiniai“ būklė buvo gera, ji veikė pelningai, už akcijas jis gavo apie 1 000 000 Lt. Nurodė, kad sutarties jis neišsaugojo, nežino su kuo ją tiksliai sudarė, pamena, kad tai buvo rusai, kas nustatė tokią kainą jis nežino, kur panaudojo pinigus tiksliai nurodyti negalėjo, dalį naudojo gyvenamojo namo statybai. Už UAB „Canoe Baltic“ jis laidavo, nes jam skyrė dalį šios įmonės akcijų, tuo metu suma, už kurią jis laidavo, jam atrodė juokinga – 150 000 Lt, įmonė veikė pelningai, jis toliau nesidomėjo šios įmonės veikla, nežino, kaip buvo grąžinamas kreditas, nemanė, kad turi gintis nuo jam banko teikiamo ieškinio, nors procesinius dokumentus gavo. Nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai jis turėjo leidimą. Kada ji atlikta tiksliai nežino, bet ji nebaigta, statybos rezultatas nefiksuotas nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Jis buvo pasikvietęs ekspertus, kurie jam pasakė, kad šio turto vertė galimai yra apie 500 000 Eur. Su UAB „Blaze Systems“ jis nebendrauja, nežino kokių veiksmų jie ketina imtis pasibaigus paskolos sutarties terminui. Taip pat nurodė, kad jis kurį laiką po UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų pardavimo gyveno Vokietijoje, važinėjo ten, nes turėjo moterį, su kuria buvo sudaręs bažnytinę santuoką, dabar kartu negyvena. Ar šiuo metu jis yra vedęs, jis nurodyti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir FABĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.).

Pareiškėjo paaiškinimai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjo R. Š. skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, šiuo metu viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytas 25 LR Vyriausybės patvirtintas MMA. Pareiškėjas yra skolingas UAB „Blaze Systems“ 695 088,04 Eur paskolos, neskaičiuojant palūkanų (b.l. 104-105, 102-103, 10), AB DnB bankui 57 609,06 Eur skolos, neskaičiuojant palūkanų, 589,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 11-12, 13-16, 17). Iš pareiškėjo paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas šiuo metu neturi pinigų sąskaitose, santaupų (b.l. 32-33), tačiau jo vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotas turtas. Pagal viešai prieinamus nekilnojamojo turto registro duomenis jam nuosavybės teise šiuo metu priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 500 367,82 Eur (b.l. 28-31). Pareiškėjas dirba dviejose darbovietėse – UAB „Dažymo meistras“, UAB „Lietaus meistras“ (b.l. 21-22, 23-25), tačiau ten gaunamų pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais (487,50 Eur) (b.l. 26-27), nepakanka jo įsipareigojimams kreditoriams įvykdyti. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas šiai dienai yra nemokus. Tačiau fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 str. 8 d. numatytų atvejų nebuvimas. Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 1, 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios arba paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Todėl fizinio asmens būklės neatitikimas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fizinio asmens nemokumo apibrėžimui ar pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiški pagrindai atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Teismų praktikoje, aiškinant FABĮ 5 str. 8 d. nuostatą, numatančią, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, nurodyta, kad civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją. Tačiau CK 6.67 str. yra nustatyta išimtis šio principo ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t.y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Tačiau FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustato ir kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 d. nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvius bei subjektyvius kriterijus (Vilniaus apygardos teismo 2014-01-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-147-640/2014).

Pareiškėjas savo nemokumą sieja su 2008 m. pabaigoje kilusia nekilnojamojo turto krize, tačiau šios sąsajos, teismo vertinimu, įrodymais visiškai nepagrindžia (CPK 178 str.). Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas pradinę paskolos sutartį su UAB „Blaze Systems“ sudarė 2007-09-19, kuria jam ketinamą iki 2007-09-20 suteikti tikslinę 2 400 000 Lt paskolą UAB „Lietaus pasiuntiniai“ įstatinio kapitalo didinimui jis įsipareigojo grąžinti UAB „Blaze Systems“ iki 2009-10-01 (b.l. 104-105, 56-58). Paskolos sutartyje buvo numatyta pareiškėjo teisė grąžinti paskolą anksčiau nustatyta termino (4 p.), tačiau nepaisant šios teisės, pareiškėjui priklausiusių UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų pardavimo iki 2009-03-03 (b.l. 56-58), už ką pareiškėjas gavo jo paties teigimu apie 1 000 000 Lt ar 300 000 Eur, pareiškėjas 2009-01-22 pasirašė 2007-09-19 paskolos sutarties pakeitimą, kuriuo nepasibaigusį paskolos terminą pratęsė iki 2010-10-01. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas ne tik jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė už UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų pardavimą gautos pinigų sumos, jos panaudojimo aplinkybių (CPK 178 str.), bet ir nepaaiškino poreikio pasirašyti 2009-01-22 sudarytą 2007-09-19 paskolos sutarties pakeitimą, vėliau 2009-03-10 sudarytą 2007-09-19 paskolos sutarties pakeitimą, dar vėliau 2009-06-01 sudarytą 2007-09-19 paskolos sutarties pakeitimą. Byloje nėra duomenų, kad tuo metu pareiškėjo padėtis, lyginant ją su 2007-09-19 buvusia, taip pablogėjo, kad įsipareigojimų pagal 2007-09-19 paskolos sutartį jis bet kuriuo atveju būtų negalėjęs įvykdyti (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad 2009-03-10 pakeitimu, kuris buvo sudarytas nepasibaigus sulygtam paskolos grąžinimo terminui, šalys ne tik nutarė pailginti paskolos sutarties grąžinimo terminą iki 2015-01-01, bet ir konstatavo, kad iki 2007-09-19 paskolos sutarties sudarymo dienos paskolos gavėjas sumokėjo paskolos davėjui priskaičiuotas palūkanas, kurios sudaro 200 000 Lt, ir 20 000 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2007-09-19 iki 2009-06-01 (b.l. 102). Kokiu pagrindu pareiškėjas mokėjo UAB „Blaze Systems“ 2009-03-10 sudarytame 2007-09-19 paskolos sutarties pakeitime minimas palūkanas teismui apskritai nėra suprantama, nes pagal šalių pasirašytą pradinę paskolos sutartį palūkanos pareiškėjo turėjo būti mokamos grąžinant paskolą (1 p.), kurios grąžinimo terminas šio pakeitimo sudarymo metu dar net nebuvo pasibaigęs. Kadangi nebuvo pasibaigęs paskolos grąžinimo terminas, teismui taip pat nesuprantama kokiu pagrindu pareiškėjas mokėjo UAB „Blaze Systems“ delspinigius, kuriuos pagrindas mokėti atsiranda tik esant sutarties pažeidimui (CK 6.246 str.). Lygiai taip pat teismui visiškai nesuprantamas pareiškėjo 2009-06-01 su UAB „Blaze Systems“ sudarytas papildomas susitarimas prie 2007-09-19 paskolos sutarties, kuriame nurodoma pareiškėjo pareiga mokėti 2 procentų metines palūkanas, grąžinant skolą, nors įsiskolinimo tai dienai pareiškėjas neturėjo. Tuo labiau teismui nesuprantamas 2009-03-24 (nesuėjus paskolos grąžinimo terminui) atsiradęs poreikis įkeisti pareiškėjui priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), įsipareigojimų pagal 2007-09-19 paskolos sutartį vykdymui (b.l. 7-9). Toks įsipareigojimas užtikrinti paskolos grąžinimą nekilnojamojo turto įkeitimu nebuvo numatytas nei 2007-09-19 sudarytoje paskolos sutartyje, nei jos pakeitimuose. Taigi, vertindamas visumą šių nustatytų aplinkybių teismas turi pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas nemokumo būseną iš esmės sukėlė pats savo neatsakingu, neprotingu ir nesąžiningu elgesiu: gautų sumų iš akcijų pardavimo nenaudojimu paskolai ar kitiems įsipareigojimams dengti, sumų UAB „Blaze Systems“ mokėjimu tikėtina nesant tam sutartinio ar įstatyminio pagrindo, savo sutartinių prievolių užtikrinimu jam neprivalomomis užtikrinimo priemonėmis (CPK 185 str., CK 1.5 str.).

Tokią teismo išvadą liudija ir kiti byloje surinkti įrodymai. Įstatymas numato, kad teisė laisvai sudaryti sutartis nėra absoliuti, beribė, ją varžo įstatymo įtvirtintas bendrasis principas, kad asmuo prisiimdamas sutartinius įsipareigojimus ir juos vykdydamas privalo elgtis sąžiningai. Pagal CK 1.137 str. 2 d. įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu nepagrindė būtino poreikio 2007-12-04 sudaryti laidavimo sutartį AB DnB NORD banko naudai už trečiojo asmens UAB „Canoe Baltic“ įsipareigojimų šiam bankui pagal kredito linijos sutartį tinkamą vykdymą, tame tarpe UAB „Canoe Baltic“ akcijų turėjimo, bendrovės geros turtinės padėties, jo elgesio prisiimant tokio pobūdžio įsipareigojimus, juos vykdant atitikimo protingo, sąžiningo ir atsakingo asmens standartams (CPK 178 str.). Pareiškėjo paaiškinimai, kad laidavimo sutarties pasirašymo metu 2007-12-04 (b.l. 11) jam UAB „Canoe Baltic“ suteikta ne 150 000 Lt, o 50 000 Lt paskola (b.l. 69-77) atrodė nedidelė, dėl ko jis nesidomėjo UAB „Canoe Baltic“ turtine padėtimi po laidavimo sutarties sudarymo, bendrovės vėliau sudaromais sandoriais, tarp jų ir kredito linijos sutarties pakeitimais, kuriais kredito suma 2008-06-01 buvo padidinta iki 200 000 Lt (b.l. 80-89), vėliau pats UAB „Canoe Baltic“ akcijas pardavė nežinia kam ir už kiek, nesidomėdamas jam liekančiais įsipareigojimais pagal laidavimo sutartį, liudija tą patį neatsakingą, nesąžiningą ir neprotingą jo elgesį. Pažymėtina, kad jo paties laidavimas už UAB „Canoe Baltic“ įsipareigojimu AB DnB NORD bankui buvo būtinas šiai bendrovei prašant pratęsti paskolos grąžinimo terminą (b.l. 77). Be to, pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo paskolos iš UAB „Blaze Systems“ gavimo jis, be kita ko, iš savo ir paskolintų pinigų rekonstravo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Viena vertus, tai liudija, kad pareiškėjas, turėdamas galiojančių įsipareigojimų AB DnB NORD bankui, jų nevykdė, pinigus naudodamas jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kita vertus, pareiškėjo paaiškinimai apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, jų pagrįstumas teismui kelia rimtas abejones. Mat pagal pareiškėjui 2005-04-07 išduotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimą Nr. GN/281/04-2320 (b.l. 106-107) pareiškėjui buvo suteikta teisė ne rekonstruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o statyti naują gyvenamąjį namą, kurio plotas yra 217,27 kv. m. Vertinant pareiškėjo paaiškinimus, kad jis gyvenamojo namo statybos darbus faktiškai yra atlikęs, tačiau jų priėmimo neįforminęs įstatymo nustatyta tvarka, konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jis neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Pažymėtina, kad pareiškime kaip turimą turtą jis apibrėžia nekilnojamojo turto kadastre ir registre nurodytą 1940 m. statybos gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 62-64), kurių praktiškai vietoje pačio pareiškėjo patvirtinimu jau nėra, todėl byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui įvertinti jo faktiškai turimą nekilnojamąjį turtą. Vengimu atskleisti savo turtinę padėtį vertintini ir pareiškėjo veiksmai nepateikiant teismui UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, UAB „Canoe Baltic“ akcijų prikimo-pardavimo sutarties, bylos nagrinėjimo metu, o ne pasirengimo nagrinėti bylą metu pateikiant visiškai naują informaciją apie gyvenimą už Lietuvos Respublikos ribų po nemokumo atsiradimo, bažnytinės santuokos sudarymą su Vokietijos Respublikos piliete. Visi šie duomenys turi esminės reikšmės ne tik vertinant pareiškėjo nemokumą sukėlusias priežastis FABĮ nustatyta tvarka, bet ir patį jo nemokumą šiai dienai, todėl toks pareiškėjo procesinis elgesys vertintinas kaip aiškiai nesąžiningas.

Kadangi pareiškėjo nemokumą sukėlė pačio pareiškėjo elgesys, neatitinkantis protingo, atidaus ir sąžiningo asmens elgesio standartų, o ne tam tikros pareiškėjo įrodytos objektyvios aplinkybės, teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjui iškelti bankroto bylą atsisakytina (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutarčiai įsiteisėjus, apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir