- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- N-575-2250-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01232-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi netenkino V. G. skundo ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 10N-394564-10 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo V. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 150 litų bauda. Bauda V. G. paskirta už tai, kad jis 2010 m. liepos 4 d., apie 20.50 val., Vilniuje, Pylimo ir Sodų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį, įvažiavo į sankryžą esant raudonam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 78.11 punkto reikalavimus. Teismas konstatavo, kad Institucija surinko pakankamus V. G. kaltės įrodymus, todėl pagrįstai patraukė jį administracinėn atsakomybėn bei tinkamai kvalifikavo jo veiką. Teismas V. G. paaiškinimus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, o policijos pareigūnų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti V. G. nenustatė.
II.
V. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad prieš pirmąjį Pylimo ir Sodų gatvių sankryžos šviesoforą esančios „Stop“ linijos tikslios buvimo vietos neįmanoma nustatyti, todėl policijos patruliai neturėjo galimybės nustatyti, ar esant draudžiamam šviesoforo signalui jo automobilis pravažiavo šią liniją, t. y. įvažiavo į sankryžą. Teigia, kad policijos patrulių automobilis įvykio metu buvo šone, priešingoje šviesoforų pusėje, todėl pareigūnai negalėjo matyti Pylimo gatve į sankryžą įvažiuojančių automobilių kryptimi orientuotų šviesoforų signalų, išskyrus tik antrąjį Pylimo gatve įvažiuojančių į sankryžą automobilių kryptimi orientuotą šviesoforą, kurį apelianto automobilis išvažiuodamas iš sankryžos ir pravažiavo esant draudžiamam (geltonam ir raudonam, arba raudonam) šviesoforo signalui. Pažymi, kad Pylimo ir Sodų gatvių sankryžoje šviesoforai veikia asimetriškai, todėl tas faktas, kad apelianto automobilis į sankryžą įvažiavo anksčiau, nei pareigūnų automobilio įvažiavimo kryptimi užsidegė leidžiamas šviesoforo signalas, reiškia, kad apelianto automobilio įvažiavimo kryptimi dar degė leidžiamas (žalias arba žalias mirksintis) šviesoforo signalas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas Institucijos Nutarimas, kuriuo V. G. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Apeliaciniame skunde V. G. nesutinka padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą ir prašo bylą nutraukti.
ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Tai, kad V. G. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), planas-schema (b. l. 10), policijos pareigūnų A. Z. ir V. P. tarnybiniai pranešimai (b. l. 11, 12), bei A. Z. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 26), fotonuotraukos (b. l. 23). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų A. Z. ir V. P. parodymais. Liudytojo policijos pareigūno A. Z. teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose policijos pareigūnų paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad privažiavę Pylimo ir Sodų gatvių sankryžą, sustojo užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sulaukę žalio šviesoforo signalo suko į kairę link Pylimo gatvės ir sukdami pastebėjo Pylimo gatve važiuojantį apelianto vairuojamą automobilį, kuris į Pylimo ir Sodų gatvių sankryžą įvažiavo užsidegus raudonam šviesoforo signalui, bei ją pravažiavo. Analogiškas aplinkybes A. Z. nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Papildomai paaiškino, kad stovint Sodų gatvėje pareigūnams aiškiai matėsi šviesoforas ir dalis Pylimo gatvės, „Stop“ liniją pareigūnai kirto pirmi, o pažeidėjo automobilis ją kirto vėliau, todėl apeliantui jau turėjo degti raudonas šviesoforo signalas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad prieš pirmąjį Pylimo ir Sodų gatvių sankryžos šviesoforą esanti „Stop“ linija yra blanki, išlikusi tik nedidelė jos dalis, todėl policijos pareigūnai neturėjo galimybės nustatyti, ar esant draudžiamam šviesoforo signalui apelianto vairuojamas automobilis pravažiavo šią liniją. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas A. Z. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog, nors „Stop“ linija prie šviesoforo yra blanki, išdilusi, tačiau jie, kaip policijos pareigūnai, žinojo, kad ji ten yra, todėl konstatuotina, jog pareigūnai turėjo galimybę įvertinti, kada apelianto automobilis šią liniją kirto. Nors apeliantas taip pat nurodo, kad Pylimo gatvės šviesoforai yra orientuoti tik viena, į sankryžą įvažiuojančių automobilių kryptimi, todėl policijos pareigūnai iš Sodų gatvės negalėjo matyti, kokiam šviesoforo signalui esant apeliantas Pylimo gatve įvažiavo į sankryžą, tačiau iš byloje esančio plano-schemos, fotonuotraukų bei liudytojų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad policijos pareigūnų važiavimo kryptimi užsidegus leidžiamam žaliam šviesoforo signalui, V. G. važiavimo kryptimi jau degė draudžiamas raudonas šviesoforo signalas. Taigi, nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad apeliantas, vairuodamas automobilį, įvažiavo į sankryžą esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Atsižvelgiant į tai, apelianto iškelta versija, jog jis į Pylimo ir Sodų gatvių sankryžą įvažiavo esant leidžiamam žaliam arba žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, paneigiama anksčiau aprašytų įrodymų visuma ir yra laikytina apelianto pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti V. G. apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.