- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- eI-2417-402/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00056-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. P., D. M., A. K., T. M. , atstovaujamų Lietuvos paraplegikų asociacijos
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, susipažinusi su pareiškėjų A. P. , A. P. , D. M. , A. K. ir T. M. , atstovaujamų Lietuvos paraplegikų asociacijos įgalioto asmens E. G. , skundu ir prašymu atnaujinti terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas (pateiktas per LITEKO EPP) pareiškėjų A. P. , A. P. , D. M. , A. K. ir T. M. , atstovaujamų Lietuvos paraplegikų asociacijos įgalioto asmens E. G. , pasirašytas skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriaus 2010 m. spalio 20 d. leidimą Nr. LNS-21-101020-01089.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, jog jų manymu yra nepraleistas terminas skundui paduoti ir nurodo LVAT praktiką dėl procesinių terminų skaičiavimo. Nurodo, kad ginčijamą leidimą gavo 2014 m. gruodžio 16 d. kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 gruodžio 15 d. raštu Nr. (33.200)2-7100 ir paskutinė termino diena paduoti teismui skundą turėjo būti 2015 m. sausio 17 d., kadangi 17 d. buvo šeštadienis, tai persikelia į sausio 19 d. Nurodo, jei teismas laikytų jog terminas praleistas, prašo jį atnaujinti. Pareiškėjai nurodo, jog terminas (iš esmės kelių valandų terminas) buvo praleistas dėl svarbių, objektyvių ir nuo pareiškėjų valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jiems laiku kreiptis į teismą dėl teisių gynybos. Pareiškėjai 2015-01-19 skundą pateikė dėl siekio apginti savo ir kitų neįgaliųjų asmenų, judančių vežimėlio pagalba, teises, pažeidžiamas prašomu panaikinti individualiu administraciniu aktu. Pareiškėjai 2015-01-19 skundą pateikė per atstovą Lietuvos paraplegikų asociaciją, kurioje dalyvauja narystės pagrindu. Sutikus atstovauti pareiškėjus, LPA prezidentas J. B. 2015-01-09 su jais pasirašė pavedimo sutartis, numatytas CPK 57 straipsnio 3 dalyje. Tačiau, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-23 nutarties administracinėje byloje Nr. AS-146-650-09 praktiką nuspręsta pateikti ir notaro patvirtintus visų pareiškėjų įgaliojimus. Paskutinis įgaliojimas patvirtintas tik 2015-01-16. Atstovas iš pareiškėjų dokumentus gavo 2015-01-16 antroje pusėje, todėl objektyvios, nuo pareiškėjų ir atstovo valios nepriklausančios aplinkybės apribojo pareiškėjų galimybes pabaigti rengti ir pateikti dokumentus teismui sausio 16 d. Nurodo, jog pagrindas terminui atnaujinti yra ir tas, jog atsakovas nenurodė apskundimo tvarkos. Taip pat viena iš aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą, nepritaikyta viešoji aplinka, nes pareiškėjai neturėjo galimybės gauti notaro paslaugas įprastu kitiems asmenims būdu – nuvykus į bet kurį notaro biurą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste - ABTĮ ) 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.
Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327-13).
Vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjai netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pats pareiškėjų atstovas skunde nurodė, jog skundžiamą statybos leidimą gavo 2014-12-16. Skundą teismui pirmą kartą pateikė per LITEKO EPP 2015-01-19, t.y. praleidus skundo padavimo teismui terminą, todėl teismas 2015-01-23 nutartimi skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 str. 2 d. 8 punkto pagrindu. Šis skundas teismui pateiktas 2015-03-03.
Pareiškėjų atstovas prašyme dėl termino atnaujinimo nurodo, jog jų manymu yra nepraleistas terminas skundui paduoti ir nurodo LVAT praktiką dėl procesinių terminų skaičiavimo. Pareiškėjai neneigia, kad ginčijamą leidimą gavo 2014 m. gruodžio 16 d. kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 gruodžio 15 d. raštu Nr. (33.200)2-7100. Tačiau, pareiškėjų atstovo teigimu, paskutinė termino diena paduoti teismui skundą turėjo būti 2015 m. sausio 17 d., kadangi 17 d. buvo šeštadienis, tai persikelia į sausio 19 d. Pirmą kartą skundą teismui pateikė 2015 m. sausio 19 d.
ABTĮ 66 straipsnyje įtvirtintos procesinių terminų skaičiavimo taisyklės. Pažymėtina, jog ABTĮ 66 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad mėnesiais skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos, kuria nurodyta jo pradžia, ir baigiasi atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną, t. y. paskutinė termino diena yra kalendorinė data, kuria nurodyta termino pradžia, atitinkanti termino paskutinio mėnesio dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-521/2014, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-542/2010). Pažymėtina, kad tokios pačios procesinių terminų skaičiavimo taisyklės yra nustatytos ir CPK. CPK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 74 straipsnio 2 dalies komentare (Civilinio proceso komentaras, I dalis, Bendrosios nuostatos, I tomas, 2004 m.) nurodyta, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas baigsis praėjus nustatytam mėnesių skaičiui, bet tą pačią kalendorinės datos arba įvykio, kuriais žymima termino pradžia, dieną.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad ginčijamą leidimą gavo 2014 m. gruodžio 16 d. kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 gruodžio 15 d. raštu Nr. (33.200)2-7100. Taigi, nagrinėjamu atveju, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio skundo padavimo termino pradžia buvo 2014 m. gruodžio 17 d., t.y. sekanti diena kai pareiškėjų atstovas gavo skundžiamo akto kopiją. Šio termino pabaigos (paskutinė) diena buvo 2015 m. sausio 16 d. (penktadienis). Tačiau pareiškėjai skundą teismui padavė tik 2015 m. sausio 19 d., t. y. praleidę terminą jam paduoti. Teismas įvertinęs ginčo situaciją, konstatuoja, jog pareiškėjų atstovas neteisingai aiškina terminų skaičiavimo taisykles ir netinkamai skaičiuoja skundo padavimo terminą.
Maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, ir tai pagal teismų praktiką nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-19/2012). Tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012).
Pareiškėjų atstovas nurodo, jog įvertinus LVAT 2009-10-23 nutarties administracinėje byloje Nr. AS-146-650-09 praktiką nusprendė pateikti ir notaro patvirtintus visų pareiškėjų įgaliojimus. Kadangi nepritaikyta viešoji aplinka, todėl pareiškėjai neturėjo galimybės gauti notaro paslaugas įprastu kitiems asmenims būdu – nuvykus į bet kurį notaro biurą. Paskutinis įgaliojimas patvirtintas tik 2015-01-16. Atstovas iš pareiškėjų dokumentus gavo 2015-01-16 antroje pusėje, todėl objektyvios, nuo pareiškėjų ir atstovo valios nepriklausančios aplinkybės apribojo pareiškėjų galimybes pabaigti rengti ir pateikti dokumentus teismui sausio 16 d.
ABTĮ 49 straipsnis nustato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Advokato įgaliojimai patvirtinami advokato arba su klientu pasirašyta sutartimi, o kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame CK ir CPK nustatyta tvarka. Aiškindamas nurodytas teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ABTĮ tiesiogiai nukreipia į CPK tik dėl kitų atstovų įgaliojimo išdavimo ir įforminimo tvarkos. Tiesioginės nuorodos į CPK sprendžiant, kas yra kiti atstovai pagal pavedimą administracinėse bylose, ABTĮ nėra. Pastarasis įstatymas nenumato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, išduotame ir įformintame CK ir CPK nustatyta tvarka (2008 m. sausio 3 d nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-44/2008). CPK 57 straipsnyje nurodyta, jog atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. ABTĮ 50 straipsnis, be kita ko, apibrėžia, kokius veiksmus atstovo pagal pavedimą įgaliojimas suteikia teisę atlikti atstovaujamojo vardu, bei numato atvejus, kokie procesiniai veiksmai atstovo įgaliojime privalo būti specialiai aptarti. CPK 57 str. 3 dalyje numatyta, jog <...> Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens teisės ir pareigos patvirtinamos atstovaujamo asmens (profesinės sąjungos nario ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyvio) ir atitinkamai profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens rašytine sutartimi.
Iš prie skundo pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjai priklauso narystės pagrindu Lietuvos paraplegikų asociacijai. Lietuvos paraplegikų asociacijos prezidentas J. B. 2015 m. sausio 9 d. su pareiškėjais pasirašė sutartis dėl pavedimo asociacijai atstovauti narį (dalyvį) teisme, numatytas CPK 57 straipsnio 3 dalyje. Pasirašytose sutartyse yra nurodyta, jog šia sutartimi narys (dalyvis) įgalioja vesti teisme bylą jo vardu ir suteikia teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus. Lietuvos paraplegikų asociacijos prezidentas J. B. 2014 m. kovo 1 d. yra išdavęs įgaliojimą Nr. Į-1 (galioja iki 2015-12-31), kuriuo įgalioja E. G. atstovauti Lietuvos paraplegikų asociacijos ir jos narių interesus visose teisminėse ir administracinėse institucijose <...> su teise pasirašyti ir pateikti pareiškimą, ieškinį <...>. Atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą bei įvertinusi į bylą pateiktą 2014-03-01 įgaliojimą Nr. Į-1 ir 2015 m. sausio 9 d. su pareiškėjais pasirašytas sutartis dėl pavedimo asociacijai atstovauti narį (dalyvį) teisme, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų atstovas E. G. turėjo tinkamus įgaliojimus ir jam suteiktas teises paduoti teismui skundą. Kadangi minėtos sutartys pasirašytos 2015 m. sausio 9 d., tai pareiškėjų atstovas turėjo visas galimybes kreiptis į teismą nepraleidus termino. Pareiškėjų atstovo nurodytas argumentas, jog įvertinus LVAT 2009-10-23 nutarties administracinėje byloje Nr. AS-146-650-09 praktiką nusprendė pateikti ir notaro patvirtintus visų pareiškėjų įgaliojimus, laikytinas jo pasirinktu elgesio variantu, kuris negali būti laikomas objektyvia priežastimi praleistam terminui atnaujinti.
Kaip pagrindą atnaujinti pareiškėjų praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėjai nurodė LVAT praktiką, kada pripažįstama, kad apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame sprendime gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Teismas pažymi, kad apskundimo tvarkos administraciniame akte nenurodymas kiekvienu atveju turi būti įvertintas konkrečių aplinkybių visumos kontekste ir sprendžiama dėl šios aplinkybės galimos įtakos termino praleidimui.
Kaip matyti iš pridėto Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 gruodžio 15 d. rašto Nr. (33.200)2-7100 ir ginčijamo statybos leidimo juose nėra nurodyta apskundimo tvarka. Tačiau LVAT yra nurodęs, jog teismas laikosi praktikos, kad įstatymo reikalavimų neatitikimas individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas, kaip šiuo atveju, nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškintis skundo padavimo tvarką (kreiptis teisinės pagalbos suteikimo į advokatą ir pan.) (2012 m. rugsėjo 21 d. LVAT nutartis byloje Nr. AS492-440/2012). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai priklauso Lietuvos paraplegikų asociacijai, juos atstovauja Lietuvos paraplegikų asociacijos įgaliotas asmuo E. G. , kuris yra įgijęs teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, t.y. pareiškėjai naudojasi kvalifikuoto teisininko pagalba, todėl elgiantis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, pareiškėjai ir jų atstovas turėjo galimybę paduoti skundą teismui nepraleidus įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino.
Skundą teismui pareiškėjai padavė terminą praleisdami viena diena dėl netikslaus termino paskaičiavimo, taigi, įstatymo nustatytą terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių. Įvertinus byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes ir remiantis ginčui aktualia teismo praktika, darytina išvada, kad pareiškėjų atstovo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjų atstovo valios, pareiškėjai ir jų atstovas nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, todėl negali būti pripažintos svarbiomis. Šiuo atveju maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą terminą atnaujinti. Esant minėtoms aplinkybėms, skundo padavimo terminas neatnaujintinas ir skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Skundą atsisakius priimti, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 42 straipsnio 1 dalis 3 punktas, teisėja
nutaria:
Neatnaujinti skundo padavimo termino.
Pareiškėjų A. P. , A. P. , D. M. , A. K. ir T. M. , atstovaujamų Lietuvos paraplegikų asociacijos įgalioto asmens E. G. , skundą atsisakyti priimti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti 21 Eur (dvidešimt vienas Eur) žyminį mokestį, sumokėtą 2015 m. kovo 13 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (gavėjo sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank).
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.