- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- A5.-594-563/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00394-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. B.
- Institucija
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvios Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba
- Advokatai
- Alius Galminas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 6.5Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas (ANK 99 str.)
- 9.32Buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ar neteisingos finansinės atskaitomybės pateikimas (ANK 205 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B. (M. B.), jo atstovui advokatui Aliui Galminui,
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – Institucijos) atstovui R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B. (M. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį, 205 straipsnio 6 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B. (M. B.), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (toliau ir – Bendrovė) direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies bei 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 16 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. 00.00 val. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 23.59 val., išmokėjo bendrovės darbuotojams 24491,87 Eur sumą neapskaityto bendrovės buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio, nuo kurios nebuvo apskaičiuota ir sumokėta 13083 Eur suma mokesčių ir įmokų. Toki būdu padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 99 straipsnio 3 dalyje ir 205 straipsnio 6 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu M. B. kaltu neprisipažino, nurodė, kad visi dokumentai yra tvarkoje. Tokių sumų tikrai negali būti.
Teismo posėdžio metu M. B. atstovas advokatas A.Galminas nurodė, kad visos sumos paskaičiuotos remiantis prielaidomis, t. y. neva bendrovės direktorius išmokėdamas bendrovės darbuotojams tokias sumas galimai neapskaityto bendrovės buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio. Lentelės sudarytos paėmus darbuotojų paaiškinimu, kad jie maždaug gauna tokį atlyginimą, sulygino su darbo sutartyse nurodytu darbo atlyginimu ir pagal tas prielaidas paskaičiavo, kiek galimai neva tai buvo daugiau išmokėta ir neįtraukta į buhalterinę apskaitą. Visa tai paimta iš 5 paaiškinimų, kurie yra byloje, daugiau jokių įrodymų nėra. Darbuotojai nebuvo net apklausti FNTT kaip liudytojai. Jų paaiškinimai yra niekiniai. Susumavus visus skaičiukus jokios žalos valstybei nepadaryta. Visas tyrimas atliktas aplaidžiai. Visi paaiškinimai yra niekiniai, nes asmenys nebuvo apklausti kaip liudytojai. Jo nuomone, nesurinkus pakankamai duomenų dėl baudžiamosios bylos, nuėjo lengviausiu keliu ir nusprendė pradėti administracinę teiseną. Administracinio nusižengimo protokolas turi būti panaikintas ir M. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas R. K. nurodė, kad buvo atliktas patikrinimas, paimti darbuotojų paaiškinimai, visus paskaičiavimus atliko jų Ūkinės-finansinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja R. B.. Jis jos kompetencija neabejoja, viskas paskaičiuota tinkamai. Darbuotojų paaiškinimai nėra niekiniai. Patikrinimo metu klausė direktoriaus kiek uždirba darbuotojai, jis atsakyti negalėjo. Darbuotojų klausė kiek jie gauna „į rankas“, o ne ant popieriaus. Vykstant į patikrinimą jie jau turėjo informacijos, kad įmonėje yra mokamas neapskaitytas atlyginimas. Todėl, apklausant asmenis buvo akcentuojama būtent dėl atlyginimų. Dažniausiai patys asmenys sutinka, kad paaiškinimus parašytų pareigūnas. Jie tokios praktikos neturi, kas tyrimo eigoje kviestis asmenis ir juos apklausti kaip liudytojus. Tai, kad asmenys keičia teisme parodymus, jam ne naujiena. Administracinė teisena buvo pradėta 2020 m. balandžio 2 d. Bylos 95 lape yra tarnybinis pranešimas dėl administracinės teisenos pradėjimo. Kiekvienas asmuo po savo paaiškinimu pasirašo. Jei advokatas mano, kad dokumentai suklastoti, gali kreiptis į Instituciją. Visi asmenys kalbėjo lietuviškai. Prašo teismo vadovautis pirminiais asmenų parodymais ir M. B. pripažinti kaltu pagal 99 straipsnio 3 dalį, 205 straipsnio 6 dalį.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. R. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. birželio mėn. staliumi-baldininku. Darbo sutartis ar buvo sudaryta nepamena. Jo darbo uždarbis buvo 1500 Lt. 2017 m. jo darbo užmokestis buvo 30 Eur į dieną. Jiems mokėdavo kiekvieną penktadienį kas savaitę į rankas grynais pinigais. Jiems mokėdavo sandėlininkė J., jie pasirašydavo jai į knygutę, vėliau pasirašydavo kitame lape, bet ten būdavo kiti skaičiai, t. y. nurodytas minimumas, o jis gaudavo daugiau. Į savaitę gaudavo 150 Eur, o vėliau 160 Eur. Viskas priklausydavo nuo išdirbtų dienų, jei būdavo šventės, gaudavo mažiau. Nuo 2018 m. atlyginimas keitėsi, jam pridėdavo po 1 Eur. Vasario mėnesį jo prašė taip sakyti, kad jam atlyginimą išmoka kiekvieno mėnesio gale. Taip sakyti jo prašė valdžia – savininko A. B. sūnus M. B., jau po patikrinimo. Jis nežino, kas tai užrašė, kad jis gaudavo 600 Eur. Jis dabar sako teisybę. Tą dieną buvo tokia sumaištis, vieni vieną sakė, kiti kitką. Jis 71 m. ir pradeda kai ką užmiršti. Iš darbo jis išėjo savo noru kovo mėnesį. Jis jokio papildomo darbo užmokesčio negavo. Būdavo, kad reikėdavo važiuoti ir į Vilnių. Didesnį nei minimalų atlyginimą jis gaudavo nuo pat pradžių, o pasirašydavo tik už minimumą. Buvo atėję du jauni vyrai tikrinti, o jį apklausinėjo vienas vyras. Ar jam buvo išversti jo parodymai jis nepamena, bet jei jis pasirašė, tai greičiausiai buvo išversta. Tai ką dabar išvertė vertėja jis viską sakė, ir jei tai svarbu jis gali patvirtinti, kad gaudavo atlyginimą kas savaitę. Paskutinius metus ar pusantrų metų jis niekur nepasirašinėdavo už atlyginimą. Paaiškinimas surašytas iš jo žodžių. Iš darbo išėjo dėl to, kad nesutarė su darbuotojais. Darbdavys jam neduodavo atostogų, jokių pykčių su juo jis neturėjo. 2018 m. spalio mėnesį pamatė, kad kiti darbuotojai išėjo atostogų, o jo neišleidžia. Tada jis klausė Arkadijaus jei man neduodate atostogų, tada mokėkite. Jam atsakė, kad už jį yra mokami mokesčiai. Po to kai jis pasakė, kad kreipsis su skundu, tada kam pradėjo po truputį mokėti. Jis neatostogavo nei vienos dienos, o jam buvo išmokėta piniginė kompensacija. Jis nerašė prašymų dėl atostogų. Buhalterė meluoja, jis neatostogavo. 2019 m. buvo, kad važiuodavo surinkti baldus. Paskutinį kartą jis buvo išvykęs į Kaliningradą. Klientų nepamena, nes jis to galvoje nelaikė.
Iš 2020 m. vasario 6 d. V. R. paaiškinimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2011 m. birželio 7 d., staliaus-baldininko pareigose, dirba kiekvieną darbo dieną nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Už kiekvieną darbo dieną jis gauna ne mažesnį nei 30 Eur dydžio darbo užmokestį. Kiekvieną mėnesį gauna ne mažesnį kaip 600 Eur dydžio darbo užmokestį, kurį grynaisiais pinigais kartą per mėnesį išmoka sandėlininkė J. N.. V. R. patvirtino savo parašu, jog perskaitė ir paaiškinimas iš jo žodžių surašytas teisingai (85 b. l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, kad ji yra vyriausioji finansininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimus skaičiuodavo ji. Atlyginimus mokėdavo visiems, vieną kartą per mėnesį. Minimalus atlyginimas buvo ne visiems. Darbuotojai parašydavo prašymą, kad mokėti atlyginimą kartą į mėnesį. V. R. dirbo pas juos įmonėje staliumi. Jo atlyginimas būdavo minimalus. Apie tai, kad jis gaudavo didesnį atlyginimą ji nieko nežino. Už atlyginimo gavimą jis pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje. Jei jis prašydavo, tada jam būdavo suteikiamos atostogos. Jei asmuo neprašo, kada jam atostogos nebūdavo suteiktos. Pažymą dėl atostogų surašė ji, kadangi tai neoficialus dokumentas ir skirtas ne Institucijai, ji nepasirašė. Jis nutarė, kad neužilgo išeis iš darbo ir nusprendė eiti atostogų. Ji jo asmeniškai darbe 2019 m. per atostogų laiką nematė. Jis tikrai atostogavo, jam jokių kompensavimų nemokėjo. Jis dirbo ceche, o pas klientus nevažiuodavo, nes jo kompetencija per maža. Būdavo, kad direktoriaus nurodymu atlyginimą išmokėdavo grynais iš kasos. Juos mokėdavo kasininkė J. N.. Ji nežino ar direktorius mokėdavo atlyginimą. Papildomo darbo užmokestis nebuvo mokamas. Ji žino, kad buvo atliekamas įmonės patikrinimas. Administracinio nusižengimo protokolą surašytą direktoriui ji skaitė. Ji negali pakomentuoti FNTT atliktus paskaičiavimus nurodytus protokole, nes jai nėra žinoma FNTT skaičiavimo metodika. Ji žino kaip apskaičiuoti darbo užmokestį pagal Finansų ministerijos nurodymus ir metodiką. Ji neturi tokių faktų, kad buvo išmokamas didesnis atlyginimas nei numatytas. Ji FNTT nebuvo apklausta, ji tik pateikė jų reikalaujamus dokumentus. FNTT lentelių su skaičiavimais ji nematė.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad jis nuo 2011 m. dirba staliumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo vidutinis darbo užmokestis buvo 429 Eur, t. y. minimalus. Pervesdavo vieną kartą per mėnesį į kortelę, bet jei reikėdavo pinigų, prašydavo direktoriaus, taip pat gaudavo grynais. Stabiliai mokama nebūdavo. Kai paprašydavo tai ir išmokėdavo. Jį apklausinėjo pareigūnas. Paaiškinimą jis pasirašė neskaitęs, nes pareigūnas nemeluos. Paaiškinime viskas surašyta taip kaip jis sakė. Neįgalumo neturi.
Iš 2020 m. vasario 6 d. A. J. paaiškinimo matyti, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m., staliaus pareigose. Kiekvieną mėnesį gauna ne mažesnį kaip 429 Eur darbo užmokestį, kurį grynaisiais pinigais dažniausiai išmoka bendrovės direktorius M. B. bendrovės patalpose (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį, kartais dalis darbo užmokesčio pervedama bankiniu pavedimu, bet labai retai. Ne mažesnį kaip 429 Eur mėnesinį darbo užmokestį į rankas jis gauna nuo 2019 m. sausio 1 d. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jis gaudavo ne mažesnį kaip 380 Eur dydžio darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Dirbti reikia tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. A. J. savo parašu patvirtino, jog paaiškinimas surašytas teisingai (80 b. l.)
Teismo posėdžio metu liudytojas M. V. parodė, kad jis dirba staliumi-baldžiumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gaudavo minimumą. Pabrėžė, kad kai jį apklausinėjo asmuo pats uždavinėjo klausimus ir pats į juos atsakinėjo, nurodinėjo sumas. Realiai gaudavo nepilnai 400-300 Eur. Paskutinį pusmetį į rankas gaudavo 476 Eur su centais, o ant popieriau 610 Eur. Pasiaiškinimo jis pats neskaitė, jam jį perskaitė ir jis pasirašė. Jis nesakė, kad dirba nuo 2010 m. Jis sakė, kad nepamena tikslios sumos kiek uždirba. Būdavo, kad direktorius išmokėdavo grynais pinigais. Jis nesakė, kad darbo užmokesčio dydis iš dalies priklauso nuo atliktų darbų skaičiaus, nes ateini dirbti 8 val. Jis turi neįgalumą ir gauna papildomą sumą apie 100 Eur. 2018-2019 m. jis gaudavo apie 387 Eur, netoli 400 Eur. Paaiškinime didelė dalis yra jo pasakyti žodžiai.
Iš 2020 m. vasario 6 d. M. V. paaiškinimo matyti, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m., staliaus pareigose. Nuo 2018 m. sausio 1 d. į rankas gauna ne mažesnį kaip 500 Eur dydžio darbo užmokestį, kurį išmoka bendrovės direktorius M. B. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Dažniausiai visą darbo užmokestį išmoka grynaisiais pinigais, kartais dalį atlyginimo perveda į banko sąskaitą. M. V. savo parašu patvirtino, kad paaiškinimas surašytas teisingai (82 b. l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja D. P. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ su kontavimo staklėmis. Dirba apie 17 m. 2019 m. gaudavo minimalią algą, o kas buvo anksčiau ji nepamena. Dirba nuo 8 va. iki 17 val. Būdavo, kad dirba ir nuo anksčiau. Papildomo atlyginimo negauna, ji pasiimdavo laisvą valandą. Atlyginimą gauna vieną kartą per mėnesį. Darbo laikas žiemą ir vasarą nesiskiria. Savo paaiškinimo ji neskaitė, nors ir pasirašė. Nežino kodėl taip padarė. Jei atvirai, tai ji ranka rašyto teksto neperskaito. Ji nežino ar tai buvo pareigūnas, nes jis neprisistatė. Jai buvo insultas ir jai negerai su atmintimi. Neįgalumo neturi. Turi tik skaitymo akinius, regėjimo akinių dar nereikia. Jam pareigūnas surašyto paaiškinimo neskaitė. Kai ji pasirašinėjo virš jos parašo buvo laisvos vietos, t. y. nebuvo paskutinių užrašytų eilučių, o dabar yra. Ji tikrai nesakė, kad žiemos metu kai nereikia kurti pečiaus dirba nuo 6 val. ryto, tai papildomai iš direktoriaus M. B. gauna ne mažiau kaip 100 Eur kas mėnesį. Jos neklausė už kokius metus ji gauna atlyginimą. Ji pasakė, kad gauna minimumą.
Iš 2020 m. vasario 6 d. D. P. paaiškinimo matyti, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. liepos 22 d., darbininkės pareigose, t. y. pagrindinės jos funkcijos minėtoje bendrovėje yra baldinių plokščių kantavimas ir šlifavimas. Ji dirba kiekvieną darbo dieną nuo 8.00 val. iki 17.00 val., kiekvieną mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininkė J. N. jai grynaisiais pinigais išmoka 387 Eur dydžio darbo užmokestį. Žiemos metu, t. y. gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais, D. P. dirba nuo 6 val. ryto, nes jai reikia užkurti pečių, kad būtų šilta bendrovės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Už šį darbą iš bendrovės direktoriaus M. B. D. P. papildomai kiekvieną mėnesį gauna ne mažiau kaip 100 Eur atlygį už kurį niekur nepasirašo. D. P. savo parašu patvirtino, jog perskaitė ir paaiškinimas iš jos žodžių surašytas teisingai (83 b. l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja J. N. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininke-kasininke jau 20 metų. Jos pareigos kaip kasininkės buvo išmokėti atlyginimą darbuotojams. Duodavo pasirašyti žiniaraštyje. Jokioje knygutėje niekas nepasirašinėjo. Mokėdavo vieną kartą per mėnesį, kas savaitę nemokėdavo. Nežino ar direktorius mokėjo pinigus, jis tik jai duodavo pinigus, kuriuos ji turėdavo išmokėti pagal žiniaraštį. Pavedimus darydavo tik buhalterė. Jos atlyginimas šiuo metu buvo 119-120 Eur, o 2019 m. gaudavo 104 Eur. Ji kasdien dirba tik po 2 valandas, o jei dirba ilgiau, tada kita dieną neina į darbą. Direktorius jai duodavo grynų pinigų su žiniaraščiais apie 1700 Eur. Dabar duoda 2000 Eur. Ji tuos pinigus pagal žiniaraštį atiduodavo darbuotojams. Įmonės kasoje pas ją būna nedidelis pinigų likutis.
Iš 2020 m. vasario 6 d. J. N. paaiškinimo matyti, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba sandėlininkės pareigose nuo 1999 m. spalio 4 d., o 2011 m. direktoriaus įsakymu papildomai buvo paskirta dirbti kasininke. Dirba kiekvieną darbo dieną nuo 8.00 val. iki 10.00 val., t. y. po dvi valandas per dieną. Jos mėnesinis darbo užmokestis bendrovėje yra 104 Eur, darbo užmokestis dažniausiai sumokamas grynaisiais pinigais. Kadangi yra bendrovės kasininkė, tai darbo užmokestį grynaisiais pinigais tiek sau, tiek ir kitiems bendrovės darbuotojams išmoka ji. Teigė, kad papildomo darbo užmokesčio bendrovėje negauna, taip pat ji nemoka papildomo darbo užmokesčio ir bendrovės darbuotojams. Grynuosius pinigus į kasą kiekvieną mėnesį nuo 1000 iki 1400 Eur atneša direktorius M. B.. Visi bendrovės darbuotojai darbo užmokestį gauna grynaisiais pinigais. J. N. savo parašu patvirtino, jog perskaitė ir paaiškinimas iš jos žodžių surašytas teisingai (84 b. l.).
Teismo posėdžio metu liudytojas S. T. parodė, kad jis buvo apklaustas ir įmonėje ir kažkokioje būstinėje. Kas jį apklausė įmonėje, jis nesuprato, nes neprisistatė. Jo klausinėjo apie darbą, ką klausė tą atsakė. Paskui jo paprašė pasirašyti paaiškinime. Jis tikslaus savo atlyginimo nežino, sakė minimalų apie 600-700 Eur per mėnesį. Tikslaus skaičiaus nežino, gauna minimumą. Nežino kiek tiksliai gauna, neskaičiuoja, kiek duoda, tiek ima. Atlyginimą būna, kad moka direktorius, kartais sandėlininkė. Jis kartais prašo avanso, būna likučiai. Pasirašo kai gauna pinigus. Paaiškinime, kad gauna 600-700 Eur į rankas, sakė jis. Jis gaudavo tai kas nurodyta darbo sutartyje.
Iš 2020 m. vasario 6 d. S. T. paaiškinimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2008 m., dirba staliaus pareigose. Kiekvieną mėnesį į rankas grynaisiais pinigais gauna darbo užmokestį, kuris svyruoja nuo 600 iki 700 Eur. Būna atvejų, bet labai retai, kuomet darbo užmokestis pervedamas į banko sąskaitą. Darbo užmokestį jam išmoka bendrovės direktorius M. B. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tokio dydžio darbo užmokestį jis gauna nuo 2018 m. sausio 1 d. Jo darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val. kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadienio, savaitgaliais dirbti nereikia. S. T. savo parašu patvirtino, jog paaiškinimas iš jo žodžių surašytas teisingai (81 b. l.)
Iš 2020 m. kovo 9 d. S. T. paaiškinimo matyti, kad jo darbo užmokestis į rankas yra 4,5 eurai už valandą, t. y. per mėnesį, jei dirba visas darbo dienas, jis gauna grynaisiais pinigais į rankas 720 Eur dydžio darbo užmokestį. Darbo užmokestį dažniausiai grynaisiais pinigais jam išmoka bendrovės direktorius M. B.. Už gaunamą darbo užmokestį pasirašo kasininkės J. N. duodamuose lapuose. Tokio dydžio darbo užmokestį jis gauna nuo 2018 m. sausio 1 d. Jo darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val. kiekvieną dieną, savaitgaliais dirbti nereikia. S. T. savo parašu patvirtino, jog perskaitė ir paaiškinimas iš jo žodžių surašytas teisingai (94 b. l.)
Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad jis yra FNTT vyresnysis tyrėjas. Vasario mėnesį, kartu su kolega, atliko įmonėje patikrinimą. Jis apklausė tris įmonės darbuotojus dėl darbo užmokesčio. Apklausa vyko įmonės poilsio patalpose. Pasikvietus darbuotoją, prisistatoma kas tokie jie yra, iš kur atvyko, kokiu pagrindu atvyko ir kokių duomenų jiems reikia. Visi paaiškinimai užfiksuoti. Kadangi buvo atliekamas įmonės patikrinimas, visi asmenys žodžiu buvo įspėti dėl trukdymo tyrimui. Pradėjus administracinę teiseną, asmenys papildomai nebuvo apklausiami. Pamena, kad apklausė T., V., o kitos pavardės nepamena. Klausimai buvo standartiniai, kiek laiko dirba, kokiose pareigose dirba, kokios darbinės funkcijos, nuo kada ir iki kada dirba, ir gaunamas darbo užmokestis ne mažiau kaip ir iki kokios sumos. Negali tiksliai įvardinti kiek koks žmogus nurodė sumą, bet sumos buvo įvardintos nuo 400 Eur iki 700 Eur. Darbuotojai nurodė, kad dalį užmokesčio gaudavo grynais pinigais, dalį bankiniais pavedimais. Detalizuota kiek grynais, kiek pavedimais gauna, nebuvo. Klausimai dėl atlyginimo buvo užduodami apie 2018-2020 m. Kadangi žmonės tiksliai nežino sumų, visada klausią kiek gauna į rankas. Darbuotojai nurodydavo, kad kiek uždirba, sakydavo minimumas, tada paklausus kiek faktiškai gavai, atsakymai užrašyti. Apklausti asmenys statuso neturėjo, tai buvo įmonės darbuotojai. Mano, kad paaiškinimai yra išsamūs. Visi trys paaiškinimai buvo surašyti jo ranka, o pasirašo apklausiami asmenys. Jie nepraktikuoja, kad rašytų paaiškinimus patys asmenys savo ranka. Kiekvienam asmeniui buvo viskas paaiškinta, bei perskaitytas paaiškinimo tekstas, asmuo pasirašydavo. Nemano, kad tai yra procesinis pažeidimas, paaiškinimą rašyti pareigūnams. Tokių problemų dar nebuvo, tik paskutiniu metu pasipylė tokios problemos. Garso įrašų nedaro. Asmuo privalo atsakyti į pateiktus klausimus, nes jei to nedarytų jis gali būti patrauktas pagal ANK 505 straipsnį. Jei gerai atsimena, jie buvo su uniforma, parodyti tarnybiniai pažymėjimai. Jis dalyvavo tik pirminiame etape. Toliau tyrė kolega.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad jis yra FNTT vyresnysis tyrėjas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas patikrinimas. Jis, kaip pareigūnas, paėmė iš trijų darbuotojų paaiškinimus dėl darbo įmonėje. D. P. nurodė, jog gauna minimalų atlyginimą, o žiemą, kai reikia kūrenti pečių jai direktorius sumoka papildomai 100 Eur neapskaityto užmokesčio už kurį ji niekur nepasirašo. Kitas asmuo V. R. nurodė, kad dirba staliumi, nurodė, kad į dieną gauna 30 Eur į mėnesį gaunasi apie 600 Eur. Pinigus gauna grynais ir niekur nepasirašo. Kasininkė nurodė, kad dirba po 2 val. nuo 8 val. iki 10 val., jei dirba ilgiau kitą dieną neina į darbą ir taip išsilygina. Jos atlyginimas kiek pamena buvo apie 105 Eur. Visų asmenų paaiškinimus surašė savo ranka, nes tokia jų susiformavusi praktika. Paaiškinimai jiems buvo perskaityti ir jie pasirašė. Jis apklausė kelis rusakalbius, bet vertėjas jiems nereikalingas, nes jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Jis rusų kalbos nesimokė ir nemoka. Jie visi kalbėjo lietuviškai. FNTT patikrinimo tvarkoje numatytas tik paaiškinimas, asmenų kaip liudytojais jie apklausti negalėjo būti, nes nebuvo pradėta administracinė teisena. Visi jo ranka surašyti paaiškinimai yra tikslūs, duoti darbo vietoje. Visi asmenys buvo įspėti žodžiu.
Teismo posėdžio metu specialistė R. B. parodė, kad ji yra FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja. Pagal jos pareigines instrukcijas, ji gali ir atlikti tyrimą. Jai 2020 m. balandžio 2 d. pateiktus tarnybinį pranešimą, M. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena jau buvo pradėta. Jai buvo pateikti įmonės dokumentai, darbuotojų paaiškinimai. Buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nepriskaityto iš viso 24491,87 Eur darbo užmokesčio, neapskaičiavo iš viso 13083 Eur (5278+7805) mokesčių ir įmokų, iš jų 2018 m. 7719 Eur, 2018 m. -5364 Eur: į Valstybės biudžetą iš viso 5278 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš jų 2018 m. 2588 Eur, 2019 m. 2690 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 7805 Eur, iš jų: 2018 m. 5131 Eur, 2019 m. 2674 Eur. Papildomų dokumentų iš įmonės jai nebuvo pateikta. Ji vertino tik tai ką pasakė pats žmogus, darbo tabelių nevertino, nes nei vienas žmogus nepasakė, jog neapskaitytą darbo užmokestį gavo pagal tabelius. Pvz.: A. J. nurodė, kad jo darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 429 Eur., M. V. nurodė, kad jo darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 500 Eur per mėnesį į rankas, D. P. nurodė, kad grynais pinigais išmokama 387 Eur, už gautą atlyginimą ji niekur nepasirašo, per mėnesį žiemos metu iš M. B. gauna 100 Eur., V. R. nurodė, kad atlyginimo gauna ne mažiau kaip 600 Eur., S. T. nurodė, kad jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro nuo 600 iki 700 Eur į rankas. Jie nesakė ar atidirbtos dienos, ar ne, ar atostogos. Buhalteriniai dokumentai buvo pateikti ir jie buvo vertinti, tačiau patys asmenys savo paaiškinimuose nenurodė, jog papildomas darbo užmokestis buvo gaunamas pagal atostogas, atidirbtas dienas ir darbo laiką. Piliečiai nurodė konkrečias sumas. Apie neatitikimus tarp finansinių dokumentų ir asmenų apklausų yra nurodyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, atsižvelgiant į darbuotojų - A. J., S. T., M. V., D. P., V. R. - paaiškinimus nustatyta, kad jeigu 5 darbuotojai laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. gavo iš viso daugiau 15378,43 Eur darbo užmokesčio, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė bei apskaitos registruose neužregistravo 5 darbuotojams darbo užmokesčio išmokėjimo 108 atvejais iš viso 15378,43 (8796,68+6581,75) Eur, darbo užmokesčio priskaitymo iš viso 24491,87 (12530,38+11961,49) Eur. Įmonė nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius”, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tai yra laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apskaitos registruose neužregistravo 5 darbuotojams 108 atvejais darbo užmokesčio išmokėjimo iš viso 15378,43 (8796,68+6581,75) Eur, darbo užmokesčio priskaitymo iš viso 24491,87 (12530,38+11961,49) Eur. Šitas neatitikimas ir buvo užfiksuotas jos specialisto išvadoje, kurią pateikė į apžiūros protokolą. Palyginus buhalteriją su paaiškinimais. Ji darė tai kas jai buvo pateikta tyrėjų. Ši specialisto išvada yra prilyginama specialisto išvadai. Ji antro lapo išvadoje nurodė, kad „Specialisto, ANK 587 straipsnio nustatyta tvarka atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, išvada“ (108 b. l.). Specialisto išvada ar specialisto išvada į apžiūros protokolą yra teisinio pobūdžio klausimas ir visiškai nesusijęs su šia byla. Sudarydama lenteles ji rėmėsi jai pateiktais buhalteriniais apskaitos dokumentais bei piliečių paaiškinimais. Apžiūros protokolo ji nerašo, tai daro tyrėjas. Jie remiasi buhalteriniais dokumentais, kurie yra išvardinti specialisto išvadoje. Ji jau anksčiau nurodė, kad piliečiai A. J. nurodė, jog jo darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 429 Eur., M. V. nurodė, kad jo darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 500 Eur per mėnesį į rankas, D. P. nurodė, kad grynais pinigais išmokama 387 Eur, už gautą atlyginimą ji niekur nepasirašo, per mėnesį žiemos metu iš M. B. gauna 100 Eur., V. R. nurodė, kad atlyginimo gauna ne mažiau kaip 600 Eur., S. T. nurodė, kad jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro nuo 600 iki 700 Eur į tankas. Lentelėse S. T. paskaičiuotas mažiausia suma, t. y. 600 Eur. Jai pateikti tokie duomenys ir ji jais vadovavosi, ir ne ji turi vertinti ar tai yra to asmens paaiškinimas. Jai jokių įtarimų nekilo. Žmogus sakė konkrečias sumas, o ne apie. Tai konkretūs paaiškinimai, konkrečios aplinkybės, be to jie savo paaiškinimuose savo parašais patvirtino. Kol šitie paaiškinimai nenuginčyti, tol jie yra tinkami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad M. B. kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 99 straipsnio 3 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais ir įvertintais įrodymais: 2020 m. balandžio 21 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 2 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų V. R., A. J. paaiškinimais ir parodymais duotais teisme, M. V., D. P., S. T., J. N. paaiškinimais, FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnų R.K., A. K., M. K. duotais parodymais, specialistės R. B. duotais parodymais, apžiūros protokolu ir kitais byloje esančiais duomenimis.
ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. ANK 205 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Šių teisės normų dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškarto po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (BAĮ 16 straipsnio 1 dalis).
2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 16 punkte numatyta, jog visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai. Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais. Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais per kalkę arba savaiminio kopijavimo popierių. Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita, pirmieji lieka kasos knygoje. Pirmieji ir antrieji lapų egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais. Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais. Ūkio subjekto struktūriniai padaliniai vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka gali pildyti atskiras kasos knygas.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.
Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad M. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies bei 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 16 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. 00.00 val. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 23.59 val., išmokėjo bendrovės darbuotojams 24491,87 Eur sumą neapskaityto bendrovės buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio, nuo kurios nebuvo apskaičiuota ir sumokėta 13083 Eur suma mokesčių ir įmokų.
Tai, kad M. B. teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų neigė laikytina tik jo gynybine versija. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnų, atlikusių tyrimą, R.K., A. K., M. K. duotais parodymais, FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vedėjos (specialistės) R. B. duotais parodymais, patikrinimo metu (bendrovės vietoje) bendrovės darbuotojų M. V., D. P., S. T., J. N. duotais paaiškinimais, taip pat V. R. bei A. J. paaiškinimais ir parodymais duotais teisme.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. R. patvirtino patikrinimo metu duotus paaiškinimus, jog kiekvieną mėnesį gaudavo ne mažesnį kaip 600 Eur dydžio darbo užmokestį, kurį grynaisiais pinigais kartą per mėnesį išmokėdavo sandėlininkė J. N.. Nurodė, jog gaudamas darbo užmokestį grynaisiais pinigais pasirašydavo į J. N. duotą knygutę, vėliau pasirašydavo kitame lape, bet ten būdavo kiti skaičiai, t. y. nurodytas minimumas, o jis gaudavo daugiau. Paskutinius metus ar pusantrų metų už atlyginimą jis niekur nepasirašinėdavo. Taip pat ir liudytojas A. J. patvirtino patikrinimo metu duotus paaiškinimus, kad kiekvieną mėnesį gaudavo ne mažesnį kaip 429 Eur darbo užmokestį, kurį grynaisiais pinigais dažniausiai išmokėdavo bendrovės direktorius M. B. bendrovės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį, kartais dalis darbo užmokesčio pervedama bankiniu pavedimu, bet labai retai. Tai patvirtino ir patikrinimo metu duodami paaiškinimus M. V. bei S. T.. M. V. patikrinimo metu nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. į rankas gauna ne mažesnį kaip 500 Eur dydžio darbo užmokestį, kurį išmoka bendrovės direktorius M. B. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Dažniausiai visą darbo užmokestį išmoka grynaisiais pinigais, kartais dalį atlyginimo perveda į banko sąskaitą. Tai, kad bendrovės direktorius išmokėdavo darbo užmokestį grynaisiais pinigais patvirtino ir teismo posėdžio metu. S. T. nurodė, darbo užmokestį, kuris svyruoja nuo 600 iki 700 Eur, gauna kiekvieną mėnesį į rankas grynaisiais pinigais. Būna atvejų, bet labai retai, kuomet darbo užmokestis pervedamas į banko sąskaitą. Darbo užmokestį jam dažniausiai išmoka bendrovės direktorius M. B. darbo vietoje arba sandėlininkė J. N.. Taip pat, tai, kad kiekvieną mėnesį 387 Eur darbo užmokestį grynaisiais pinigais, kuriuos išmoka bendrovės sandėlininkė J. N., o žiemos metu už papildomus darbus kiekvieną mėnesį gauna ne mažiau kaip 100 Eur atlygį, kurį išmoka bendrovės direktorius M. B. ir už kurį niekur nepasirašo, patikrinimo metu savo duotuose paaiškinimuose nurodė ir D. P.. Netikėti pastarųjų liudytojų (bendrovės darbuotojų, kuriems buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis) parodymais teismas neturi jokio pagrindo, duomenų, kad šie liudytojai patikrinimo metu siektų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apkalbėti, byloje nėra, savo parodymų tikrumą šie asmenys patvirtino savo parašais, nurodydami, jog paaiškinimai iš jų žodžių surašyti teisingai. Be to, patikrinimą atlikę pareigūnai A. K. ir M. K. patvirtino, kad patikrinimo metu visi darbuotojai buvo įspėti dėl trukdymo tyrimui, paaiškinimai iš darbuotojų buvo paimti darbo vietoje, visi paaiškinimai yra tikslūs. A. K. patvirtino, kad patikrinimo metu, apklausiant įmonės patalpose tris bendrovės darbuotojus (S. T., M. V. bei dar vieną asmenį, kurio pavardės nepamena) jiems prisistatė, nurodė iš kur atvyko, kokiu pagrindu ir kokių duomenų jiems (pareigūnams) reikia. Klausimai buvo standartiniai, kiek laiko dirba, kokiose pareigose dirba, kokios darbinės funkcijos, nuo kada ir iki kada dirba, ir gaunamas darbo užmokestis ne mažiau kaip ir iki kokios sumos. Darbuotojai nurodė, kad dalį užmokesčio gaudavo grynais pinigais, dalį bankiniais pavedimais. Klausimai dėl atlyginimo buvo užduodami apie 2018-2020 m. Kadangi žmonės tiksliai nežino sumų, visada klausia kiek gauna į rankas. Darbuotojai nurodydavo, kad kiek uždirba, sakydavo minimumas, tada paklausus kiek faktiškai gavo, jų atsakymai buvo užrašyti. Kiekvienam asmeniui buvo viskas paaiškinta, bei perskaitytas paaiškinimo tekstas, asmuo pasirašydavo. Tai, jog paaiškinimai buvo perskaityti apklaustiems darbuotojams ir jie pasirašė, patvirtino ir M. K.. Taip pat R.K. ir M. K. nurodė, kad patikrinimo metu visi darbuotojai, duodami paaiškinimus, kalbėjo lietuviškai, jiems vertėjai nebuvo reikalingi. Taigi, teismas taip pat neturi pagrindo abejoti pareigūnų R.K., A. K. ir M. K. parodymais, kurie yra neprieštaringi, nuoseklūs, ir byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareigūnai būtų linkę apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ar kitaip būtų suinteresuoti bylos baigtimi.
Nors liudytojos J. S. ir J. N. teismo posėdžio metu neigė, kad bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tačiau, jų duotų parodymų objektyvumu teismas abejoja: pirma, liudytojos J. S. ir J. N. yra susijusiosios su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu M. B. darbo santykiais. Liudytoja J. S. yra bendrovės vyr. finansininkė, o liudytoja J. N. yra bendrovės sandėlininkė-kasininkė; antra, liudytoja J. N. yra tas asmuo, kurį patikrinimo metu bendrovės darbuotojai įvardijo kaip vieną iš asmenų, neoficialiai mokėjusį darbo užmokesčius. Liudytojos nurodo priešingas aplinkybes negu nustatyta byloje apžiūros protokolu, kuriuo buvo atliktas bendrovės dokumentų tyrimas, ir bendrovės darbuotojų, kuriems ir buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, parodymais. Taip pat teismas abejoja ir teismo posėdžio metu liudytojų M. V., S. T. bei D. P. duotais parodymais, kadangi šiuos asmenis iki šiol su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu sieja darbiniai santykiai. Dėl ko, teismas negali laikyti juos patikimais ir jais vadovautis darydamas galutines išvadas.
Taigi, byloje surinktų įrodymų visumos visiškai pakanka M. B. kaltei pagal numatytus ANK 99 straipsnio 3 dalį ir 205 straipsnio 6 dalį konstatuoti, jam skirtinos ANK 99 straipsnio 3 dalyje ir 205 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos.
Byloje M. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – dirba, nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka už analogiškus nusižengimus, kaltės dėl padarytų nusižengimų nepripažįsta, nesigaili. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. B. skiriant ANK 99 straipsnio 3 dalies ir 205 straipsnio 6 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – minimalias baudas, nes pastarųjų dydis yra pakankamai didelis ir proporcingas, vertinant padaryto nusižengimo pobūdį ir aplinkybes. Paskirtos baudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsniu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 38 straipsniu, 99 straipsnio 3 dalimi, 205 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
M. B. (M. B.) pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.
M. B. (M. B.) pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirti 5200 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, M. B. (M. B.) už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 5200 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; Nr. LT78 7290 000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, įmokos kodas – 1001, mokėjimo pavedimo paskirtis – ROIK: 20113594418.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.