Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-15 · Byla Nr. Iv-679-426/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-15
Bylos Nr.
Iv-679-426/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Atsakovas
G. V., V. V.
Pareiškėjas
UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-679-426/2013Proceso Nr. 3-61-3-00886-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.5, 35.3, 38., 74.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant atsakovui G. V., išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovų V. V. ir G. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Bendrovė) skunde (b. l. 2–5) prašo priteisti iš atsakovų pareiškėjos naudai 288,63 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Nurodo, jog atsakovė rinkliavos nesumokėjo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2009-10-01 iki 2011-12-31. Pasak pareiškėjos, Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008-04-15 sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie privalomi visiems rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareiškėja, vadovaudamasi Nuostatų 12 ir 13 p., apskaičiavo vietinės rinkliavos dydžius. Sąskaitas suformuoja ir teikia UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“. Rinkliava turi būti sumokėta į pareiškėjos surenkamąją sąskaitą. Iš šios sąskaitos kiekvieną penktadienį pinigai pervedami į Savivaldybės biudžeto sąskaitą.

Nuostatų 34 p. numato, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško Bendrovė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių paslaugomis.

Atliekų tvarkymo bendruosius prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus numato Atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 32 str. 1 d. įtvirtina, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Įgyvendindamos šį principą, savivaldybės nustato tokias vietines rinkliavas už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifus už atliekų tvarkymo paslaugas, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo (Atliekų tvarkymo taisyklių 92 p.). Nuostatų 3 p. apibrėžiama, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 4 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje.

Pažymi, kad sutartis su atsakovais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, aplinkybė, jog asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje vietoje bei/ar faktiškai gyvena kitur, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovei 2012-02-17 buvo siųstas įspėjimas dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsakovė į įspėjimą nereagavo, su pareiškėju nesusisiekė.

Atsakovė nuo 2009-10-01 iki 2011-12-31 nesumokėjo pareiškėjai 288,63 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagrindo atsakovei atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejamas su konkrečios paslaugos suteikimu. Taigi, vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir aptarta paskirtis lemia, kad, rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Varėnos rajono savivaldybės tarybos patvirtinti Nuostatai bei kiti, atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai nenustato galimybės patiems atliekų turėtojams rinkti ir tvarkyti atliekas bei tuo pagrindu atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą.

Nurodo, kad pagal Nuostatų 49 p., vietinės rinkliavos lengvatas ir jų taikymo metodus nustato Savivaldybės taryba. Todėl atliekų turėtojai galėtų nemokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tik esant atitinkamos savivaldybės tarybos sprendimui.

Šiuo atveju, atsakovės atžvilgiu, Varėnos rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

Šalies argumentai

Atsakovai V. V. ir G. V. su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti (b. l. 46–50, 82–83). Pagrįsdami savo poziciją paaiškino, kad jiems nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis gyvenamasis namas, pasak atsakovų, tik iš dalies pritaikytas gyvenimui (nėra įrengtas vandentiekis, kanalizacija), todėl juo kartais naudojasi vasarą, atostogų metu, su šeima poilsiaujant vieną arba dvi savaites per metus. Atsakovai nurodo, kad jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje, todėl buitinių atliekų nuosavybės teise priklausančiame name praktiškai nesusidaro arba susidaro labai nedaug. Be to, propaguoja aplinkai draugišką gyvenseną, todėl daugelį atliekų rūšiuoja, kompostuoja. Kitiems asmenims naudotis turtu neleidžia.

Nurodo, kad apie keliamus reikalavimus sumokėti 288,63 litus vietinės rinkliavos sužinojo tik 2012 m. vasario mėn. pabaigoje iš gauto laiško.

Atsiliepimas

Atsakovų teigimu, pagal Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 5 d., 44 str. nuostatas, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik griežtai apibrėžtam juridinių asmenų ratui (valstybės ir savivaldybės įmonėms, veikiančioms pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, valstybės ir savivaldybės institucijoms ar įstaigoms ir t. t.). Pareiškėja yra privatus juridinis asmuo, jo organizavimo ir vykdymo tvarka neatitinka Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir kitų įstatymų reikalavimų. Todėl, atsakovų teigimu, pareiškėjos veikla, kiek ji susijusi su viešojo administravimo įgyvendinimu ir iš to kylančiais skundo reikalavimais atsakovams, prieštarauja imperatyvioms Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, yra neteisėta.

Varėnos rajono savivaldybė, nustatydama vietinės rinkliavos dydį už atliekų tvarkymą, nenustatė išimčių dėl objektų, kurie nėra naudojami pagal paskirtį, tačiau nustatė iki 80 proc. dydžio lengvatas kitiems nuolatos naudojamiems objektams, kuriuose yra kaupiamos atliekos žymiai didesniais kiekiais. Tokiu būdu, atliekų surinkimo ir tvarkymo išlaidos tarp atliekų šaltinių („teršėjų“) buvo paskirstytos neproporcingai ir tuo pačiu pažeistas Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintas principas, kad už atliekų tvarkymą privalo susimokėti jų šaltinis, t. y. teršėjas.

Be to, Varėnos rajono savivaldybė, įvesdama rinkliavas, nustatė tvarką, kaip asmenims, esant poreikiui, bus kompensuojamos išaugusios atliekų tvarkymo išlaidos. Tačiau pareiškėjai teisė prašyti išlaidų kompensavimo nenumatyta (galimybė prašyti kompensavimo suteikiama tik toje savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims). Atsakovų manymu, tokiu reguliavimu, kai nesuteikiama teisė tokius pačius kriterijus atitinkantiems asmenims pasinaudoti savivaldybės suteikiamomis lengvatomis ar kompensavimo sistemomis, yra pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės prieš įstatymą principas.

Pareiškėjo reikalavime apskaičiuotas mokestis grindžiamas Varėnos rajono savivaldybės sprendimais, priimtais vadovaujantis Rinkliavų įstatymu. Rinkliavos objektą, subjektus ir kitus būtinus elementus susijusius su atliekų tvarkymu ir surinkimu, vadovaudamasi minėtomis nuostatomis, Varėnos rajono savivaldybės taryba nustatė savo sprendimu. Taip susidarė situacija, kad Varėnos rajono savivaldybė, susiedama rinkliavos objektą su nekilnojamuoju turtu ir jo techniniais parametrais (naudinguoju plotu), faktiškai įvedė nekilnojamojo turto mokestį nekilnojamojo turto savininkams. Atsakovų manymu, Rinkliavų įstatymo 11 str. 8 p. ir 12 str. ta apimtimi, kuria suteikė teisę savivaldybėms, įskaitant ir Varėnos rajono savivaldybę, savarankiškai savo sprendimais nustatyti mokesčio objektą, apibrėžti mokėtoją, apmokestinimo dydį, mokėjimo terminus ir tvarką, prieštarauja Konstitucijos 127 straipsniui. Remdamiesi minėtais motyvais pareiškėjai prašo administracinę bylą sustabdyti ir kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu įvertinti, ar Rinkliavų įstatymo 11 str. 8 p. ir 12 str., ta apimtimi, kuria suteikė teisę savivaldybėms savarankiškai savo sprendimais nustatyti mokesčio objektą, apibrėžti mokėtoją, apmokestinimo dydį, mokėjimo terminus ir tvarką, neprieštarauja Konstitucijos 127 straipsniui.

Į teismo posėdį pareiškėjo atstovas neatvyko. Informuotas tinkamai (b. l. 96). Kliūčių nagrinėti bylą iš esmės nenustatyta.

Atsiliepimas

Atsakovas G. V. prašė atmesti skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad atsakovams V. V. ir G. V. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (b. l. 32–34).

Atsakovai nuo 2009-10-01 iki 2011-12-31 nėra sumokėję Bendrovei, administruojančiai vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimus, 288,63 Lt vietinės rinkliavos (b. l. 25).

Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovų 288,63 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos, pagrįstumo bei teisėtumo.

Ginčo atveju yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikti išaiškinimai, nagrinėjant analogiško pobūdžio ginčus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 str. 1 d. pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) šią teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 str. 1 d. prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011-06-13 nutartis adm. b. Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis adm. b. Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-22 nutartimi (adm. b. Nr. A143-689/2013) pripažino, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008-04-15 sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 p.

Iš atsakovų atsiliepime išdėstytos pozicijos matyti, kad keliamos abejonės dėl Rinkliavų įstatymo 11 str. 8 d., 12 str. nuostatų atitikties Konstitucijos 127 str. normoms, nurodančioms, kad rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 11 str. 8 d., Savivaldybės taryba savivaldybės teritorijoje turi teisę nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o 12 str. apibrėžiama Savivaldybės tarybos kompetencija priimamais teisės aktais reglamentuoti vietinę rinkliavą ir jos grąžinimo atvejus, tvirtinti šios rinkliavos nuostatus, nustatyti lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams. Teismo vertinimu, atsakovų atsiliepime išdėstyta abejonė dėl Rinkliavų įstatymo 11 str. 8 d., 12 str. teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijos 127 str. iš esmės nėra pagrįsta jokiais teisiniais motyvais, o remiamasi bendro pobūdžio teiginiais apie nekilnojamojo turto, kaip rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą objekto pasirinkimo tikslingumo. Be to, nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs ne dėl Rinkliavų įstatymo 11 str. 8 d., 12 str. nustatytų Savivaldybės tarybos teisių, o šių teisių tinkamo įgyvendinimo. Taigi, minėtos Rinkliavų įstatymo nuostatos nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinos, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą netenkintinas.

Pažymėtina ir tai, jog atsakovai į Varėnos rajono savivaldybės tarybą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kompensavimo ar lengvatos nustatymo nesikreipė, joks individualus sprendimas, kuris galėtų būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, šiuo klausimu nebuvo priimtas.

Atsižvelgus į tai, atsakovų atsiliepimo motyvai, kuriais teigiama, kad Nuostatų įtvirtinti rinkliavos kompensavimo kriterijai pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingi.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 str. 1 d., norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-22 nutartis dėl Nuostatų teisėtumo buvo paskelbta 2013-01-30 („Valstybės žinios“, 2013-01-30, Nr. 11-521). Taigi, teismas nenustatė, jog Nuostatai negali būti taikomi nuo jų įsigaliojimo dienos.

Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovams privaloma mokėti vietinė rinkliava paskaičiuota nuo 2009-10-01 iki 2011-12-31, todėl atsižvelgiant į tai, kad administracinio teismo sprendimo dėl norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu galia yra nukreipiama į ateitį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-69/2012), nėra pagrindo perskaičiuoti atsakovų nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tokio teisės aiškinimo nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant analogiško pobūdžio ginčus ( 2013-03-18 nutartis adm. b. Nr. A442-393/2013 ir kt.).

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Bendrovės skundo reikalavimas priteisti iš atsakovų V. V. ir G. V. nuo 2009-10-01 iki 2011-12-31 288,63 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkinti.

Priteisti iš atsakovų V. V. ir G. V. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 288,63 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos nuo 2009-10-01 iki 2011-12-31.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė