- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 2S-1556-178/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- N. Š., J. Š., V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų N. Š., J. Š. ir V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties, kuria patenkintas suinteresuoto asmens A. K. prašymas įtraukti į palikėjo V. Š. palikimo apyrašą 1 889 935,00 Lt skolą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja N.Š. prašė teismo išduoti jai teismo leidimą priimti palikimą po jos vyro V. Š. mirties nepilnamečio vaiko V. Š. vardu pagal apyrašą, sudaryti mirusiajam priklausiusio turto apyrašą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymas patenkintas ir jai leista nepilnamečio sūnaus vardu priimti palikimą mirusiojo vardu turto paveldėjimu pagal apyrašą. Pareiškėja 2010 m. sausio 6 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą priimti V. Š. palikimą pagal apyrašą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartimi prašymas patenkintas, pareiškėjai atnaujintas terminas iki 2010 m. vasario 26 d. sudaryti paveldimo turto apyrašą.
A. K. prašė įtraukti ją į bylą suinteresuotu asmeniu, papildyti palikėjo V.Š. 2010 m. vasario 25 d. paveldimo turto apyrašą Nr. 0015/10/00160 įtraukiant pastarojo 1 889 935 Lt įsiskolinimą A. K. bei įtraukiant visą V. Š. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla pagal A. K. ieškinį N. Š. dėl 1 889 935 Lt įsiskolinimo priteisimo, kuris susidarė pagal 2001 m. vasario 13 d. paskolos sugrąžinimo sutartį, sudarytą tarp J. K. ir V. Š. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad teismas atnaujino N. Š. ir V. Š. terminą palikėjo turto apyrašo sudarymui, tačiau jame nebuvo įtraukta palikėjo 1 889 935 Lt skola J. K. Siekdama užkirsti kelią galimam skolos neįtraukimui į palikimo apyrašą, A. K. kreipėsi į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą Nr. 41 pranešdama apie tai, kad į V. Š. paveldimo turto apyrašą įtrauktina pastarojo skolinė pareiga 1 889 935 Lt sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartimi A.K. prašymas patenkintas. Palikėjo V. Š. 2010 m. vasario 25 d. paveldimo turto apyrašas Nr.0015/10/00160 papildytas įtraukiant 1 889 935 Lt įsiskolinimą A. K. bei įtraukiant visą V. Š. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Nutarties vykdymas pavestas antstolei V. Meškauskienei.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartimi, atnaujinus pareiškėjams terminą sudaryti paveldimo turto aprašą iki 2010 m. vasario 26 d., antstolės V. Meškauskienės sudarytame paveldimo turto apyraše palikėjo skoliniai įsipareigojimai ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė įtraukti nebuvo. Pagal CK 5.53 straipsnio 7 dalį kreditoriams suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl palikimo apyrašo papildymo, jeigu į palikimo apyrašą neįtraukiamos skolinės pareigos. Teismo vertinimu, įpėdinio pareiga, sužinojus, kad yra likę neįtraukto į apyrašą palikėjo turto, turtinių teisių ar pareigų, pranešti apie tai palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui per tris darbo dienas nuo minėtų aplinkybių sužinojimo dienos, kad antstolis papildytų apyrašą. Kadangi įpėdinis apie tai antstoliui nepranešė, teismas padarė išvadą, kad A.K. CK 5.63 straipsnio pagrindu teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas, o yra informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą. Todėl, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, suinteresuoto asmens prašymas buvo patenkintinas papildant paveldimo turto aprašą 1 889 935 Lt skola bei įtraukiant neįtrauktą palikėjo nekilnojamojo turto dalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti 2010 m. birželio 10 d. teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – suinteresuoto asmens A.K. prašymą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjai nepripažįsta suinteresuoto asmens nurodytos V. Š. skolos, nes tokia palikėjo skola jiems niekada nebuvo žinoma. Suinteresuotas asmuo nėra neginčytinas kreditorius pagal nurodyta skolą, nes pati A. K. teismui pateiktame prašyme nurodė, kad ji 1 889 935 Lt skolą siekia prisiteisti iš N. Š. Byla nėra baigta ir suinteresuotas asmuo neturi tinkamų įrodymų dėl skolinio reikalavimo patvirtinimo, nes jos kreditorinės teisės yra ginčijamos. Teismui priėmus suinteresuotam asmeniui palankų sprendimą, įpėdiniai pasirengę įtraukti į palikėjo turto aprašą įtraukti 1 889 935 Lt dydžio skolą.
Atsiliepimas
A.K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad aplinkybė, jog tarp šalių vyksta ginčas nekliudo į palikimo apyrašą įtraukti palikėjo skolos, nes palikėjo kreditoriai turi teisę dalyvauti sudarant palikimo apyrašą, tokios pozicijos laikomasi ir teisminėje praktikoje. Suinteresuotas asmuo teisę reikalauti 1 889 935 Lt įsiskolinimo sumokėjimo perėmė pagal antstolio G. Matkevičiaus sudarytą J. K. palikimo apyrašą. Pareiškėjai N. Š. atsisakius skolą sumokėti, buvo inicijuota byla dėl skolos priteisimo. Sudarydami palikimo apyrašą, pareiškėjai neįtraukė į jį skolos ir dalies palikėjo turto, nors CK 5.53 straipsnio 5 dalis įpareigoja palikimo apyraše nurodyti visą palikėjo turtą bei skolinius įsipareigojimus. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad suinteresuotas asmuo į palikimo apyrašą įtraukus skolinį įsipareigojimą gaus dvigubą skolos padengimo užtikrinimą, nes palikimo apyrašas nėra vykdytinas dokumentas. Todėl, įvykdžius nutartį, suinteresuotas asmuo nepagrįstai nepraturtės ir įsiskolinimas nebus išieškotas dvigubai. Teismas nusprendė, jog į palikimo apyrašą turi būti įtrauktas ne tik palikėjo skolinis įsipareigojimas, bet neįtraukta dalis nekilnojamojo turto, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ,Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti po palikėjo santuokos su suinteresuotu asmeniu. Todėl pareiškėjų argumentai, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl vykstančių teisminių ginčų nepagrįsta, nes jokie teisminiai ginčai dėl nekilnojamojo turto dalies nevyksta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimo pagal apyrašą, taikymo. Pareiškėjai neinformavo nei teismo, nei antstolio dėl palikėjo V.Š. skolinio įsipareigojimo J. K., kuris buvo pareiškęs apie savo kreditorinį reikalavimą palikėjui V.Š. Vilniaus miesto 1-jį notarų biurą dar 2005 m. kovo 16 d. raštu (b.l. 42). Pareiškėjai nurodo, kad, kol teismas neišsprendė bylos dėl šio palikėjo prievolės egzistavimo, nesutinka su šiuo kreditoriniu reikalavimu, dėl to apie jį informuoti teismą jie neprivalėjo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
CK 5.53 straipsnio 7 dalis nustato, kad įpėdinis, po palikimo apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą arba skolines teises ir pareigas, privalo apie tai pranešti teismui per tris darbo dienas nuo minėtų aplinkybių sužinojimo dienos, kad antstolis papildytų apyrašą. Palikimo apyrašą sudaryti gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai (CK 5.53 str. 8 d.). Kreditorių reikalavimų pareiškimo terminus ir tvarką nustato CK 5.63 straipsnis. Kaip jau virš minėta, J.K., nepažeisdamas šios tvarkos, buvo pareiškęs apie savo kreditorinį reikalavimą.
Apeliantai iš esmės ginčija skundžiamą nutartį tuo argumentu, kad jie nepripažįsta (ar bent jau abejoja) J.K. (jo įpėdinės – A.K.) pareikšto kreditorinio reikalavimo, nes jis esąs nepagrįstas. Tačiau toks argumentas negali būti laikomas pagrindu neįtraukti šio kreditorinio reikalavimo į apyrašą. Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymas numato, jog įpėdiniui dėl savo kaltės nenurodžius (nuslėpus) palikėjo skolininkus, toks įpėdinis apskritai turėtų atsakyti už palikėjo skolas ne tik palikimo apyraše aprašytu turtu, bet visu savo turtu (CK 5.54 str. 1 d.).
Apyrašas nėra vykdomasis dokumentas, todėl jo pagrindu kreditorius priverstinai išieškoti reikalaujamos sumos negali. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad „..šia tvarka (įtraukiant kreditoriaus reikalavimą į turto apyrašą) teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Tai yra informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą. Jeigu įpėdinis tokio reikalavimo netenkina, nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti ieškinį atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui dėl skolos priteisimo, o įpėdinis – pateikti atsikirtimus. <...> vienam iš keturių įpėdinių nepripažįstant skolos, kreditorius ar skolos nepripažįstantis įpėdinis turi teisę ginčo teisenos tvarka spręsti skolos pagrįstumo klausimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006). Faktiškai tokia situacija ir yra nagrinėjamu atveju – Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama (šiuo metu sustabdyta) byla Nr. 2-1270-232/2011 pagal A.K. ieškinį pareiškėjams dėl 1 889 935 Lt dydžio skolos priteisimo, taigi, kreditorinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimas bus išspręstas šioje byloje. Ieškinio tenkinimas kartu reikštų ir į apyrašą įtraukto reikalavimo pagrįstumą, bet tai nesąlygotų dvigubo skolos išieškojimo. Ir priešingai - ieškinio atmetimas reikštų kreditorinio reikalavimo nepagrįstumą nepaisant ir to, kad jis buvo įtrauktas į palikimo apyrašą. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėtoje tarp tų pačių šalių civilinėje byloje Nr.2-3892-534/2011 2011 m. liepos 27 d. buvo priimtas sprendimas pripažinti paskolos sutartis, kuriomis grindžiama kreditoriaus reikalavimas, nesudarytomis. Vienok tai nereiškia, kad skundžiama nutartis jos priėmimo metu buvo priimta nepagrįstai.
Todėl apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias turto apyrašo papildymą. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.