- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-381-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01756-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo sužalojus sveikatą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 44 000 Lt draudiminę išmoką neturtinei žalai atlyginti, 11 235 Lt draudiminę išmoką dėl fizinio sužalojimo patiriamiems turtiniams nuostoliams (negautoms pajamoms) atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000-01-22 Šalčininkų miesto maisto prekių parduotuvėje sprogus vandens sifonui buvo sužalota ieškovo kairė akis. Dėl šio sužalojimo jis neteko vienos akies regėjimo. Maisto prekių parduotuvės savininkė UAB „Raigeda ir Ko“ yra pripažinusi kaltę dėl nelaimingo atsitikimo ir padarytos žalos, nors dabartiniu metu šio juridinio asmens jau nebėra ir jis išregistruotas. Tarp UAB „Raigeda ir Ko“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ (buvusi – UAB DK „PZU Baltija“, UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“ teisių perėmėja) buvo sudaryta draudimo sutartis. Pagal šią sutartį jam kasmet buvo mokama po 2-3 tūkstančius žalos atlyginimo į metus. Visa draudiminė suma buvo 50 000 Lt ir ji dar nėra išnaudota. Dėl sužalojimo jis neteko 35 proc. darbingumo, tai patvirtina atlikta ekspertizė. Neseniai jam buvo atlikta ekspertizė ir medikai nustatė, kad jo akies būklė nepagerės, o tik blogės, laikui bėgant akies obuolys susiraukšlės ir galiausiai jį reikės pašalinti. Jam praeity jau buvo atliktos kelios operacijos, tačiau po kurio laiko jas reikės kartoti vėl. Kol mokėsi mokykloje moksleiviai iš jo tyčiojosi, vadindami žvairaakiu, dėl savo veido išvaizdos jis turi kompleksų bendraujant su merginomis, bijo fotografuotis. Išlaikyti dvasinę ir psichinę pusiausvyrą, atlaikyti vaikų patyčias jam padėjo tėvai. Jis visą laiką domėjosi informatika, tačiau dėl prasto regėjimo turėjo pasirinkti kitą profesiją ir įstojo į filologiją, kad jo likusi akis nebūtų apkrauta. Jis studijavo dieniniame skyriuje, todėl dirbti negalėjo. Baigęs mokslus užsiregistravo darbo biržoje, nuolat siunčia savo gyvenimo aprašymus ir aktyviai ieško darbo, tačiau darbdaviai sužinoję, kad jis negali dirbti kompiuteriu, taip pat, kad neturi vienos akies, atsisako jį įdarbinti, nes nenori turėti įmonės atstovo su sužalotu veidu. Taigi, įvykiu jam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, nes jis jaučia fizinį ir dvasinį skausmą. 2001 m. tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas sumokėjo jam 10 000 Lt draudimo išmoką. Tuo metu jam tebuvo 13 m. ir jį atstovavo tėvai, o kadangi besivystančio paauglio organizmą sunku prognozuoti, buvo sutarta, kad jam sulaukus pilnametystės bus iš naujo nagrinėjama dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Medikai taip pat teikė jam vilčių, jog sveikata gali pagerėti, todėl nuo to laiko jis dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė. Ieškovo manymu, draudikas turėjo sumokėti visą 50 000 Lt sumą iš karto. Deja, jo situacija tik pablogėjo ir niekas nepagerėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikęs atsiliepimą su ieškiniu nesutiko. Sutartis tarp UAB „Raigeda ir Ko“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaryta 1999-2000 m. laikotarpiui, draudimo suma sutartyje – 50 000 Lt, kuri apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Iki dabartinio laiko ieškovui viso išmokėta 26 740,50 Lt žalos atlyginimo, todėl likusi neišnaudota galimos draudimo išmokos suma 23 259,50 Lt. Tuo tarpu ieškovo reikalavimai ne tik kad viršija likusią neišmokėtą draudimo išmoką, tačiau net ir pačią pagal sutartį buvusią 50 000 Lt draudimo sumą. Ginčas tarp šalių dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pilnai išspręstas dar 2001 m. pasirašius taikos sutartį. Ieškovui tuomet išmokėta 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala atlyginama vienkartine išmoka, negali būti mokama periodiniais mokėjimais. Taikos sutartis buvo patvirtinta teismo nutartimi ir kreiptis į teismą dėl to paties ginčo tarp tų pačių šalių draudžia CPK 293 str. 3 d. Be to, ieškovas praleido senaties terminą dėl draudimo išmokos priteisimo už neturtinę žalą. Ieškovas nurodo, jog tik paskutinės ekspertizės metu sužinojo, kad jo sveikata ateityje tik blogės. Visgi, ieškovo bendras nedarbingumo procentas yra nepasikeitęs nuo 2004 m. ir išliko toks pats kaip ir visų ankstesnių ekspertizių metu. Jokių naujai išaiškėjusių aplinkybių nėra, todėl nėra pagrindo keisti anksčiau teismo patvirtintą taikos sutartį. Ieškovas prašo priteisti negautas pajamas, mokant jas už tam tikrą laikotarpį, tačiau remiasi tik savo žodžiais, jokių dokumentų nepateikė. Jis, nors ir yra sužalotas, tačiau gali dirbti ir užsidirbti. Draudimo kompanija sudarė jam visas galimybes mokytis iki 24 metų amžiaus, mokėjo netekto darbingumo draudimo išmokas, dabartiniu metu ieškovas įgijęs profesiją, o įrodymų, kad darbo susirasti negali dėl sužalojimo, jis nepateikė. Taigi, savo negautų pajamų jis neįrodė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 11 235 Lt turtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-04-01 bei 12 024,50 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso- 23 259,50 Lt, ieškovui P. M.; išieškojo iš atsakovo 698 Lt žyminio mokesčio valstybei, 1 059 Lt už ekspertizės atlikimą bei 600 Lt dydžio ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priimdamas sprendimą, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog jo atsakomybė yra ribojama draudimo sutarties, pagal kurią draudimo suma buvo 50 000 Lt, ir todėl jis negali atsakyti virš šios ribos. Pažymėjo, jog pats ieškovas pripažino, jog iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas jau buvo sumokėjęs jam 26 740,50 Lt draudimo išmokų, iš to 6 000 Lt neturtinės žalos ir 20 740,50 Lt turtinės žalos. Tokiu būdu teismas konstatavo, jog atsakovas pagal pareikštus ieškovo reikalavimus gali atsakyti tik likusios neišmokėtos draudimo sumos ribose, t. y. 23 259,50 Lt. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog 2001 m. patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta, jog žala mokama už laikotarpį nuo 2003-08-01 iki 2004-10-31. Vėliau žalos atlyginimą atsakovas mokėdavo taip pat išmokomis už tam tikrus laiko tarpus, ir pagrinde kiekvieną kartą atliekant ieškovo sveikatos vertinimo (netekto darbingumo) ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog pats atsakovas tiek 2001 m. sudarant taiko sutartį, tiek vėlesniais metais savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) pripažino, jog ieškovui esant jaunam, žalos dydis gali keistis (mažėti, arba didėti), todėl žalos mokėjimas buvo atliekamas etapais, kiekvieną kartą iš naujo vertinant jo sveikatos būklę. Būtent dėl šių aplinkybių atsakovas ir vengė sumokėti ieškovui vienkartinę draudiminę išmoką draudimo sutarties ribose, vis tikėdamasis, jog ieškovo sveikatos būklė ar darbingumas gali pagerėti. Iš paskutinės atliktos ekspertizės 2012-06-05 – 2013-02-01 laikotarpiu, teismas nustatė, jog 2008-02-14 iki 2012-08-29 ieškovo darbingumo procentas nepasikeitė ir lygus 35 proc., tačiau ateityje galėtų tik didėti, nes kairės akies regos aštrumas sutrikęs negrįžtamai ir nepasiduoda korekcijai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog šalių taikos sutartyje, patvirtintoje teismo, žalos atlyginimas nurodomas tik už konkretų laikotarpį, todėl atsakovo dabartinis elgesys, kuriuo siekiama išvengti savo sutartinės atsakomybės, vertintinas netinkamu ir piktnaudžiaujančiu. Be to, teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti vienerių metų sutrumptintą ieškinio senaties terminą, nurodydamas, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo nuo paskutinės ekspertizės atlikimo momento, t.y. baigtos atlikti 2013-02-01. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus susijusius su negautų pajamų atlyginimą, nurodydamas, kad ieškovo pateiktos sumos yra aiškios, pagrįstos ir realios, įrodytos bylos medžiaga.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas klaidingai vertina šalių sudarytą taikos sutartį, kadangi būtent ja ir buvo išspręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, be to, šiam reikalavimui pateikti yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad nors 2001 m. birželio 29 d. taikos sutartyje nėra aiškiai įtvirtinta, 10 000 Lt žalos atlyginimo sumą sudarė 6 000 Lt neturtinė žala ir 4 000 Lt turtinė žala. Atkreipia dėmesį, jog neturtinės žalos išmokėjimo ribojimas konkrečiu terminu, kaip tą padarė pirmos instancijos teismas, prieštarauja pačios neturtinės žalos sampratai. Akivaizdu, kad neįmanoma atskirti kokio dydžio dvasinius išgyvenimus nukentėjusioji patiria tik iki konkretaus termino, ko nedarė ir pats pirmos instancijos teismas, padaręs išvadą, kad atsakovas prisiėmė įsipareigojimą atlyginti neturtinę žalą iki 2003 m. liepos 24 d. Tokiu būdu, teismas, analizuodamas bendrus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, kurie jau buvo įvertinti nustatant 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nespręsdamas ar jie atsirado būtent po 2003 m. liepos 24 d., prieštarauja pats sau. Be to, teismas nepasisakė dėl bendrai vertintinos P. M. patirto neturtinės žalos, o draudimo išmokos išmokėjimą sieja vien tik su bendra 50 000 Lt draudimo suma. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis nesutinka su byloje esančių ekspertizės aktų vertinimu. Pabrėžia, kad nė viename prieš šios bylos nagrinėjimą atliktame akte nėra nurodyta, kad nukentėjusiojo sveikata gali gerėti. UAB DK „PZU Lietuva“ manymu, ekspertų išvada, jog bendro darbingumo netekimo procentas ateityje galėtų keistis, niekada negalėjo būti aiškinama, jog P. M. būklė gerės. Dėl šių priežasčių, pirmos instancijos teismo argumentas, kad ieškovas apie savo būklės pagerėjimo beviltiškumą sužinojo tik po paskutinės ekspertizės atlikimo, yra visiškai nepagrįstas. Pasak apelianto, ieškovas ir atsakovas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai išsprendusios, todėl jų pasirašyta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo galią. Be to, apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nurodytu ieškinio senaties termino skaičiavimu. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis niekuomet neginčijo ieškovo sužalojimo fakto ir draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką įrodymais pagrįstos realios žalos atlyginimą, todėl teismo išvada, kad atsakovas pradėjo neigti prejudicinius faktus, nustatytus įsiteisėjusiais teismo sprendimais, yra visiškai nepagrįsta. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad sulaukęs 24 m. amžiaus jis negalėjo susirasti darbo bei gauti darbo pajamų būtent dėl nustatyto netekto darbingumo. Be to, iš pateiktos Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriaus pažymos matyti, kad ieškovas darbo paieškas pradėjo tik pabaigęs studijas, t.y. būdamas 27 metų amžiaus, kas niekaip neatitinka sąmoningo ir atsakingo suaugsio žmogaus vidutinių standartų. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis nesutinka su teismo sprendime nurodyta nuostolių apskaičiavimo formule. Apelianto manymu, teismo interpretacija, jog tiesioginius grynuosius nuostolius sudaro netekto darbingumo lapsnis yra visiškai nepagrįsta nei jokia teisės norma, nei teismų praktika. Be to, apeliantas nesutinka su iš jo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir nurodo, kad apeliantas nelaikė būtina skirti papildomą teismo ekspertizę, todėl prašo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, nepriteisiant iš draudiko ekspertizės išlaidų.
Atsiliepimas
Ieškovas P. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad visi ieškovo patiriami išgyvenimai tiek dėl sužalojimo įtakos asmeniniam ir profesiniam gyvenimui, tiek dėl užsitęsusio gydymo, neprarandant vilties išgyti, yra tęstinio pobūdžio, todėl apelianto teiginys, kad ieškovas nesuspėjo pareikšti reikalavimų per sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą yra visiškai nepagrįstas. Pasak ieškovo, apeliantas šiuo metu prašydamas taikyti ieškinio senatį, kai tarp šalių susiklostė žalos atlyginimo praktika etapais ir pati žala yra tęstinio pobūdžio bei vengdamas sutartinės prievolės įvykdymo ir kiekvieno proceso metu išgalvodamas naujus sutartinius įsipareigojimus neįvykdymo pagrindimui argumentus, elgiasi nesąžiningai, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo dabartinis elgesys, kuriuo siekiama išvengti savo sutartinės atsakomybės vertintinas netinkamu ir piktnaudžiaujančiu. Nurodo, kad šiai dienai, apeliantas surašęs šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygas, siekia jas aiškinti nesąžiningai klaidindamas teismą, jog ši sutarts užkirto kelią ateityje ieškovui kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymi, kad iš teismo išvados dėl ieškovo pareikšto 44 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, akivaizdu, jog ieškovo argumentai dėl patirto neturtinės žalos ir jos dydis teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, yra žymiai didesnis nei priteista iš apelianto ribojama sutarties neturtinės žalos suma. Apeliantas savo argumentus dėl nukentėjusiojo nedarbo, grindžia prielaidomis išsakytais argumentais, kad galimai jo nedarbą lemia ne vienintelė priežastis, o eilė faktorių, t.y. ekonominė situacija, bedarbystė tam tikrame regione, nepopuliari specialybė, nenoras dirbti kitus darbus, tačiau šiems argumentams pagrįsti nepateikia jokių konkrečių įrodymų, tiesiogiai susijusiu su ieškovu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių reiktų išeiti iš skundo ribų, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuostolių sveikatos sužalojimo atvejais atlyginimą (CK 6.283 straipsnio 2 dalis), ieškinio senaties taikymą bei terminų skaičiavimą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnis), aiškinimą, procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylos nutraukimą (CPK 293 straipsnio 3 punktas) taikymą, dėl ko teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės praktikos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.
Byloje nustatyta kad 2000-01-22 Šalčininkų miesto prekių parduotuvėje, sprogus vandens sifonui, buvo sužalota ieškovo kairė akis. Dėl minėto sužalojimo ieškovas neteko vienos akies regėjimo. Sifono gamintojas UAB „Raigeda ir Ko“ buvo sudariusi su UAB DK „PZU Lietuva“ (tuometinė UAB „Lietuvos žemės ūkio draudimas“) Įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo polisas Serija ĮCA Nr. 000256), pagal kurią apdraudė produkcijos gamintojų (t.y. savo) ir paslaugų teikėjų (t.y. jo prekes teikiančiųjų) civilinę atsakomybę, sutarties galiojimo laikas – nuo 1999-06-26 iki 2000-06-25, bendra draudimo suma nurodyta 100 000 Lt: 50 000 Lt trečiųjų asmenų turtiniams nuostoliams bei 50 000 Lt asmens žalai. UAB „Raigeda ir Ko“ yra likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
2001-09-07 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo įstatyminio atstovo (tėvo) J. M. ir atsakovo draudimo kompanijos, pagal kurią atsakovas įsipareigojo dėl ieškovo sužalojimo atsiradusiai žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2000-07-24 iki 2003-07-24 sumokėti vienkartinę 10 000 Lt sumą. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme abi šalys pripažino, kad šią sumą sudarė 4000 Lt turtinė žala (gydymosi išlaidos) ir 6000 Lt neturtinė žala.
2004-11-23 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu už laikotarpį nuo 2003-08-01 iki 2004-10-31 priteisė ieškovui 2460,50 Lt, nuo 2004-011-01 iki 2005-01-01 po 175 Lt dydžio periodinę išmoką žalai atlyginti dėl bendro darbingumo netekimo, t. y. 525 Lt. Vėliau, nuo 2005-01-01 iki 2006-01-01 atsakovas geranoriškai sumokėjo ieškovui 2205 Lt. 2008-07-16 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu iš UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo P. M. naudai priteista 2415,00 Lt žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31, o 2007-2009 m. atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ žalą atlygino gera valia, tačiau už 2010 m. ir 2011 m. atlyginti žalą gera valia atsisakė. Viso atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 26 740,50 Lt draudimo išmokų, iš kurių 6000 Lt neturtinės žalos ir 20 740,50 Lt turtinės žalos.
Dėl ieškovo negautų pajamų dydžio
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009).
Remiantis CK 6.288 straipsnio 3 dalimi, su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Dėl nelaimingo atsitikimo pablogėja nukentėjusio asmens sveikatos būklė, jis netenka viso ar dalies darbingumo. Netekdamas darbingumo, jis visiškai ar iš dalies praranda galimybę panaudoti savo darbo sugebėjimus pajamoms gauti. Net jei asmuo realiai nesinaudotų šiais sugebėjimais, jo objektyvios galimybės dirbti yra sumažėjusios. Būdamas sveikas ir darbingas, asmuo turi galimybę dirbti ir gauti pajamų. Praradęs darbingumą, jis tokios galimybės netenka, taigi praranda galimybę dirbti, nepriklausomai nuo to, ar jis faktiškai ketintų dirbti ir ar realiai dirbtų. Taigi vien aplinkybė, kad dalies darbingumo netekęs asmuo nesiekia įsidarbinti, nesiregistruoja Darbo biržoje, savaime nereiškia, kad jis to nebūtų daręs, jei nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas. Akivaizdu, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp įvykio ir padarinių, pasireiškusių nukentėjusiosios sužalojimu. Tačiau priežastinis ryšys tarp įvykio ir žalos, pasireiškusios negautomis pajamomis, nėra toks akivaizdus. Vis dėlto tai nepaneigia to, kad draudžiamasis įvykis nors ir nebūtinai yra vienintelė pajamų netekimo priežastis, tačiau bent jau atitinkamai sumažina nukentėjusiam asmeniui galimybę (atima šansą) tokias pajamas gauti. Nelaimingas atsitikimas ir ieškovo sužalojimas iš principo gali būti laikomas įvykiu, dėl kurio ieškovas galėjo prarasti pajamas.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytos CK 6.283 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Pirmos instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas, sužalojimo metu bei iki sprendimo priėmimo laiko, nors jam yra sukakę 27 metai nedirba ir negauna pajamų, pagrįstai vertino, kad ieškovas, jeigu nebūtų sužalotas turėtų galimybę gauti bent jau minimalų Vyriausybės nustatytą darbo užmokestį (MMA) konkrečiu laikotarpiu, ir nuo šios minimalaus darbo užmokesčio skaičiavo priteistinos žalos (periodinėmis išmokomis) dydį, įvertinęs tai, kad ieškovas neteko 35 % darbingumo dėl jo sužalojimo. Šiuo atveju ieškovas neprašė žalos dydžio nustatymo kriterijumi imti vidutinę mėnesinę algą, o teismas šio kriterijaus nagrinėjamoje byloje netaikė, t.y. neskaičiavo negautų pajamų nuo šalies ūkio VDU skelbiamo Statistikos departamento, o nuo minimalios mėnesinės algos, kurios gavimą asmeniui užtikrina valstybė, iš darbo teisinių santykių. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad žalą patyrusiam asmeniui iki jo sužalojimo, ar kreipimosi eilinį kartą dėl negautų pajamų priteisimo už konkretų laikotarpį, nedirbant ir negaunat jokių pajamų, jam neturi būti priteistinas šios rūšies žalos atlyginimas. Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas nei pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde prašydamas atmesti reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo ar negautų pajamų dydžio sumažinimo nesivadovauja CK CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostata, todėl kolegija dėl jos taikymo šioje byloje nepasisako.
Taip pat kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad negautos pajamos turi būti apskaičiuojamos iš sumos, nuo kurios skaičiuojamas negautų pajamų dydis, išskaičius gyventojų pajamų mokestį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą (redakcija nuo 2010 m. sausio 1 d.) sumos turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, taigi nuo jų gyventojas turi sumokėti biudžetui 15 procentų pajamų mokestį (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis). Šios bylos kontekste spręstina, kad tokių pajamų gavimo momentu laikomas momentas, kai išmoka išmokama, o konkretų pajamų mokestį pagal įstatymą apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą išmoką išmokantis Lietuvos vienetas (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 22 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje konstatuotina, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju realiai galimos negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į MMA, iš kurios nėra išskaičiuotas privalomas į biudžetą sumokėti pajamų mokestis. Darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, ieškovui priteisdamas turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti sumą, iš kurios neišskaičiavo gyventojų pajamų mokesčio, tinkamai taikė materialinės teisės normas.
Dėl neturtinės žalos
Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino taikos sutarties teisinę galią šalims, dėl ko be pagrindo nagrinėjo ieškovo papildomą reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir jį tenkino. Su šiuo argumentu kolegija sutinka.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008). Šalių sudaryta taikos sutartis ir tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes, minėta, šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ieškovui antrą kartą pasikreipus su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, manant, kad taikos sutartyje šalys susitarė dėl per mažos mokėtinos neturtinės žalos sumos, tokį nukentėjusio asmens pareikštą ieškinį teismas turėtų atsisakyti priimti, nes į teismą nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl jau išspręsto šalių ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad šalys sudarydamos 2001 m. taikos sutartį, kuri buvo Šalčininkų rajono apylinkės teismo patvirtinta 2001 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, susitarė, jog atsakovas be gydymo išlaidų atlygins ieškovui ir neturtinę žalą, kurią vertino 6 000 Lt. Nors pačioje teismo patvirtintoje taikos sutartyje nėra išskirta nurodyta 6000 Lt suma, kaip neturtinės žalos atlyginimui, tačiau tiek pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose (b.l. 48-53), tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose ir apeliaciniame skunde nurodo, jog būtent šia suma šalys sudarydamos taikos sutartį įvertino ieškovo patirtą neturtinę žalą, kuri atsakovo vykdant taikos sutartį buvo ieškovui sumokėta 6000 Lt išmoka. Tokiu būdu šalys sutarusios bylą dėl kilusio ginčo žalos sveikatai atlyginimo išspręsti taikiai ir paprašę nutraukti civilinę bylą, prarado teisę ateityje kreiptis į teismą dėl to paties ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo tuo pačiu pagrindu dėl sveikatos sužalojimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina tai, kad neturtinė žala, skirtingai nei negautos pajamos, nėra priteisiama periodinėmis išmokomis, kurių priteisimas galimas kreipiantis į teismą reikalavimu už skirtingus periodus.
Pirmos instancijos teismas nustatęs paminėtus faktus, kad neturtinės žalos atlyginimo mokėjimas yra išspręstas patvirtintoje šalių taikos sutartyje, turėjo bylą dalyje dėl reikalavimo neturtinės žalos atlyginimo nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teismas netaikęs šios procesinės teisės normos priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl ši sprendimo dalis naikintina ir šioje dalyje byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu (CPK 326 straipsnis 1 d. 5 p.).
Dėl ieškinio senaties taikymo
Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu kolegija sutinka.
Sutinkamai su CK 1.126 straipsnio 2 dalimi ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, tarp kita ko, prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas motyvus, kad nuo įvykio (2000 metais) iki pakartotinio ieškinio padavimo į teismą (2011-12-22) praėjo ne tik sutrumpinti vienerių metų draudimo išmokos (CK 1.125str. 7 d., 3 metų žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.) reikalavimo terminai, tačiau ir bendras - 10 metų ieškinio senaties terminas. Pirmos instancijos teismas instancijos teismas ieškinio senaties terminą pradžią aiškino susiedamas jį reikalavimu dėl periodinių išmokų mokėjimu, nors atsakovas nebuvo pareiškęs prašymo taikyti senaties terminą reikalavimui dėl periodinių išmokų mokėjimo. Kaip jau minėta neturtinės žalos atlyginimas yra priteisiamas konkrečia suma, tačiau įstatymas nenumato, kad jis gali būti priteisiamas periodinėmis išmokomis, skirtingai, negu negautos pajamos. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bei jam nustatyta ieškinio pareiškimo senatis niekaip nesiejamas su negautomis pajamomis mokamomis periodinėmis išmokomis bei jų mokėjimo terminais. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas apie savo teisės pažeidimą – jo sveikatos sužalojimo atveju- sužinojo šio sužalojimo padarymo dieną, nes šio atveju sužinojimas (subjektyvus faktorius) sutampa su žalos padarymu (objektyviu faktoriumi). Tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties pradžios momentas sutapo su ieškovo sveikatos sužalojimo momentu rodo ir ieškovo (ieškovo įstatyminio atstovo) veiksmai, o konkrečiai tai, kad ieškovo atstovas neužilgo po žalos padarymo 2001 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo (b.l. 56-57) ir bylos nagrinėjimo metu su atsakovu sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2001 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b.l. 55). Teismo sprendime padaryta išvada, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo nuo paskutinės ekspertizės atlikimo momento yra nepagrįsta ir prieštaraujanti faktinėms nustatytoms aplinkybėms apie teisių pažeidimo atsiradimą. Teismo nurodyta aplinkybė, kad įvykio metu ieškovo pažeistas regėjimas ateityje neatsistatys, o su amžiumi gali tik pablogėti, kuri yra konstatuota paskutinės ekspertizės, atliktos 2013-02-01 akte, nėra kriterijus, pagal kurį nustatoma ieškinio senaties pradžia, nes po šios ekspertizės ieškovas galimai sužinojo ne apie patį savo sveikatos sužalojimą, o šio sužalojimo pasekmes.
Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pagrindas spręsti dėl ieškinio senaties taikymo galėjo atsirasti tik tokiu atveju, jei būtų konstatuota, kad nurodytu laikotarpiu turėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kad ši jo teisė buvo pažeista ir ieškovas per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė į teismą gindamas ginčijamą teisę. CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kolegija pripažino, jog ieškovas negalėjo reikšti antrą kartą reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes ši ieškovo teisė jau buvo teismine tvarka apginta. Nesant materialiosios teisės, negali būti ir jos pažeidimo, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį. Taigi, nebuvo pagrindo remtis ieškinio senatimi. Ir priešingai – jei būtų konstatuota, kad ieškovas turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą, atsirastų pagrindas spręsti dėl termino, nuo kurio prasideda ieškinio senaties termino skaičiavimas, ir nustačius, kad pareikštas reikalavimas, dėl kurios ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, spręsti dėl ieškinio senaties taikymo. Dėl nurodyto apelianto skundo motyvas dėl ieškinio senaties taikymo neturtinės žalos reikalavimo dalyje atmestinas.
Remiantis išdėstytu sprendimas keistinas: dalyje dėl 12 024,50 Lt neturtinės žalos priteisimo - naikintinas, o kita dalis sprendimo paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)
Sprendimą pakeistus perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo priteistinos išlaidos mažintinos proporcingai atmestiems reikalavimams: žyminis mokestis mažintinas iki 337 Lt už ieškinį. Išlaidų už ekspertizės atlikimą dydžio neįtakoja dalies sprendimo dėl neturtinės žalos panaikinimas, nes ekspertizės tikslas buvo nustatyti darbingumo netekimo laipsnį, kuris aktualus priteisiant turtinę žalą, todėl šios dalies priteistų bylinėjimosi išlaidų kolegija nekeičia. Taip pat paliktina nepakeista ir išlaidų, kurias ieškovas patyrė apmokėdamas už teisinę pagalbą advokatui, nes kolegijos manymu, yra patenkinta jo vienas iš pareikštų turtinių reikalavimų, t.y. dėl turtinės žalos priteisimo, kitas reikalavimas netenkintas (nutraukta byla), todėl tikslinga palikti teismo priteistą dalį (pusę ieškovo sumokėtos advokatui) sumos (CPK 93 str. 4 d.).
Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies bei nutraukus dalyje bylą, atsakovui iš valstybės grąžintina žyminio mokesčio dalis sumokėta apelianto už apeliacinį skundą dalyje, kurioje apeliuojamas neturtinės žalos priteisimas, t.y. 360,74 Lt (12 024,50 Lt x 3 %) (CPK 87 str. 1 d. 4 p.).
Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, atsižvelgiant į tai, kad skundas patenkintas dalyje, bei į argumentus, nurodytus nustatant tokios pačios rūšies išlaidas pirmos instancijos teisme, yra pagrindas priteisti ieškovui 600 Lt (pusę) šių išlaidų (CPK 93 str. 2, 4 d.)..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija,
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti, sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 12 024,50 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui P. M. panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Grąžinti iš valstybės 360,74 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą UAB DK „PZU Lietuva“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui P. M. iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 600 Lt bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme