Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Teresos Harnikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. gegužės 27 d., dirbdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 str. l d. būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 str. 1 d., kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 2 d. „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, tuo pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės įsakymą 1997 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų, kad „kasos operacijų apskaitos pirminiai dokumentai, materialinių vertybių priėmimo kvitai, finansinės apskaitos registrai (didžiosios knygos, bendrieji žurnalai ir kitos tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formos), PVM sąskaitos-faktūros saugomi 10 metų“, dėl ko neišsaugojo bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamam ikiteisminiam tyrimui nepateikė laikotarpio nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registrų ir pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – buhalterinės apskaitos sąskaitų duomenų; suvestinių registrų bei įrašus juose patvirtinančių pirminių dokumentų; pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų (tyrimui pateiktos tik kai kurių 2010 - 2011 m. mėnesių pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitos faktūros); pirminių atsiskaitymų su kreditoriais pagrindžiančių dokumentų (kasos išlaidų orderių, avansinių apyskaitų, banko sąskaitų išrašų, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių); analitinių bendrovės buhalterinės apskaitos registrų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. UAB „A.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Ž. S. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis 2010 m., tikslios datos nepamena, ir jo draugas R. K. sugalvojo atidaryti įmonę UAB „A.“, akcininkais buvo jis ir R. sūnus R. K., abu turėjo po penkiasdešimt procentų. Nežinia dėl kokių priežasčių R. K. akcininku skyrė R. K., gal tiesiog sūnui padarė dovaną. R. pas juos dirbo vadybininku, o R. K. komercijos direktoriumi. Įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt. Jis buvo paskirtas direktoriumi, nes turėjo daugiau vadovavimo patirties Lietuvoje, apie penkiolika metų dirbo vadovaujančius darbus UAB „A.“ ir UAB „D.“. Planavo užsiimti didmenine ir mažmenine avalynės prekyba ir jos priežiūros priemonėmis. R. pažinojo Lenkijos kompanijos „A.“ akcininkus, su kuriais ir sudarė prekybinę sutartį frančizės pagrindais. Jie Lenkijos rinkoje turi didelę patirtį ir valdo apie šimtą parduotuvių. Dėl to ir jų parduotuvės vadinosi „A.“. Pirmą parduotuvę atidarė Vilniuje, prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, po to Šiauliuose, PC ,, (duomenys neskelbtini)“ ir Panevėžyje, PC ,, (duomenys neskelbtini)“. Jeigu gerai atsimena įmonėje iš viso dirbo apie dešimt žmonių. Su Lenkijos kompanija buvo sutarę, kad atsiskaitymas už prekes vyks per 3-6 mėnesius, todėl iš pradžių netrūko prekių ir atrodė, kad įmonė per 3-7 metus turi pasidaryti pelninga ir galės konkuruoti su kitomis avalynės prekyba užsiimančiomis įmonėmis. Iš pradžių vertėsi savomis santaupomis, prekes stengėsi pirkti su atsiskaitymo atidėjimu ir pirmais darbo metais didelių problemų neturėjo. Didžiausios problemos prasidėjo, kai lenkų kompanija „A.“ pakeitė atsiskaitymo sąlygas ir už prekes pareikalavo mokėti iš anksto. Kad išmokėti patirtus nuostolius, jam teko parduoti žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, bankui užstatyti butą, kuris vėliau buvo parduotas iš varžytinių, nes jis bankui nevykdė įsipareigojimų, todėl butas buvo parduotas iš varžytinių. Pinigus skolinosi iš artimųjų, draugų. Kai kuriems žmonėms dar yra skolingas iki dabar, tačiau asmenines skolas palaipsniui grąžina iš pinigų, uždirbtų Anglijoje. Tačiau vis tiek pastoviai trūko apyvartinių lėšų ir jautė prekių stygių. Labai nuostolingai dirbo parduotuvės Šiauliuose ir Panevėžyje. Kadangi jų firma buvo nauja, tai į populiariausius prekybos centrus kaip „Akropolis“, „Mega“, „Panorama“ ir kitus, jie negalėjo papulti dirbti, nes prekinis ženklas „A.“ Lietuvoje nebuvo populiarus. Tam, kad didinti ženklo populiarumą atsidarinėjo parduotuves nepopuliariuose prekybos centruose Šiauliuose ir Panevėžyje. Tikėjosi, kad bent jau jos dirbs nenuostolingai. Bet kadangi šiuose prekybos centruose žmonių srautingumas buvo mažas, tai ir sąlygojo jų nuostolingumą. Su šiais prekybos centrais buvo sudarytos ilgalaikės nuomos sutartys, nutraukiant anksčiau laiko nuomos sutartį, buvo numatytos baudos. PC ,, (duomenys neskelbtini)“ Vilniuje ir PC ,, (duomenys neskelbtini)“ Šiauliuose valdo ta pati kompanija (jeigu neklysta O.). Todėl jie neleido uždaryti parduotuvės Šiauliuose, gąsdino, kad nutrauks sutartį su parduotuve Vilniuje. Atsidūrė labai keblioje situacijoje ir suprato, kad įmonė neišgyvens, nes lėšų prekėms įsigyti jau neturėjo, stengėsi išparduoti kuo daugiau prekių ir skelbti įmonės bankrotą. Atsiskaitė su žmonėmis, stengėsi padengti kuo daugiau įsiskolinimų, bet deja atsiskaitė ne su visais. Jeigu gerai pamena, skolingi Sodrai neliko. Kiek ir kam liko skolingi, dabar tiksliai įvardinti negali, bet pagrindinės skolos ir liko prekybos centrams už nuomą, taip pat jie reikalavo sumokėti baudas. Mano, kad visas skolų sąrašas turėjo būti pas bankroto administratorių. Prasidėjus bankroto procedūrai, jie negalėjo vykdyti jokios veiklos, taip pat ir skolų grąžinimo, tad ir šiuo metu jie nemoka jokių skolų, išskyrus savo asmenines. Visą įmonės turtą surinko ir sandėliavo nuomojame garaže, kurį surado R. K.. Garažo savininko vardas yra K., tel. Nr.: (duomenys neskelbtini), R. gali nurodyti konkretų adresą, kur buvo saugojamas jų turtas. Sutartis su juo nebuvo sudaryta, nes bankroto administratorius jau buvo paėmęs firmos antspaudą. Bankroto procedūrą pradėjo jie, o po to, jeigu neklysta, atsirado ir kitas bankroto administratorius, tačiau tiksliau gali nurodyti R., nes jis nepamena. Bet pačią bankroto procedūros pradžią, tai tikrai inicijavo jie patys, nes suprato, kad kuo toliau, tuo bus blogiau, o patys jau nesurado finansų, kad investuoti į firmą. Turtą turėjo perduoti bankroto administratoriui, bet jam atvykus jo apžiūrėti negalėjo patekti į garažą, nes savininkas pakeitė spyną, kadangi jie nemokėjo nuomos, nes paprasčiausiai neturėjo pinigų. Jų paskaičiavimais turto (prekės, prekybinė įranga ir pan.) buvo likę tiek, kad jį pardavus turėjo užtekti pinigų visiems įsiskolinimams padengti, todėl galvojo, kad tuo įmonės bankrotas ir pasibaigs ir nuostolius bus patyrę tik jie – akcininkai. Vėliau, garažo savininkas, nesulaukdamas pinigų už garažo nuomą, visas jų prekes ir kitą turtą išmetė, o dalį pardavė, bet tiksliai to nežino. Su bankroto administratoriumi visuomet bendravo geranoriškai tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu. Nepamena, ar bendravo telefonu būdamas Anglijoje, nes jis senąjį tel. Nr. (duomenys neskelbtini) dar saugojo keletą mėnesių, bet el. paštu (duomenys neskelbtini) tikrai bendravo, nes pranešė, kad yra išvykęs ir kad likusius neišspręstus klausimus spręstų su R. K., nes likusius dokumentus, prisijungimus prie buhalterinės programos ir programos ,,Rivilė“ paliko pas jį, nes prieš išvykstant į Angliją, jis jam perrašė bendrovės „A.“ dvidešimt procentų savo akcijų. Jo piniginis įnašas į firmą tapo didesnis ir jis tapo UAB „A.“ pagrindiniu akcininku. Gaila, bet yra sugedęs jo senas kompiuteris ir tuo pačiu pasikeitė elektroninio pašto adresas, tad bendravimą įrodyti bus sudėtinga, bet pas jį turi būti likę jų susirašinėjimai. Su bankroto administratoriumi susitikdavo jo iniciatyva, visuomet, kai jis to pageidavo ir kol buvo Lietuvoje iki 2013 m. lapkričio mėnesio. Jeigu neklysta, buvo susitikę tris kartus, perdavė įmonės dokumentus, kurių jis pageidavo, antspaudą. Kadangi kito darbo susirasti nepavyko, o pinigų pragyvenimui neturėjo, teko išvykti iš Lietuvos ir darbo ieškotis Anglijoje, kur šiuo metu ir gyvena. Prieš išvykstant prašė, kad R. susisiektų su garažo savininku ir kaip nors perduotų visą turtą bankroto administratoriui, bet jis to nepadarė, nes galvojo, kad jis perduos turtą bankroto administratoriui. Kiek žino, bankroto administratorius su R. susisiekęs nebuvo, o ir jo neieškojo. Apie susidariusią šią nemalonią situaciją sužinojo daug vėliau, po teismo sprendimo. Tyčinio bankroto tikrai niekas neplanavo ir kiek įmanoma stengėsi su visais atsiskaityti. Jis nežino, kodėl bankroto administratorius neįsigilino į situaciją ir kreipėsi į teismą dėl tyčinio bankroto paskelbimo. Apie teismo posėdžius ir paties tyčinio bankroto paskelbimą nieko nežinojo, nes niekas jo neinformavo, dėl šios priežasties negalėjo dalyvauti ir teismo posėdžiuose. Sužinojęs apie bendrovės tyčinį bankrotą, konsultavosi su advokatu A. B., bet jau skųsti nutartį buvo per vėlu, nes praėjo terminai. Šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, moka savo artimiesiems ir draugams susidariusias skolas ir niekur nesislapsto. Be to, jis parodė, kad UAB „A.“ nebuvo nustatyta buhalterinės apskaitos saugojimo tvarka ir jis atitinkamo įsakymo nepasirašinėjo. Perduodamas saugoti UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus garažo savininkui ar R. K., priėmimo-perdavimo aktų nepildė. Jis nuoširdžiai gailisi ir prašo baigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu. (t. 3, b. l. 93-94).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad 2013 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens adresas (duomenys neskelbtini)) ir šios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Į.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)). UAB „Į.“ jį paskyrė administratoriaus įgaliotoju asmeniu BUAB „A.“ bankroto byloje. Būdamas administratoriumi ir vykdydamas 2013 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus, jis parengė 2013 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 1 „Dėl ūkinės veiklos vykdymo“, įsakymą Nr. 2 „Dėl įmonės turto inventorizacijos“, įsakymą Nr. 3 „Dėl darbo sutarčių nutraukimo“, įsakymą Nr. 4 „Dėl priverstinių prastovų paskelbimo darbuotojams“ bei 2013 m. gegužės 16 d. reikalavimą „Dėl turto ir dokumentų perdavimo“ ir 2013 m. gegužės 16 d. pranešimą buvusiam direktoriui Ž. S. „Dėl teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų įvykdymo“, kuriuos išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), registruotu laišku, taip pat įteikė pasirašytinai po 2013 m. gegužės 20 d. Kada buvo įteikta pasirašytinai, tiksliai datos neatsimena, tačiau tai įvyko keletą dienų vėliau nei buvo informacija išsiųsta elektroniniu paštu. Pasirašytinai įteikė nuvykus į Vilnių, dėl šio susitikimo tarėsi, skambindamas telefonu (duomenys neskelbtini). Šio susitikimo metu bendravo su dviem asmenimis, kurie prisistatė Ž. S. ir R. K.. Susitikimas įvyko viename iš Vilniaus prekybos centrų esančioje picerijos lauko patalpose. Šio susitikimo metu jam buvo perduotas įmonės antspaudas, įstatai ir PVM mokėtojo registracijos pažymėjimas. Po susitikimo ne kartą (kiek kartų tiksliai, neatsimena) jam teko telefonu bendrauti su Ž. S. bei R. K.. Bendraudamas nuolat ragino juos perduoti visus reikalaujamus dokumentus bei įmonės turtą, tačiau reikalaujami dokumentai nebuvo perduoti. 2013 m. birželio 30 d. R. K. iš elektroninio pašto adreso <(duomenys neskelbtini) > atsiuntė UAB „A.“ balansus bei kitus buhalterinės apskaitos išrašus. Dalis buhalterinių dokumentų nebuvo patvirtinti bendrovės atsakingo asmens parašu bei nebuvo perduoti pirminiai buhalteriniai dokumentai tikrinimui, todėl jis negali teigti, kad atsiųsta informacija yra tiksli ir tikra, bei atspindinti UAB „A.“ komercinę-ūkinę veiklą. Daugiau jokių bendrovės „A.“ dokumentų perduota nebuvo, nors 2013 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje susisiekus mobilaus ryšio telefonu su Ž. S. buvo susitarta dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo. Perdavimo metu kartu buvo prašoma dalyvauti ir antstolės D. P., kuri apie susitikimo laiką ir vietą buvo informuota el. paštu ir telefonu. Pranešimas apie susitikimo laiką ir vietą papildomai išsiųstas ir Ž. S. el. paštu. Pagal Ž. S. pateiktą informaciją, įmonei priklausantis turtas buvo laikomas Vilniuje. Sutarta susitikimo vieta ir laikas – 2013 m. rugsėjo 5 d., 8.45 val. prie prekybos centro „BIG“. 2013 m. rugsėjo 5 d. į sutartą vietą atvyko administratoriaus įgaliotas asmuo, antstolė D. P. ir Ž. S., tačiau dokumentai perduoti nebuvo. Neperdavimo aplinkybių Ž. S. nenurodė. Antstolė D. P. surašė aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo. Ž. S. nevykdant teismo įpareigojimų, jis kreipėsi į teismą su prašymu skirti jam 1000 Lt. piniginę baudą. 2013 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi skyrė Ž. S. 1000 Lt. baudą ir įpareigojo jį per 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos perduoti administratoriui UAB „A.“ įmonės turtą ir visus dokumentus. Vykdydamas 2013 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus, 2013 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu panaikinti visus areštus, pritaikytus UAB „A.“ turtui, tarp jų ir lėšoms atsiskaitomosiose sąskaitose. 2013 m. birželio 11 d. teismas patenkino jo prašymą ir panaikino visus UAB „A.“ turtui, įskaitant ir pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, taikytus areštus. Vykdydamas 2013 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu patvirtinti keturiems mėnesiams 8000 Lt. administravimo išlaidų sąmatą, nes pirmasis kreditorių susirinkimas planuojamas sušaukti 2013 m. rugsėjo mėnesį. 2013 m. birželio 17 d. teismas nutartimi iš dalies patenkino jo prašymą ir patvirtino UAB „A.“ trims mėnesiams administravimo išlaidų sąmatą 6000 Lt. Vykdydamas 2013 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus, 2013 m. liepos 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu patvirtinti BUAB „A.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2013 m. rugsėjo 9 d. teismas nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų sumą – 64 397,70 Lt. 2013 m. spalio 10 d. registruotais laiškais išsiuntė pranešimus apie šaukiamą kreditorių susirinkimą visiems bankrutavusios UAB „A.“ kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti Vilniaus apygardos teismo nutartimis. 2013 m. spalio 24 d. įvyko BUAB „A.“ kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai savo nuomonę dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo išreiškė balsuodami raštu, todėl protokolas buvo surašytas pagal gautus balsavimo biuletenius. Susirinkimo darbotvarkėje buvo aštuoni klausimai, iš kurių penki buvo patvirtinti, kitiems patvirtinti neužteko balsų, tačiau nutarimas UAB „A.“ taikyti likvidavimo procedūrą buvo priimtas vienbalsiai. 2013 m. lapkričio 4 d. registruotais laiškais išsiuntė pranešimus apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą visiems bankrutavusios UAB „A.“ kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti Vilniaus apygardos teismo nutartimis. 2013 m. lapkričio 12 d. įvyko BUAB „A.“ kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai savo nuomonę dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo išreiškė balsuodami raštu, todėl protokolas buvo surašytas pagal gautus balsavimo biuletenius. Susirinkimo darbotvarkėje buvo trys klausimai, visi jie buvo patvirtinti. 2013 m. lapkričio 4 d., vadovaudamasis 2013 m. spalio 24 d. įvykusio BUAB „A.“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu taikyti UAB „A.“ likvidavimo procedūrą. 2013 m. lapkričio 20 d. teismas patenkino jo prašymą, pripažindamas UAB „A.“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tuo pačiu patvirtino patikslintą UAB „A.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bei bendrą 64349,70 Lt finansinių reikalavimų sumą. 2014 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo ir UAB „A.“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Jame teismo buvo prašoma priteisti iš atsakovo Ž. S. 255 482,00 Lt nuostolių atlyginimo; priteisti iš atsakovo Ž. S. 5 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio sumos 255 482,00 Lt laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki ieškinio pateikimo dienos; priteisti iš atsakovo Ž. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei pripažinti UAB „A.“ bankrotą tyčiniu; apriboti atsakovo Ž. S. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo Ž. S. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, bei atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose, ir/ar kituose bankuose, ir/ar kredito įstaigose 255 482,00 Lt sumai ir išreikalauti iš Ž. S. UAB „A.“ finansinių ataskaitų, sudarytų teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, rinkinį, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus bei įmonės sandorius pagrindžiančius dokumentus už visą veiklos laikotarpį. Kadangi Vilniaus apygardos teismas įpareigojo jį pasirinkti dokumentų įteikimo atsakovui Ž. S. būdą, o įteikti dokumentų per antstolį nepavyko, teisininkė E. K. kreipėsi į atsakovą elektroniniu paštu su prašymu nurodyti savo dabartinį gyvenamąjį adresą, kadangi turimais adresais dokumentų įteikti nepavyko. Šį laišką atsakovas perskaitė ir į laišką atsakė. Atsakovas informavo, kad jis buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją ir grįžti planavo tik metų (t.y. 2014 m.) pabaigoje. 2014 m. balandžio 2 d. buvo paruoštas ir išsiųstas antstolio M. D. kontorai prašymas dėl vykdomų veiksmų pradėjimo, AB „O.“ pranešimą dėl ieškinio pripažinti UAB „A.“ bankrotą tyčiniu priėmimo ir UAB „A.“ kreditorių teisės teikti teismui informaciją bei Vilniaus apygardos teismui pranešimą dėl informacijos pateikimo apie Ž. S. dokumentų įteikimo. 2014 m. spalio 27 d. teismas visiškai patenkino jo prašymą ir pripažino UAB „A.“ bankrotą tyčiniu, taip pat iš atsakovo Ž. S. ieškovui BUAB „A.“ priteisė 255 482,00 Lt/ 73 992,70 Eur skolos, 10 645 Lt/ 3 083,01 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2014 m. kovo 21 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi Ž. S. nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, ieškovas nedalyvavo teismo procese, todėl teismas priėmė sprendimą už akių. Įsiteisėjęs teismo sprendimas buvo išsiųstas Vilniaus apygardos prokuratūrai ir Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos. Šiai dienai Ž. S. UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė ir turtinės žalos neatlygino. Jo buvimo vieta jam nežinoma, kokia veikla užsiima, neturi jokių duomenų. (t. 2, b. l. 68-71).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad 2010 m. lapkričio 5 d. buvo įregistruota UAB „A.“, kurią įsigijo jo sūnus R. K. ir Ž. S.. Jie buvo pagrindiniai akcininkai, turėjo po lygiai (50 procentų) akcijų. UAB „A.“ vykdė mažmeninę prekybą avalyne ir avalynės priežiūros priemonėmis. Bendrovės adresas buvo (duomenys neskelbtini), o prekyba vykdoma (duomenys neskelbtini). Įsigijus bendrovę direktoriumi paskirtas Ž. S., o jo sūnus R. vadybininku, buhalterė V. P.. UAB „A.“ turėjo parduotuves: Šiauliuose ir Panevėžyje. Bendrovėje Vilniaus mieste dar dirbo pardavėjos M. M., T. M., S. K., ir D. Š.. Visi likusieji darbuotojai dirbo Šiauliuose ir Panevėžyje. Jie pirko iš Lenkijos batus ir jų priežiūros priemones, kurias realizuodavo minėtuose trijuose miestuose. Vilniuje prekyba sekėsi sėkmingai, tačiau Šiauliuose ir Panevėžyje blogai, todėl atsirado didelių įsiskolinimų. Trūko apyvartinių lėšų, todėl jis ir Ž. sukišo daug savo lėšų į bendrovę, tačiau tai negelbėjo. Iki šios dienos jis ir Ž. skolingi bankui pinigus, kuriuos įnešė į bendrovės kasą. Jis žino, kad iš Ž. bankas paėmė už skolas butą ir dabartiniu metu jis išvykęs uždarbiauti į Angliją. 2012 m. pavasarį, pritrūkus apyvartinių lėšų, UAB „A.“ pradėjo uždarinėti parduotuves Šiauliuose ir Panevėžyje. Su žmonėmis buvo pilnai atsiskaityta, neliko niekam skolingi. 2012 m. pabaigoje, tikslaus laikotarpio neprisimena, jam Ž. S. ir sūnus R. perleido bendrovės akcijas, iš viso jų turėjo 60 procentų ir bandė gelbėti bendrovę. Ž. S. pradėjo daug vartoti alkoholinių gėrimų, todėl jis viską paėmė į savo rankas, norėdamas išgelbėti bendrovę nuo bankroto, tačiau to įvykdyti nepavyko. Faktiškai direktoriumi liko Ž. S., tačiau jis gėrė alkoholį, todėl bendrovei vadovavo jis. Kadangi nieko nesigavo padaryti, jo iniciatyva buvo pradėtas UAB „A.“ bankrotas. Jis kreipėsi į bendrovę, pavadinimo nepamena, užsiimančia bankroto procedūromis, kurios pagalba buvo iškeltas UAB „A.“ bankrotas. 2013 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens adresas (duomenys neskelbtini)) ir šios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Į.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)). 2013 m. gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, jam telefonu paskambino Ž. S., kuris paprašė su juo nuvykti į susitikimą su bankroto administratoriumi L. V.. Susitikimas įvyko viename iš Vilniaus prekybos centrų esančioje picerijos lauko patalpose. Bankroto administratorius L. V. juos supažindino su bankroto iškėlimo dokumentais. Taip pat šio susitikimo metu Ž. S. perdavė bankroto administratoriui įmonės antspaudą, įstatus ir PVM mokėtojo registracijos pažymėjimą. Po to dar kartą telefonu liudytojas bendravo su bankroto administratoriumi ir jam 2013 m. birželio 30 d. iš savo elektroninio pašto adreso <(duomenys neskelbtini) > išsiuntė jo prašomus UAB „A.“ balansus bei kitus buhalterinės apskaitos išrašus. Daugiau bankroto administratorius jam neskambino ir jis su juo nebendravo. 2013 m. vasarą, tikslios datos nepamena Ž. S. išvažiavo į Angliją uždarbiauti. Koks jo adresas, telefonas, kur ir kuo jis dirba Anglijoje, jis tiksliai nežino, nes jie nebendrauja. Prieš tai Ž. S. atvežė jam į namus UAB „A.“ buhalterinius dokumentus, pasakė, kad jam paskambins bankroto administratorius ir jis jam atiduos visus dokumentus. Priėmimo-perdavimo akto nerašė, nes nebuvo kada tai padaryti, nes Ž. S. viską iškrovė ir numetė. Bankroto administratorius jam neskambino ir dokumentų neprašė, nors jo sandėliuke laikomi visi bendrovės likę dokumentai. Kadangi niekas jo neinformavo apie įvyksiantį teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl jis jame nedalyvavo ir jokių dokumentų nepateikė. Ž. S. jam irgi nieko nepranešė dėl teismo posėdžių, todėl UAB „A.“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Dabartiniu metu pagal bankroto administratoriaus reikalavimą, jis pateiksi visus turimus UAB „A.“ dokumentus. (t. 3, b. l. 75-77).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. P. parodė, kad 2010 m. lapkričio 5 d. buvo įregistruota UAB „A.“, kurią įsigijo R. K. ir Ž. S.. Jie buvo pagrindiniai akcininkai, turėjo po lygiai (50 procentų) akcijų. UAB „A.“ vykdė mažmeninę prekybą avalyne ir avalynės priežiūros priemonėmis. Bendrovės adresas buvo (duomenys neskelbtini), o prekyba vykdoma (duomenys neskelbtini). Įsigijus bendrovę direktoriumi buvo paskirtas Ž. S., o R. K. vadybininku. O ji bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2010 m. gruodžio 9 d. buhalterės pareigose. Jai į bendrovę pasiūlė įsidarbinti Ž. S.. Jis ir R. K. ankščiau dirbo UAB „A.“, todėl nutarė prekiauti lenkiška avalyne. Du vyriškiai be patirties, neturėdami didelių apyvartinių lėšų, sumanė prekybą moteriška ir vyriška avalyne, kuri, jos nuomone, buvo nelabai kokybiška bei atidarinėjant naujas parduotuvės Šiauliuose ir Panevėžyje, verslas buvo priverstas žlugti, todėl taip ir įvyko. Naujų parduotuvių atidarymas reikalauja didelių investicijų (patalpų remontas, prekybos baldai, stelažai, kasos aparatas ir programinė įranga, patalpų nuomos depozitas, prekių užpirkimas). Trūko apyvartinių lėšų, R. K. ir Ž. S. į verslą investavo savo lėšas, tačiau tai negelbėjo, todėl 2012 m. pavasarį, pritrūkus apyvartinių lėšų, UAB „A.“ pradėjo uždarinėti parduotuves Šiauliuose ir Panevėžyje. Su žmonėmis buvo pilnai atsiskaityta, bendrovė neliko niekam skolinga. 2011 m. pabaigoje, tikslaus laikotarpio neprisimena, Ž. S. pradėjo daug vartoti alkoholinių gėrimų, todėl verslą į savo rankas paėmė R. K., kuris norėjo išgelbėti bendrovę nuo bankroto, tačiau to įvykdyti nepavyko. Bendrovėje „A.“ buhalterinę apskaita buvo tvarkoma kompiuterine programa. Į bendrovę ateidavo 2-3 kartus į savaitę, o prie bendrovės serverio prisijungdavo kasdien iš namų. Visi dokumentai buvo vedami tvarkingai, laikantis įstatymo, todėl teigti, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis, ji nesutiktų. 2012 m. liepos 15 d. jai išeinant iš bendrovės „A.“ visą buhalterinė apskaita su dokumentais ir kompiuterį su buhalterine apskaita perdavė R. K.. Priėmimo-perdavimas nebuvo apiformintas jokiu aktu, kadangi tai buvo bendrovės dokumentai ir kompiuteris. Kokį kiekį dokumentų perdavė R. K., ji tiksliai neprisimena, tačiau bendrovės balansą, pelno nuostolių ataskaitą ir pelno mokesčių deklaraciją už 2012 m. ji padarė ir perdavė R. K., o 2012 m. pelno mokesčio deklaracija persiuntė VMI. Susipažinus su bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis teismui, gali parodyti, kad akcininkai pagal sutartis buvo įnešę į bendrovės sąskaitą virš 100 000 Lt. Buvo įforminamos ilgalaikės paskolos sutartis ir trumpalaikės paskolos sutartys, todėl pagal trumpalaikes sutartis buvo grąžinamos atitinkamos sumos. Visos sutartys buvo apiformintos ir įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą. Tai parodo 2012 metų balanso duomenys. Taip pat nori parodyti, kad visi dokumentai, kurie nebuvo perduoti bankroto administratoriui, jos buvo apiforminti ir įnešti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Be to, bankroto administratorius tyrimui pateikė bendrovės 2012 m. liepos 15 d. balansą, 2012 m. rugpjūčio 31 d. duomenis apie įmonės materialųjį turtą iš programos, todėl nežino, kodėl jis nurodė, kad jam nebuvo pateikti dokumentai. Visų buhalterinių dokumentų kopijos pateiktos tyrimui, todėl nieko papildomai pateikti ji neturi. Jos nuomone, kadangi nei vienas iš vadovų nenuvežė bendrovės balansų į registrų centrą bei nedalyvavo teismo posėdyje, todėl UAB „A.“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. (t. 3, b. l. 79-81).

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4015-431/2014, be kita ko, konstatuota, kad atsakovas Ž. S. savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) neužtikrino tinkamo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimo, dokumentų saugojimo. Be to, jis, būdamas vienasmenis UAB „A.“ valdymo organas, nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, neįvykdė pareigos perduoti administratoriui įmonės balansą, turtą ir dokumentus, kai jo vadovautai įmonei buvo iškelta bankroto byla ir toks atsakovo veikimas (neveikimas) yra tyčinio bankroto požymis (LR ĮBĮ 20 str. 2 d. 1p.). Šiuo sprendimu UAB „A.“ bankrotas pripažintas tyčiniu. (t. 1, b. l. 7-13).

2016 m. gegužės 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-1/48 nurodoma, kad nepateikus tyrimui 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. laikotarpio bendrovės buhalterinės apskaitos registrų ir pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (tyrimui pateikta tik dalis pirminių dokumentų), negalima nustatyti, ar buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis nustatytų norminių aktų reikalavimų. Tyrimo metu negavus UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų negalima nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo įtraukti į apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad nors pagal apskaičiuotus bendrojo mokumo ir einamojo mokumo rodiklius įmonė 2010 m. gruodžio 31 d. buvo moki ir pajėgi apmokėti skolas, tačiau pagal kritinio mokumo (skubaus padengimo koeficientas) koeficiento rodiklį, matyti, kad bendrovės turimos lėšos nebuvo pakankamos ir bendrovė negali atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus ir rizikuoja tapti nemokia. 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai viršijo turtą, kas rodo, kad bendrovė negali atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus ir rizikuoja tapti nemokia bei kad jos finansinė padėtis nepatenkinama, be to, įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turtą, o tai ir yra viena nemokumo priežasčių. 2012 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 3,4 kartus viršijo turtą, o tai leidžia teigti, kad bendrovė negali atsiskaityti už savo trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus ir rizikuoja tapti nemokia bei kad jos finansinė padėtis nepatenkinama. 2011 m. ir laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės veikla buvo nuostolinga dėl vykdomos veiklos, nepelningai dirbusių parduotuvių (mažmeninė prekyba avalyne, galanterija ir avalynės priežiūros priemonėmis) ir negeneruojamų pajamų iš veiklos. Nemokumo priežastis – bendrovė neuždirbo pajamų iš veiklos ir neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su paslaugų tiekėjais už suteiktas paslaugas bei suteiktas paskolas. Be to, specialisto išvadoje užfiksuota, kad tyrimui nepateiktos UAB „A.“ kasos knygos, pirminiai kasos dokumentai ir suvestiniai buhalterinės apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. gegužės 27 d., todėl negalima nustatyti, kokiems mokėjimams ir ar pagrįstai buvo panaudotos lėšos šiuo laikotarpiu. Be to, konstatuota, kad bendrovės 2010 m. – 2012 m. vasario, balandžio mėn. sudarytos ir vykdytos sutartys buvo reikalingos bendrovės veiklai vykdyti (patalpų nuomos, su veikla susiję pirkimų ir pardavimų, paskolų bendrovės apyvartai). Tyrimui nepateikti analitiniai bendrovės buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose fiksuojamos apyvartos pagal kiekvieną pirkėją ir tiekėją, todėl negalima nustatyti, kaip buvo vykdomos pasirašytos sutartys. Iš UAB „A.“ pateiktų tyrimui AB SEB bankas ir AB Swedbank išrašų matyti, kad bendrovė įneštus į bankus grynus pinigus bei gautus mokėjimo pavedimais 912 331,87 Lt. (iš jų 135 909,31 Lt sudarė akcininkų paskolos), padengdavo bendrovės einamąsias išlaidas bei kitas sumas pagal Bendrovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tyrimui nepateiktos UAB „A.“ 2012 m. balandžio 1 d. – 2013 m. gegužės 27 d. laikotarpio sutartys, 2010 m. lapkričio 15 d. – 2013 m. gegužės 27 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose apskaitomi įsipareigojimai kreditoriams, pirminiai atsiskaitymą su kreditoriais pagrindžiantys dokumentai (kasos išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos, banko sąskaitų išrašai, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai ir t.t.), todėl nėra galimybės nustatyti, ar 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. datų duomenimis sudarytose UAB „A.“ finansinėse ataskaitose nurodytos įsipareigojimų kreditoriams sumos yra teisingos. Taip pat negalima nustatyti, kokios sutartys buvo sudarytos ir ar sudarytos sutartys turėjo įtakos bendrovės ekonominei būklei bei sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir kokius įsiskolinimus bendrovė turėjo 2013 m. gegužės 27 d. Pagal bendrovės finansinių ataskaitų 2010 m., 2011 m., 2012 m. rugpjūčio 31 d. duomenis apskaičiuoti finansiniai rodikliai rodo, kad bendrovės 2011 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimai viršijo turtą, kad bendrovė negalėjo atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus ir rizikavo tapti nemokia bei kad finansinė padėtis nepatenkinama. (t. 2, b. l. 41-58).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., visiškai įrodyta.

BK 223 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kaltinamasis Ž. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir, be kita ko, parodė, kad jis buvo UAB „A.“ direktorius, jo įmonėje nebuvo nustatyta buhalterinės apskaitos saugojimo tvarka, vėliau perduodamus saugoti UAB „A.“ buhalterinės apsaugos dokumentus garažo savininkui ar R. K., priėmimo-perdavimo aktų nepildė. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir papildo liudytojų L. V., R. K. ir L. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimas. Be to, 2016 m. gegužės 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-1/48 patvirtina, kad negavus UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų negalima nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo įtraukti į apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. Šių įrodymų pagrindu konstatuotina, jog Ž. S., būdamas UAB „A.“ vadovu, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, nenustatė įmonėje buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, neišsaugojo ir nepateikė visų UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. UAB „A.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia kaltinamojo Ž. S. veika kvalifikuojama pagal BK 223 str. 1 d.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad Ž. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė paskirtą baudą leisti sumokėti dalimis, per trijų mėnesių laikotarpį. (t. 3, b. l. 98-100).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį Ž. S. – neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis Jungtinėje Karalystėje pagal verslo liudijimą. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei prokurorės pareiškime nurodytas.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam Ž. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kaltinamojo Ž. S. prašymo mokėti baudą dalimis per tris mėnesius, teismas pažymi, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nenumatyta galimybė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į Ž. S. turtinę padėtį, baudos dydį, sprendžia, kad jam paskirtos bausmės sumokėjimas per įstatyme numatytą terminą gali būtų gana didelė finansinė našta, todėl jam nustatytinas ilgesnis nei BVK 22 str. 2 d. numatytas dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti iš R. K. UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai perduotini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Archyvui, nes įmonė 2015 m. gruodžio 30 d. buvo likviduota ir išregistruota. (t. 1, b. l. 57-61).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., ir skirti jam 27 MGL (1016,82 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. S. skirti galutinę bausmę – 18 MGL (677,88 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti Ž. S. trijų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Archyvui.

Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per tris mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.