Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-05-20 · Administracinė byla Nr. eI2-1636-541/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-20
Bylos Nr.
eI2-1636-541/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04297-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė (pirm.)
Atsakovas
G. B.
Pareiškėjas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1636-541/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04297-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atsakovei G. B. (G. B.) dėl įmokos pritesimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir pareiškėja, ir Tarnyba), kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės G. B. (toliau – ir atsakovė) valstybės naudai 18,91 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 3,71 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 22,62 Eur.

Pareiškėja paaiškina, kad atsakovė 2018 m. birželio 12 d. pateikė Tarnybai prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl (duomenys neskelbtini) ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo. Prašyme nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.

Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 48 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovė turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnyba pareiškėjai sutiko teikti antrinė teisine pagalba civilinėje byloje dėl (duomenys neskelbtini) ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50 procentų antinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11 punktu, Tarnyba apskaičiuoja asmens, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi informacija, pateikta nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato teisingumo ministro nustatyta tvarka pateiktais duomenimis. Nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai, kiekvieną mėnesį teikia Tarnybai ataskaitą, kurioje nurodomas faktinis advokato, antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiam asmeniui, skirtas laikas (Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3-7 punktai). Antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. pateiktose Tarnybai ataskaitose nurodė, kad pagal pareiškėjos 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje dėl (duomenys neskelbtini) ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo, atsakovei konsultacijoms skyrė 0,5 val., įrodymų rinkimui – 1,00 val. Viso advokatė antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 1,5 val. Advokatė taip pat patyrė 18,32 papildomų išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovei.

Tarnyba nurodo, kad apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 6 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 13 Eur (Taisyklių 2 p.). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 37,82 Eur (1,5 val. x 13,00 Eur + 18,32 Eur). Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžeto 50 procentų nuo 37,82 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tai sudaro 18,91 Eur.

Pažymi, kad Tarnyba 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 18,91 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai 2020 m. birželio 8 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Dar kartą patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai 2020 m. spalio 14 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Atsakovė nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Atsakovė, gavusi Tarnybos pranešimą, turi pareigą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje. Atsakovė gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo, todėl Tarnyba kreipiasi į teismą su prašymu priteisti valstybės naudai reikalaujamą sumokėti 18,91 Eur sumą.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, susidariusių už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje ir išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, priteisimu iš atsakovės.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, atsakovė 2018 m. birželio 12 d. pateikė Tarnybai prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl (duomenys neskelbtini) ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo. Prašyme atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.

Išnagrinėjusi atsakovės pateiktus dokumentus, Tarnyba nustatė, kad atsakovės metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 48 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovė turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnyba pareiškėjai sutiko teikti antrinė teisine pagalba civilinėje byloje dėl (duomenys neskelbtini) ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo.

Tarnyboje 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. advokatės I. I. pateiktose ataskaitose nurodyta, kad pagal Tarnybos 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje dėl (duomenys neskelbtini) ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo, atsakovei konsultacijoms skyrė 0,5 val., įrodymų rinkimui – 1,00 val. Viso advokatė I. I., antrinės teisinės pagalbos teikimui, skyrė 1,5 val. Advokatė taip pat patyrė 18,32 papildomų išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovei.

Tarnyba advokatei išmokėjo už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 18,91 Eur. Pranešimas buvo siųstas adresu, kuris buvo nurodytas kaip atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos adresas.

Patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai 2020 m. birželio 8 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Dar kartą patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai 2020 m. spalio 14 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Šis pranešimas buvo siųstas adresu, kuris buvo nurodytas kaip atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pateikus Tarnybai raštuose nurodytą informaciją ar skundus šiuos raštus teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovei raštai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu, adresu kurį atsakovė nurodė kaip savo nuolatinė gyvenamąją vietą, taip pat adresu kuris buvo nurodytas kaip atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad atsakovė Tarnybai prašyme suteikti jai antrinę teisinę pagalbą buvo nurodžiusi adresą: (duomenys neskelbtini). Tarnyba, patikrinusi Gyventojų registro duomenis, pranešimą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas atsakovei siuntė adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas kaip atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Byloje nėra duomenų, kad gyvenamosios vietos adresą atsakovė būtų tikslinusi, todėl laikytina, kad Tarnyba, neturėdama kitos informacijos apie atsakovės gyvenamąją vietą, pagrįstai atsakovei adresuotus dokumentus siuntė prašyme nurodytu ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Šiuo atveju atsakovės pareiga yra nurodyti gyvenamosios vietos, korespondencijos gavimo adresą, kuriuo jai būtų galima įteikti siunčiamus pranešimus.

Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi pareiškėja privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Vadovaujantis Rekomendacijų 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ . Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 p.). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra apskaičiuota vadovaujantis advokatės I. I. prašymu ir pateiktais dokumentais išmokėti užmokestį už antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos sprendimus. Todėl, kaip nustatyta iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovei remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 1 dalimi kilo pareiga sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Tai patvirtina Tarnybos 2018 m. liepos 17 d. sprendimas atsakovei suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl (duomenys neskelbtini) ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė nepaneigė advokatės nurodytų aplinkybių dėl suteiktų paslaugų, taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad būtų skundusi Tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei kad yra sumokėjus apskaičiuotą antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą. Todėl remiantis išdėstytais agumentais, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 18,91 Eur sumą – yra pagrįstas, todėl šioje dalyje tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 3,71 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu. Nustatyta, kad atsakovei 2020 m. balandžio 17 d., 2020 m. birželio 8 d. ir 2020 m. spalio 14 d. pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu, kurių siuntimo išlaidos sudaro 3,71 Eur sumą. Tai patvirtina pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, kad atsakovė iki šiol nėra apmokėjus jai teiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidų civilinėje byloje, kaip tai numato Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 18,91 Eur sumą yra pagrįstas, todėl tenkinamas, kaip ir prašymas priteisti 3,71 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjai Tarnybai iš atsakovės priteistina 22,62 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovės G. B. (G. B.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 22,62 Eur (dvidešimt du eurus ir 62 ct) išlaidų, susijusių su antrinės pagalbos teikimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė