Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-21 · Civilinė byla Nr. 2-3609-392/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-21
Bylos Nr.
2-3609-392/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00932-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-3609-392/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00932-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“ atskirąjį skundą dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2020 m. birželio 18 d. procedūrinio sprendimo Nr. (62.10) GPS – 15 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2020 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1V-558 sudarytoje Ginčų tarp ūkio subjektų ir ginčų tarp pašto paslaugos teikėjų sprendimo komisijoje (toliau - Komisija) nagrinėjamas ginčas tarp ieškovės UAB „Consilium optimum“ ir atsakovės Telia Lietuva, AB kilęs iš elektroninių ryšių paslaugų teikimo.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį pagal kurią atsakovė teikia ieškovei didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą. 2019 m. liepos 19 d. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius priėmė įsakymą dėl ūkio subjekto Telia Lietuva, AB, turinčio didelę įtaką didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje Nr. 1V-766 ir įpareigojo atsakovą teikti didmeninę centrinę prieigą (Įsakymo 1.4.2., 1.5.1. ir 4.1.3. punktai). Atsakovas vienašališkai nusprendė nuo 2020 m. gegužės 11 d. prieigos nebeteikti, sutarties nevykdyti ir naujų ieškovo užsakymų dėl prieigos suteikimo neregistruoti, nors tarp atsakovo ir ieškovo sutartis yra galiojanti, nenutraukta ir nepakeista. Kadangi atsakovas į ieškovo pretenzijas neatsakė, nebendradarbiauja ir sutartinių įsipareigojimų teikti prieigą nevykdo, ieškovas pareiškė pareiškimą komisijai išnagrinėti ginčą tarp ieškovo ir atsakovo bei įpareigoti atsakovą tinkamai vykdyti galiojančią Sutartį.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat Komisijai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos teikti ieškovui didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą (tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams) pagal didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-00028.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija, išnagrinėjusi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2020 m. gegužės 28 d. procedūriniu sprendimu nusprendė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą atmetė. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų ir ginčų tarp pašto paslaugų tiekėjo sprendimo komisijos 2020 m. gegužės 28 d. procedūrinį sprendimą dėl UAB „Consilium optimum“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. (62.10) GPD -13 paliko nepakeistą.

Ieškovė 2020 m. birželio 15 d. pateikė naujų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų bei pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos teikti ieškovei didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą (tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams) pagal Sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko, prašė jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2020 m. birželio 18 d. procedūriniu sprendimu Nr. (62.10) GPS – 15 nusprendė atmesti ieškovės pakartotinio prašymo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Komisija, įvertinusi ieškovės prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, nustatė, kad ginčo prašymas atitinka Ginčų sprendimo taisyklių reikalavimus, ginčo prašyme suformuluotas aiškus reikalavimas, nurodyta argumentacija, todėl ieškovės ginčo prašymas nelaikytinas tikėtinai nepagrįstu. Komisija, įvertinusi pakartotiniame prašyme nurodytas naujas aplinkybes, pažymėjo, kad ieškovė nenurodė (nepagrindė), kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes kyla reali grėsmė, kad, jų nepritaikius, Komisijos sprendimas dėl ginčo prašymo gali tapti sunkiau įvykdomas arba to padaryti bus nebeįmanoma. Komisija pripažino, kad vien ieškovės nesutikimas su DPP paslaugų sąlygų pakeitimu bei siekis toliau gauti prieigą pagal Sutarties sąlygas, nesudaro pagrindo Komisijai pripažinti esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pažymėjo, kad pagal ieškovės pakartotinį prašymą pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų užtikrintas ne būsimo Komisijos sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovei, įvykdymas, bet faktiškai jau būtų tenkinamas ginčo prašymo reikalavimas, t. y. atsakovė būtų įpareigota teikti prieigą ieškovei priimtinomis sąlygomis, ko ir siekiama ginčo prašymu. Komisijos vertinimu, tai papildomai patvirtina prašomų taikyti apsaugos priemonių neproporcingumą.

Ieškovė pateikė Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. birželio 18 d. procedūrinį sprendimą Nr. (62.10) GPS – 15, ir priimti naują sprendimą ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti – įpareigoti atsakovę Telia Lietuva, AB iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos teikti ieškovei didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą (tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams) pagal didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-00028.

Ieškovė nurodo, kad skundžiamame procedūriniame sprendime Komisija sutiko su pirmąja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinu ieškinio reikalavimo pagrindimu, tačiau ieškovės nuomone, ji pagrindė ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Atsakovė atsisako vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal galiojančią Sutartį, t. y. atsakovė įsipareigojusi teikti didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigą ir gavusi ieškovės užsakymą dėl prieigos, pagal sutartinius įsipareigojimus privalo jį vykdyti, tačiau nuo 2020 m. gegužės 11 d. tai nėra daroma. Laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas reiškia, kad, jeigu ieškovės reikalavimai bus patenkinti, yra sukuriama situacija (laikotarpis), kurio metu atsakovė gali pažeidinėti Sutartį ir Komisijos sprendimas šio pažeidimo niekaip neištaisys. Pastaruoju atveju asmens procesinė teisė veiksmingai apginti pažeistą subjektinę teisę bus paneigta. Tuo tarpu, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas leistų išvengti besitęsiančio Sutarties pažeidimo ir kiekvieną dieną didėjančių ieškovės nuostolių, tai pat leistų pašalinti ekonominį spaudimą, kurį naudoti draudžia civilinės teisės normos. Priešingai, nei nurodoma Procedūriniame sprendime, laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimas nesutampa su pareiškimo reikalavimu, kadangi šie reikalavimai nukreipti į skirtingus laikotarpius, turi skirtingus objektus ir tikslus. Procedūriniame sprendime nurodomi teiginiai, kad ieškovė turi galimybę gauti prieigą sudariusi sutartį su atsakove atnaujintomis sąlygomis, todėl nėra būtina laikinosiomis apsaugos priemonėmis įpareigoti ieškovę teikti prieigą, yra nepagrįsti ir neteisėti, nes pareiškime ieškovė reiškė reikalavimą teikiant didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą esamos galiojančios Sutarties prasme. Tuo tarpu, Komisija, spręsdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atsakovės veiksmų ir dėl jų kylančių ieškovės padarinių, atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų aspektu, tiesiog nevertino. Ieškovė 2020 m. birželio 15 d. prašyme pateikė naujų paaiškėjusių duomenų, kad net ir teoriškai sudarius naują sutartį su atsakove pagal atnaujintą standartinį pasiūlymą, ieškovė atnaujintomis sąlygomis negalėtų teikti ryšio paslaugų savo galutiniams ryšio gavėjams. Taip yra dėl to, kad naujosios sutarties sąlygose įtraukta nebūtinų perteklinių techninio pobūdžio reikalavimų dėl IP adresų, kurie dėl susiklosčiusios faktinės situacijos rinkoje itin apriboja ieškovės veiklą ir/ar jos vystymą. Taigi, naujajame standartiniame pasiūlyme nustatytos naujos sąlygos ir pertekliniai apribojimai šią sutartį padarinių prasme padaro beverte, ieškovė faktiškai vis tiek negalės teikti ryšio prieigos savo galutiniams klientams. Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo jokių sąžiningų derybų dėl dabartinės Sutarties pakeitimo arba naujos sutarties sudarymo. Atsakovė vienašališkai parengė Standartinio pasiūlymo sąlygas, pažeisdama pareigą sąžiningai derėtis ir kartu naudodama turimą ekonominį pranašumą siekia modifikuoti sutartinius santykius sau vienai naudinga linkme, nepaisydama ieškovės interesų. Pasak ieškovės, Komisija turėjo spręsti civilinį procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Sutarties nevykdymo (nesuteikiant ieškovei naujų prieigų, neteikiant greitaveikos pakeitimo, IP adresų keitimo bei kitų pakeitimų esamoms prieigoms) kontekste, o ne bendrai vertinti, ar ieškovė turi kitų galimybių gauti didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigą visiškai ignoruojant tai, kad tokia prieiga suteikiama tik ekonominio spaudimo sąlygomis. Todėl nepagrįsti Komisijos argumentai dėl galimybės gauti naujas prieigas naujomis atsakovės siūlomomis sąlygomis. Analizuojant procedūrinio sprendimo argumentus, susidaro įspūdis, kad pati Komisija siūlo ieškovei sudaryti naują didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos sutartį pagal atsakovės atnaujintas sąlygas, dėl kurių šalys nėra sąžiningai susiderėjusios įstatymo nustatyta tvarka, t. y. legitimuoja ekonominį spaudimą ir taip atlieka neteisėtus veiksmus. Dabartinė situacija ir atsakovės ultimatumai neteikti prieigos pagal naujus užsakymus, kol nebus nepasirašyta sutartis, pagal atnaujintas sąlygas, yra ekonominio spaudimo priemonė, kuri yra neteisėta pagal CK normas. Atsakovei piktavališkai atsisakant vykdyti Sutartį, ieškovė nebegali įgyti naujų interneto, televizijos, telefonijos bei kitas paslaugas gaunančių klientų, t. y. nebegali vykdyti vienos iš pagrindinių savo veiklų. Komisija neįvertino to, kad atsakovė visiškai nebendradarbiauja su ieškove ir nesutinka ne tik teikti prieigas naujiems ieškovės klientams, kurie turėjo būti pajungti po 2020 m. gegužės 11 d., bet taip pat atsakovė nesutinka modifikuoti teikiamą ryšio prieigą klientams, kurie pajungti iki 2020 m. gegužės 11 d.

Atsiliepimas

Atsakovė Telia Lietuva, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsakovės nuomone, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas ir atmestinas, ieškovės nurodomi papildomi argumentai dėl IP adresų nesudaro pagrindo tenkinti prašymą. Atsakovė visiškai pritaria visiems skundžiamo procedūrinio sprendimo argumentams bei išvadoms ir papildytais argumentais. Ieškovės prašymas pagrįstai netenkintas, kadangi ieškovė nepagrindė savo reikalavimų; Komisijai priėmus palankų sprendimą ieškovės atžvilgiu, sprendimo įvykdymas tikrai nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas; ieškovės prašymo reikalavimai sutampa su laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimais; ieškovės laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimai prieštarauja reguliavimui ir teisės aktams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Tarnybos sprendimą dėl Tarnybai pateikto prašymo išspręsti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos Civilinio proceso kodekso penktojo skirsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2020 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1V-558 sudarytoje Ginčų tarp ūkio subjektų ir ginčų tarp pašto paslaugos teikėjų sprendimo komisijoje nagrinėjamas ginčas tarp ieškovės ir atsakovės. Ieškovė pareiškė reikalavimus įpareigoti Telia Lietuva, AB tinkamai vykdyti didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-00028 ir teikti didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą (tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams) ieškovei; 2) įpareigoti Telia Lietuva, AB sąžiningai derėtis su ieškove dėl esamos didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos sutarties Nr. 2018-00028 pakeitimo ar naujos sutarties sudarymo, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymą dėl ūkio subjekto Telia Lietuva, AB, turinčio didelę įtaką didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje Nr. 1V-766. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti Telia Lietuva, AB iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos teikti UAB „Consilium optimum“ didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą (tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams) pagal didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-00028. Komisija, 2020 m. birželio 18 d. procedūriniu sprendimu prašymą atmetė. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti minėtą procedūrinį sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog ieškovės pareikšti reikalavimai galimai yra pagrįsti ir egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Komisija, įvertinusi pakartotiniame prašyme nurodytas naujas aplinkybes, atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatuodama, jog ieškovė nenurodė (nepagrindė), kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes kyla reali grėsmė, kad, jų nepritaikius, Komisijos sprendimas dėl ginčo prašymo gali tapti sunkiau įvykdomas arba to padaryti bus nebeįmanoma, t. y. ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Teismas, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus, su Komisijos išvadomis sutinka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas tarp šalių yra kilęs dėl teikiamų didmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų sąlygų. Ieškovė pareikštais reikalavimais iš esmės siekia, kad atsakovė būtų įpareigota tinkamai vykdyti didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-00028, teikti paslaugas sutartyje nustatytomis sąlygomis. Teismo vertinimu, ieškovės pareikštiems reikalavimams nėra reikalingas priverstinis vykdymas, nes Komisijai išnagrinėjus ginčą iš esmės ir pripažinus pagrįstais ieškovės prašymo reikalavimus, toks sprendimas galės būti vykdomas nuo jo įsiteisėjimo dienos. Vadinasi, net ir nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Ieškovė nurodytų aplinkybių, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ji patiria nuostolių, nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Kita vertus, aplinkybė, jog yra patiriami nuostoliai savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Ieškovė nurodo, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame Procedūriniame sprendime, laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimai nesutampa su pareiškimo reikalavimu, nes šie reikalavimai nukreipti į skirtingus laikotarpius, turi skirtingus objektus ir tikslus. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Nustatyta, kad ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę tinkamai vykdyti didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-00028 ir teikti didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą (tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams) ieškovei. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės įpareigoti atsakovę iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos teikti ieškovei didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą (tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams) pagal didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-00028. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas ir prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės sutampa ir sukelia tas pačias teisines pasekmes atsakovei – įpareigojimą teikti prieigą ieškovei priimtinomis sąlygomis, ko ir siekiama ginčo prašymu. Todėl sutiktina su Komisijos išvada, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones faktiškai būtų tenkinamas ginčo prašymo reikalavimas. Pažymėtina, kad vien ieškovės nesutikimas su didmeninių plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų sąlygų pakeitimu bei siekis toliau gauti prieigą pagal Sutarties sąlygas, nesudaro pagrindo pripažinti esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų ir ginčų tarp pašto paslaugų tiekėjo sprendimo komisijos 2020 m. birželio 18 d. procedūrinis sprendimas Nr. (62.10) GPS – 15 paliktas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 28 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų ir ginčų tarp pašto paslaugų tiekėjo sprendimo komisijos 2020 m. birželio 18 d. procedūrinį sprendimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. (62.10) GPS – 15 palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius