Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui, nuteistiesiems L. S. ir K. Ū., jų gynėjams advokatams Aušrai Ručienei ir Jonui Kairevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. S. ir K. Ū. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 191 str. 1 d., 25 MGL, t. y. 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

K. Ū. pripažinta kalta ir nuteista už nusikaltimą, numatytą BK 191 str. 1 d., 30 MGL, t. y. 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) bauda.

Nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam priteista:

- iš L. S. - 978,54 Lt (devyni šimtai septyniasdešimt aštuoni litai 54 ct.) turtinės žalos atlyginimo ir 3505 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai penki litai) bylinėjimosi išlaidų;

- iš K. Ū. - 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo, 978,54 Lt (devyni šimtai septyniasdešimt aštuoni litai 54 ct.) turtinės žalos atlyginimo ir 3505 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai penki litai) bylinėjimosi išlaidų.

L. S. įpareigotas per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo savo lėšomis paskelbti viename iš respublikinių dienraščių tokio turinio informacinį pranešimą: „2013 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad L. S. pateikė straipsnį pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo publikuotas knygoje „(duomenys neskelbtini)“: straipsnių rinkinys. -Vilnius: Versus aureus, 2008., save nurodydamas autoriumi, straipsnyje panaudojęs (duomenys neskelbtini) studento A. Š. bakalauro baigiamojo darbo „(duomenys neskelbtini) dalį, tokiu būdu savo vardu išleido svetimo mokslo kūrinio dalį“.

K. Ū. įpareigota per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo savo lėšomis paskelbti viename iš respublikinių dienraščių tokio turinio informacinį pranešimą: „2013 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad K. Ū. pateikė straipsnį pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo publikuotas knygoje „(duomenys neskelbtini)“: straipsnių rinkinys. -Vilnius: Versus aureus, 2008., save nurodydama autore, straipsnyje panaudojusi (duomenys neskelbtini) studento A. Š. bakalauro baigiamojo darbo „(duomenys neskelbtini) dalį, tokiu būdu savo vardu išleido svetimo mokslo kūrinio dalį“.

Nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir dėl neturtinės žalos priteisimo iš L. S. atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nuteistas už tai, kad, dirbdamas (duomenys neskelbtini) mokslo darbuotoju, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėnesio iki 2008 m. birželio mėnesio pateikė straipsnį, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ knygos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytojai D. D. publikavimui minėtoje knygoje, kuri buvo išleista 2008 metais lapkričio - gruodžio mėnesiais, save nurodydamas autoriumi, straipsnyje panaudojęs (duomenys neskelbtini) studento A. Š. bakalauro baigiamojo darbo „(duomenys neskelbtini) dalį, o būtent:

A. Š. bakalauro baigiamasis darbas „(duomenys neskelbtini) 19-26 psl.L. S. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, 35-42 psl. Knygoje „(duomenys neskelbtini)“p. 20p. 35„DBLS šį pasiūlymą apsvarstė administraciniuose ir vykdomuosiuose organuose: DBLS Taryboje, DBLS Centro valdyboje, DBLS metiniame suvažiavime.“„DBLS šį pasiūlymą apsvarstė administraciniuose ir vykdomuosiuose organuose: DBLS Taryboje, DBLS Centro valdyboje, DBLS metiniame suvažiavime.“p. 19p. 35-36„Per 1950 m. spalio mėnesį įvykusį DBLS metinį suvažiavimą lankėsi VLIK‘ o pirmininkas prelatas M. Krupavičius. Suvažiavime sakydamas kalbą, M. Krupavičius iškėlė lietuvių įsijungimo į bendrą visų lietuvių bendruomeninę organizaciją bei lietuvybės išsaugojimo svarbą: „Lietuvybe kvėpuoti, lietuvybe stiprintis, lietuvybe pasikloti, lietuvybe misti – štai mūsų dienų pareiga. (...) Palaidas darbas prie to tikslo neprives. Reikia duoti viso pasaulio lietuviams bendrą vienalytę organizaciją. Tai padaryti yra pasišovusi PLB, kuri stato sau du uždaviniu: išlaikyti lietuvybę ir vykdyti Lietuvos išlaisvinimą. Jūsų uždavinys – įsijungti į ją“„1950 m. spalio mėn. įvykusiame DBLS metiniame suvažiavime lankėsi ir M. Krupavičius. Sakydamas kalbą, jis iškėlė lietuvių įsijungimo į bendrą visų lietuvių bendruomeninę organizaciją ir lietuvybės išsaugojimo svarbą: „Lietuvybe kvėpuoti, lietuvybe stiprintis, lietuvybe pasikloti, lietuvybe misti – štai mūsų dienų pareiga. (...) Palaidas darbas prie to tikslo neprives. Reikia duoti viso pasaulio lietuviams bendrą vienalytę organizaciją. Tai padaryti yra pasišovusi PLB, kuri stato sau du uždaviniu: išlaikyti lietuvybę ir vykdyti Lietuvos laisvinimą. Jūsų uždavinys – įsijungti į ją“p. 20p. 36„Kaip kompromisas tarp PLB ir DBLS siūlymų IV-ojo DBLS metinio suvažiavimo metu buvo pasiūlytas originalus sprendimas – įkurti naujo tipo PLB padalinį Didžiojoje Britanijoje. Šį siūlymą palaikė tiek PLB, tiek DBLS. Jo esmė buvo sudaryti Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenę iš visų tuo metu Didžiojoje Britanijoje veikusių lietuvių organizacijų, kuri veiktų kaip šių organizacijų koordinacinis komitetas, /.../ O į DBLB Tarybą įsijungsiančios organizacijos (tarp jų ir DBLS) būtų atstovaujamos ir PBL. Šiam tikslui įgyvendinti IV DBLS suvažiavime buvo nutarta sušaukti visų Didžiosios Britanijos lietuvių organizacijų susirinkimą“„Kaip kompromisas tarp PLB ir DBLS siūlymų IV DBLS metinio suvažiavimo metu buvo pasiūlytas originalus sprendimas – įkurti naujo tipo PLB padalinį Didžiojoje Britanijoje. Šį siūlymą palaikė tiek PLB, tiek DBLS. Jo esmė buvo sudaryti Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenę iš visų tuo metu Didžiojoje Britanijoje veikusių lietuvių organizacijų, ji veiktų kaip šias organizacijas jungiantis komitetas, o į DBLB Tarybą įeisiančios organizacijos (tarp jų ir DBLS) būtų atstovaujamos ir PBL. Šiam tikslui įgyvendinti IV DBLS suvažiavime buvo nutarta sušaukti visų Didžiosios Britanijos lietuvių organizacijų susirinkimą“p. 20p. 36-37„Šios idėjos įgyvendinimo ėmėsi DBLS pirmininkas P. Varkala. 1950-11-18 Lietuvių namuose Londone jis sušaukė visų lietuvių organizacijų, veikiančių Didžiojoje Britanijoje, atstovų pasitarimą. Jo metu susirinkusiems lietuvių organizacijų atstovams pritarus DBLB steigimui, buvo sudarytas laikinasis komitetas, turėjęs rūpintis organizacijos sukūrimu.“, bakalauro darbo išnašoje: „DBLS projektas patrauklus atrodė ir senosios išeivijos lietuvių parapijinėms organizacijoms, kurios irgi norėjo įsijungti į PLB, bet nė viena nenorėjo keisti savo per daugelį metų nusistovėjusio veiklos modelio ar pavadinimo /.../ Šioms organizacijoms įsijungus į DBLB tarybą, pirmą kartą istorijoje bent formaliai buvo suvienytos tiek senųjų, tiek naujųjų išeivių organizacijos.“, bakalauro darbo tekste: „Komiteto pirmininku buvo išrinktas tuometinis DBLS pirmininkas P. B. Varkala, vicepirmininku – Škotijos lietuvių Tarybos ir Škotijos lietuvių parapijos atstovas prelatas J. Gutauskas, sekretore – O. Gailūnaitė, kasininke – S. Prapuolenytė, nariu J. Kalvis“„Idėjos įgyvendinimo ėmėsi DBLS pirmininkas P. Varkala – 1950 m. lapkričio 18 d. Lietuvių namuose Londone jis sušaukė visų lietuvių organizacijų, veikiančių Didžiojoje Britanijoje, atstovų pasitarimą. Čia susirinkusiems lietuvių organizacijų atstovams pritarus DBLB steigimui, buvo sudarytas laikinasis komitetas, turėjęs rūpintis organizacijos sukūrimu. DBLS projektas patrauklus atrodė ir senosios išeivijos lietuvių parapijinėms organizacijoms, kurios irgi norėjo įsijungti į PLB, bet nė viena nenorėjo keisti savo per daugelį metų nusistovėjusios veiklos modelio. Šioms organizacijoms įėjus į DBLB tarybą, pirmą kartą istorijoje (bent formaliai) buvo suvienytos tiek senųjų, tiek naujųjų išeivių organizacijos. Komiteto pirmininku išrinktas tuometinis DBLS pirmininkas Petras B. Varkala, vicepirmininku – Škotijos lietuvių tarybos ir Škotijos lietuvių parapijos atstovas prelatas J. Gutauskas, sekretore – O. Gailūnaitė, kasininke S. Prapuolenytė, nariu J. Kalvis“p. 20-21p. 37„Pirmasis į DBLB Tarybą įsijungusių organizacijų susirinkimas buvo sušauktas 1951-07-07-08 d., kada įvyko pirmasis DBLB suvažiavimas. Iki to suvažiavimo į DBLB jau buvo įstojusios 11 lietuvių organizacijų, kurios kartu atstovavo 4000 narių. Tarp šių organizacijų buvo įstojusi ir DBLS, /.../“„Pirmasis į DBLB Tarybą įsijungusių organizacijų susirinkimas buvo sušauktas 1951 m. liepos 7 – 8 d. ir tai tapo pirmuoju DBLB suvažiavimu. Iki tol į DBLB jau buvo įstojusios 11 lietuvių organizacijų, kurios kartu atstovavo 4000 narių. Tarp šių organizacijų buvo ir DBLS.“p. 20-21p. 37-38„DBLS ir DBLB vieningas darnios veiklos laikotarpis tęsėsi nuo 1951 m. iki 1967 m.. Per šį laikotarpį vyko dideli pokyčiai Didžiosios Britanijos lietuvių diasporos formavimesi. Pats didžiausias pasikeitimas, daugeliu atveju nulėmęs tolimesnę Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės formavimąsi, organizacinę veiklą bei visuomeninės veiklos pajėgumus, buvo nuo XX a. 6 deš. pradžios iki 7 deš. pradžios vykusi masinė lietuvių emigracija iš Didžiosios Britanijos į kitas užjūrio šalis: Pietų Ameriką (Venesuelą, Braziliją, Argentiną /.../), Jungtines Amerikos Valstijas, Australiją, Kanadą (ši emigracija tęsėsi ir po masinės lietuvių emigracijos bangos iš Didžiosios Britanijos /.../)„DBLS ir DBLB vieningas darnios veiklos laikotarpis tęsėsi nuo 1951 iki 1967 m./.../Per šį laikotarpį vyko dideli pokyčiai formuojant Didžiosios Britanijos lietuvių diasporą. Pats didžiausias pasikeitimas, daugeliu atvejų nulėmęs tolesnį Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės formavimąsi, organizacinę veiklą bei visuomeninės veiklos pajėgumus, buvo nuo XX a. 6 dešimtmečio prasidėjusi ir iki 7 dešimtmečio pradžios vykusi masinė lietuvių emigracija iš Didžiosios Britanijos į kitas užjūrio šalis: Venesuelą, Braziliją, Argentiną, Jungtines Amerikos Valstijas, Australiją, Kanadą.“, straipsnio išnašoje: „Ši emigracija tęsėsi ir po didžiosios lietuvių emigracijos bangos iš Didžiosios Britanijos.“p. 21p. 38„Šios emigracijos pasekmės buvo pačios skaudžiausios Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenei ir DBLS veiklai per visą jos istoriją iki pat mūsų dienų: jos metu išvyko maždaug pusė DP kartos lietuvių, todėl sumažėjo ir DBLS narių (išvyko daug DBLS skyrių veiklai vadovavusių asmenų, o surasti juos pakeisiančius asmenis vėlesniais metais sekėsi labai sunkiai)/.../susilpnėjo ar nustojo veikti tautinių šokių grupės, lietuvių savaitgalinės lituanistinės mokyklos/.../Antrasis Didžiosios Britanijos bendruomeninį organizavimąsi paveikęs procesas buvo Didžiosios Britanijos lietuvių prisitaikymas /.../Lietuviai išmoko anglų kalbą, įgijo nuosavą gyvenamąjį plotą, pažįstamus anglus /.../Dėl to jiems nebereikėjo nei pagalbos nei patarimų iš DBLS ar Lietuvos pasiuntinybės Londone.“„Šios emigracijos padariniai buvo patys skaudžiausi Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenei ir DBLS veiklai per visą jos istoriją iki pat mūsų dienų: tada išvyko daugiau nei pusė Didžiosios Britanijos lietuvių, todėl sumažėjo ir DBLS narių /.../išvyko daug DBLS skyrių veiklai vadovavusių asmenų, o surasti juos pakeisiančius asmenis vėlesniais metais sekėsi labai sunkiai. Susilpnėjo ar nustojo veikę meninės saviveiklos kolektyvai, lietuvių savaitgalinės lituanistinės mokyklos. Kitas Didžiosios Britanijos bendruomeninį organizavimąsi paveikęs veiksnys buvo Didžiosios Britanijos lietuvių apsipratimas ir prisitaikymas prie šalies gyvenimo. Lietuviai išmoko anglų kalbą, įsigijo namus ir butus, nuolatinius darbus, atsirado pažįstamų vietinių gyventojų, į kuriuos galėdavo kreiptis kebliose situacijose, susidūrus su valdžios įstaigų reikalavimais. Dėl daugelio klausimų nebereikėjo kreiptis į lietuviškas organizacijas ar Londone veikusią Lietuvos pasiuntinybę.“p. 23p. 38„Šią savo idėją DBLS pristato per metinį DBLB suvažiavimą Mančesteryje rugsėjo mėnesio 23 dieną (suvažiavime dalyvavo 23 organizacijos).“„DBLS išdrįso šį savo naują /.../modelį pateikti per metinį suvažiavimą Mančesteryje 1967 m. rugsėjo 23 d., jame dalyvavo net 23 organizacijos.“p. 24p. 39„DBLS nepaisydama DBLB sprendimo 1969 m. išėjo iš DBLB tarybos ir per 1969 m. liepos 1 d. įvykusį metinį suvažiavimą priėmė naujuosius savo įstatus. Iš karto po įstatų priėmimo į DBLS Tarybą įstoja šios organizacijos: Lietuvos Atgimimo Sąjūdis, Bredfordo „Vyties“ klubas, Mančesterio lietuvių klubas, Londono Šv. Onos moterų draugija, Londono lietuvių moterų organizacija „Dainava“, Londono lietuvių bažnytinis komitetas, Londono jaunimo organizacija „Grandis“, Mančesterio „Ramovės“ lietuvių karių organizacijos skyrius, Notingemo moterų draugija, Koventrio moterų draugija „Gražina“, Anglijos lietuvių katalikų sielovada, Škotijos lietuvių taryba.“„DBLS /.../per 1969 m. liepos 1 d. įvykusį metinį suvažiavimą priėmė naujuosius įstatus, kuriuos nesėkmingai bandė primesti DBLB. Iš karto po įstatų priėmimo į DBLS Tarybą įstojo šios organizacijos: Lietuvos Atgimimo Sąjūdis, Bradfordo „Vyties“ klubas, Mančesterio lietuvių klubas, Londono Šv. Onos moterų draugija, Londono lietuvių moterų organizacija „Dainava“, Londono lietuvių bažnytinis komitetas, Londono jaunimo organizacija „Grandis“, Mančesterio „Ramovės“ lietuvių karių organizacijos skyrius, Notingamo moterų draugija, Koventrio moterų draugija „Gražina“, Anglijos lietuvių katalikų sielovada, Škotijos lietuvių taryba.“p. 24p. 39„Tačiau tai nereiškė, jog šios organizacijos kaip ir DBLS išėjo iš DBLB Tarybos. Organizacijos pasirinko kitą kelią – jos nusprendė dalyvauti tiek DBLS, tiek DBLB tarybose /.../ Tai galima paaiškinti tuo, kad organizacijos ir jas sudarę lietuviai tuo metu norėjo visur dalyvauti ir neatsilikti nuo bendruomenėje vykstančių procesų.“„Tačiau tai nereiškė, kad šios organizacijos pasitraukė iš DBLB Tarybos. Jos nusprendė dalyvauti tiek DBLS, tiek DBLB tarybose. Tai galima paaiškinti: organizacijos ir jas sudarę lietuviai tuo metu norėjo visur dalyvauti ir neatsilikti nuo bendruomenėje vykstančių procesų.“p. 25p. 40„/.../nuo pat 1969 m., kai DBLS nusprendė atstovauti visiems Didžiosios Britanijos lietuviams be tarpininko DBLB. Tada PLB pripažino abi organizacijas, atstovaujančias Didžiosios Britanijos lietuviams PLB seimuose ir Europos lietuvių bendruomenių suvažiavimuose.“„/.../1969 m., kai DBLS nusprendė atstovauti visiems Didžiosios Britanijos lietuviams be tarpininko DBLB. PLB pripažino abi organizacijas, atstovaujančias Didžiosios Britanijos lietuviams, ir jų delegatus kviesdavo dalyvauti PLB seimuose, Europos lietuvių bendruomenių suvažiavimuose bei kituose renginiuose.“p. 25p. 40„Be to, PLB santykius tarp DBLS ir DBLB stengėsi aiškintis ir per savo atstovus, kurie lankėsi Didžiojoje Britanijoje. Šiuo tikslu nuo 1969 iki 1980 m. į Didžiąją Britaniją buvo atvykę JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkas Juozas Gaila, PLB vykdomosios valdybos vicepirmininkas Vaclovas Kleiza, kurie tardavosi su DBLB ir DBLS atstovais ieškodami būdų, kaip šios dvi organizacijos galėtų rasti kompromisą ir susijungti.“„PLB santykius tarp DBLS ir DBLB stengėsi aiškintis ir per savo atstovus, kurie lankėsi Didžiojoje Britanijoje. Nuo 1969 iki 1980 m. į Didžiąją Britaniją buvo atvykę JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkas Juozas Gaila, PLB vykdomosios valdybos vicepirmininkas Vaclovas Kleiza, jie tardavosi su DBLB ir DBLS atstovais ieškodami būdų, kaip šios dvi organizacijos galėtų rasti kompromisą ir susijungti.“p. 26p. 41„Geriausiai DBLS ir DBLB santykius nuo 1969 iki 1980 m. bei DBLB nusilpimą XX a. 8 deš. iliustruoja Z. Juro atsakymas į V. Kamanto laišką, kuriame jis pabrėžė, kad DBLB Didžiojoje Britanijoje realiai jau nebeegzistuoja /.../“„Akivaizdžiai DBLS ir DBLB santykius ir DBLB nusilpimą XX a. 8 dešimtmetyje iliustruoja DBLS pirmininko Zigmo Juro atsakymas į V. Kamanto laišką, kuriame jis pabrėžė, kad DBLB Didžiojoje Britanijoje realiai jau nebeegzistuoja /.../“p. 26p. 42„Taip ir nepavykus rasti kompromiso, 1980 m. birželio 1 d. PLB oficialiu savo skyriumi Didžiojoje Britanijoje paskelbė DBLS.“ „Taip ir nepavykus rasti kompromiso, 1980 m. birželio 1 d. PLB oficialiu savo skyriumi Didžiojoje Britanijoje paskelbė DBLS.“

K. Ū. nuteista už tai, kad, dirbdama (duomenys neskelbtini) vyresniąja referente ir (duomenys neskelbtini) laborante, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėnesio iki 2008 m. birželio mėnesio pateikė straipsnį pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ knygos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytojai D. D. publikavimui minėtoje knygoje, kuri buvo išleista 2008 metais lapkričio - gruodžio mėnesiais, save nurodydama autore, straipsnyje panaudojusi (duomenys neskelbtini) studento A. Š. bakalauro baigiamojo darbo „(duomenys neskelbtini) dalį, o būtent:

A. Š. bakalauro baigiamasis darbas „(duomenys neskelbtini)“, 50-65 psl.;K. Ū. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, 98-116 psl.Knygoje „(duomenys neskelbtini)“p. 50 p. 98 „DBLS skyrių nariai /.../ 1947–1949 m. susibūrė į meninius sambūrius, sporto komandas, 1947 m. įkūrė pirmuosius skautų būrelius ir 1948 m. – lietuvių skautų Anglijos rajoną“„DBLS skyrių nariai 1947–1949 m. susibūrė į meninius sambūrius, sporto komandas, 1947 m. įkūrė pirmuosius skautų būrelius, 1949 m. išaugusius į lietuvių skautų Anglijos rajoną“p. 51-52p. 98 - 99„Pirmuoju DBLS rūpesčiu dėl į Didžiąją Britaniją atvykusių vaikų tapo /.../ kurti lietuviškas vakarines mokyklas ir stengtis užtikrinti suaugusių lietuvių lituanistinį auklėjimą. Vėliau per DBLS metinius suvažiavimus DBLS centro valdyba ragindavo skyrius steigti šeštadienines ir sekmadienines lietuvių mokyklas /.../ragindama įtraukti jaunimą į DBLS skyrių veiklą bei rėmė šią veiklą finansiškai. Panašūs raginimai vyko ir pačiuose DBLS skyriuose.“, bakalauro darbo išnašoje: „Prie mokyklėlių buvo įkuriamos ir jaunimo tautinių šokių grupės, lietuvių skautų būreliai. Savaitgalinėse mokyklose lietuvių vaikai taip pat buvo mokomi lietuvių dainų ir šokių, kuriuos atlikdavo per specialiai vaikams organizuotas vaikų šventes (Velykas, Kalėdines eglutes, Motinos dienos minėjimus) ar per suaugusiųjų organizuojamus kultūrinius politinius renginius: Nepriklausomybės – Vasario 16-osios minėjimus, Kariuomenės šventes ir pan. Skautų būreliai, kaip ir lietuviškos mokyklos, į savo veiklą įtraukė nemažą skaičių lietuvių vaikų, o be skautiškos veiklos mokydavo lietuvių dainų, šokių, savo stovyklose vartojo lietuvių kalbą tuo prisidėdami prie lietuvybės išlaikymo tarp lietuvių vaikų.“„Pirmuoju DBLS rūpesčiu dėl į Didžiąją Britaniją atvykusių vaikų tapo lietuviškų vakarinių mokyklų kūrimas ir siekis užtikrinti suaugusių lietuvių lituanistinį švietimą. Vėliau per DBLS metinius suvažiavimus DBLS centro valdyba ragino skyrius steigti šeštadienines ir sekmadienines lietuvių mokyklas ir įtraukti jaunimą į DBLS skyrių veiklą, be to, rėmė šią veiklą finansiškai. Panašūs raginimai vyko ir pačiuose DBLS skyriuose.“; straipsnio išnašoje:„Prie mokyklėlių steigtos ir jaunimo tautinių šokių grupės, lietuvių skautų būreliai. Savaitgalinėse mokyklose lietuvių vaikai mokyti lietuvių dainų ir šokių, kuriuos atlikdavo per organizuojamas vaikų šventes (Velykas, Kalėdines eglutes, Motinos dienos minėjimus) ar per suaugusiųjų organizuojamus kultūrinius politinius renginius: Nepriklausomybės – Vasario 16-osios minėjimus, Kariuomenės šventes ir pan. Skautų būreliai, kaip ir lietuviškos mokyklos, į savo veiklą įtraukė nemažai lietuvių vaikų; ten vaikai be skautiškos veiklos, mokydavosi lietuvių dainų ir šokių, savo stovyklose vartojo lietuvių kalbą tuo prisidėdami prie lietuvybės išlaikymo tarp lietuvių vaikų.“p. 51p. 100„Padėtis iš esmės keistis pradėjo tik nuo 1948–1949 m., kai lietuviai, turintys šeimas, pasinaudojo Didžiosios Britanijos leidimu atsigabenti savo šeimas ir vaikus (kurių daugumą sudarė jau Vokietijoje gimę vaikai – A. Š.) į Didžiąją Britaniją, jei buvo suradę jiems vietą gyventi.“„Padėtis iš esmės pakito tik 1948 –1949 m., kai lietuviai, turintys šeimas, pasinaudojo Didžiosios Britanijos valdžios leidimu atsivežti savo šeimas ir vaikus (dauguma jų buvo gimę DP stovyklose Vokietijoje ir Austrijoje), jei buvo suradę vietą jiems gyventi.“p. 56-57p. 101„DBLJS vienu pirmųjų ir pagrindinių savo tikslų iškėlė ryšių palaikymą tarp įvairiose Anglijos vietoves išsibarsčiusio lietuvių jaunimo stengiantis juos pritraukti į DBLS bei DBLJS veiklą, nes abiem organizacijoms reikėjo jaunų lyderių ir vadovų. Šiuos savo tikslus DBLJS planavo įgyvendinti steigdama savo skyrius lietuvių jaunimo gyvenamosiose vietovėse. Deja, tokį skyrių pavyko įsteigti tik Londone, ir tai turbūt pavyko dėl to, jog Londone gyveno trys DBLJS valdybą sudarę jaunimo atstovai (tarp jų ir DBLJS pirmininkas), kuriems dėl DBLS turimų ryšių su skautų bei tautinių šokių grupėje dalyvavusiais jaunimo atstovais pavyko įsteigti Londono skyrių. Bet net ir šis vienintelis DBLJS skyrius per trumpą savo gyvavimo tarpsnį (nepilnus metus /.../) – aktyvesnės veiklos neišvystė – 1958 m. gegužės 4 d. surengė Motinos dienos minėjimą.“„DBLJS vienu pirmųjų ir pagrindinių savo tikslų iškėlė ryšių palaikymą tarp įvairiose Anglijos vietovėse išsibarsčiusio lietuvių jaunimo, stengiantis juos įtraukti į DBLS bei DBLJS veiklą, nes abiem organizacijoms reikėjo jaunų lyderių ir vadovų. Šiuos tikslus DBLJS planavo įgyvendinti steigdama skyrius lietuvių jaunimo gyvenamosiose vietovėse. Deja, tokį skyrių pavyko įsteigti tik Londone veikiausiai dėl to, jog Londone gyveno trys DBLJS valdybą sudarę nariai (tarp jų ir DBLJS pirmininkas Aleksas Vilčinskas), kuriems padėjo ir DBLS turimi ryšiai su skautų bei tautinių šokių grupėje dalyvavusiu jaunimu. Vienintelis DBLJS skyrius per trumpą savo gyvavimo laikotarpį – nepilnus metus – aktyvesnės veiklos neišvystė – 1958 m. gegužės 4 d. surengė Motinos dienos minėjimą.“p. 61-62p. 112„Nežinia, kokie būtų lituanistinio skyriaus rezultatai, jeigu ne DBLS iniciatyva Didžiojoje Britanijoje pradėti organizuoti renginiai jaunimui. Pasaulio lietuvių bendruomenė dar 1975 m. III-ojo PLJS kongreso metu nusprendė, kad IV-asis PLJS kongresas bus organizuojamas Europoje, Didžiojoje Britanijoje (čia paruošiamieji darbai IV-ajam PLJS rengimui prasidėjo 1976 m.) ir Vokietijoje /.../ Be to, /.../ norėta pritraukti daugiau lietuvių jaunimo, gyvenančio Europoje į PLJS kongresą, surengiant jį šiame kontinente. Šio kongreso rengime už Atlanto dalyvavo JAV, Kanados lietuvių bendruomenės. O į jaunimo kongreso rengimą Didžiojoje Britanijoje buvo įtrauktos DBLS, DBLB ir organizuoto jaunimo atstovai bei kitos Europos lietuvių bendruomenės. Pirmuoju renginiu turėjusio pritraukti lietuvių jaunimą tapo 1977 m. liepos 11–18 d. suorganizuota (XXIV-oji lietuviškų studijų savaitė Eghame prie Vindzoro, Anglijoje) Lietuviškųjų studijų savaitė. Šios savaitės programa DBLS iniciatyva buvo suderinta ir su DBLS inicijuota Anglijos lietuvių skautų ir skautų veikloje nedalyvaujančio jaunimo stovyklą Lietuvių sodyboje /.../, kurią /.../ aplankė studijų savaitės dalyviai.“; bakalauro darbo išnašoje: „Europoje lietuvių studijų savaitės pradėtos rengti ir buvo rengiamos kas du–tris metus. Vėliau studijų savaitės pradėtos rengti kartu su Europos lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavimais.“„Nežinia, kokie būtų Lituanistinio skyriaus rezultatai, jeigu ne DBLS iniciatyva Didžiojoje Britanijoje pradėti organizuoti renginiai jaunimui. Dar 1975 m. III Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese, vykusiame Pietų Amerikoje, nuspręsta, kad IV kongresas bus organizuojamas Europoje, Didžiojoje Britanijoje (čia paruošiamieji darbai prasidėjo dar 1976 m.) ir Vokietijoje. Siekta pritraukti daugiau lietuvių jaunimo, gyvenančio Europoje į PLJ kongresą, surengiant jį šiame kontinente. Kongresą rengiant už Atlanto dalyvavo JAV, Kanados lietuvių bendruomenės, o į kongreso rengimą Didžiojoje Britanijoje buvo įtrauktos DBLS, DBLB ir organizuoto jaunimo atstovai bei kitos Europos lietuvių bendruomenės. Pirmuoju renginiu, turėjusiu pritraukti lietuvių jaunimą, tapo 1977 m. liepos 11–18 d. organizuota XXIV Lietuviškųjų studijų savaitė (Eghame prie Vindzoro, Anglijoje). Šios savaitės programa DBLS iniciatyva buvo suderinta ir su DBLS inicijuota Anglijos lietuvių skautų ir skautų veikloje nedalyvaujančio jaunimo stovykla Lietuvių sodyboje, kurią aplankė ir gausus būrys Lietuviškųjų studijų savaitės dalyvių“; straipsnio išnašoje: „Europoje lietuviškųjų studijų savaitės pradėtos rengti ir buvo rengiamos kas dvejus–trejus metus. Vėliau studijų savaitės pradėtos rengti kartu su Europos lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavimais.“p. 63-64p. 113-114„Susirinkime buvo sudarytas 10 Londone veikiančių organizacijų (Šv. Onos moterų draugija, „Dainavos moterų draugija, Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga, Lietuvių Namų Akcinė Bendrovė, Škotijos jaunimo komiteto atstovas, Londono lietuvių parapija, Didžiosios Britanijos Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba, Anglijos lietuvių skautų sąjunga) pagalbinis komitetas, kurio pirmininku išrinktas Lituanistinio skyriaus vedėjas A. Vilčinskas, o komisijos nariais – vicepirmininkas Mečys Bajorinas (DBLS, Baltų Tarybos narys), Antanas Dambriūnas (JAV, PLB atstovas), Antanas Ivanauskas (Volverhemptonas), Z. Juras (Londonas, DBLS), Romas Kinka (Londonas, jaunimo atstovas buvo Londono vaikų mokyklos mokytojas), vicepirmininkas Stasys Kasparas (DBLB pirmininkas), Petras Mašalaitis (Londonas, LAS pirmininkas ir DBLS centro valdybos narys), Juozas Šemeta (Londono lietuvių parapija), kun. dr. Jonas Sakevičius (Londono lietuvių parapija), Klemensas Tamošiūnas (Londonas, LNAB).“„Susirinkime buvo sudarytas 10 Londone veikiančių organizacijų (Šv. Onos moterų draugija, „Dainavos moterų draugija, DBLS, Lietuvių namų akcinė bendrovė, Škotijos jaunimo komiteto atstovas, Londono lietuvių parapija, DBLB krašto valdyba, Anglijos lietuvių skautų sąjunga) pagalbinis komitetas (pirmininkas – A. Vilčinskas).“; straipsnio išnašoje: „Į IV PLJK ruošos pagalbinį komitetą buvo išrinkti: pirmininku išrinktas Lituanistinio skyriaus vedėjas Aleksas Vilčinskas, o komisijos nariais – vicepirmininkas Mečys Bajorinas (DBLS Baltų Tarybos narys), Antanas Dambriūnas (JAV, PLB atstovas), Antanas Baranauskas (Vulverhamptonas), Zigmas Juras (Londonas, DBLS), Romas Kinka (Londonas, jaunimo atstovas buvo Londono vaikų mokyklos mokytojas), vicepirmininkas Stasys Kasparas (DBLB pirmininkas), Petras Mašalaitis (Londonas, LAS pirmininkas ir DBLS centro valdybos narys), Juozas Šemeta (Londono lietuvių parapija), kun. dr. Jonas Sakevičius (Londono lietuvių parapija), Klemensas, Tamošiūnas (Londonas, LNAB).“p. 64p. 114„IV PLJS pagalbinio komiteto sutelktomis lėšomis stovykloje Didžiojoje Britanijoje ir studijų dienose Vokietijoje dalyvavo 5 Didžiosios Britanijos lietuvių jaunimo atstovai (Romas Juozelskis (Notingemas), Kristupas Juras (Londonas), Virginija Juraitė (Bromlis), Jonas Podvoiskas ir Ona Virbickaitė (Mančesteris) /.../“„Žinoma, kad IV PLJK pagalbinio komiteto sutelktomis lėšomis stovykloje Didžiojoje Britanijoje ir studijų dienose Vokietijoje dalyvavo 5 Britanijos lietuvių jaunimo atstovai – Romas Juozelskis (iš Notingamo, Kristupas Juras (iš Londono), Virginija Juraitė (iš Bromlio – Bromley), Jonas Podvoiskas ir Ona Virbickaitė (iš Mančesterio).“

Apeliaciniu skundu (b. l. 104-108, t. 7) L. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-04-25 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 191 str. l d., ir jam paskirta 25 MGL, t. y. 3250 Lt, bauda. Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas, naikintinas, nes jis neįvykdė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog jis savo straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Š. bakalauro baigiamajame darbe „(duomenys neskelbtini) naudojosi tais pačiais šaltiniais, todėl gavosi kai kurie panašumai jų abiejų darbuose. Skunde pažymi, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad A. Š. bakalauro baigiamasis darbas nėra mokslo kūrinys. (duomenys neskelbtini) mokslų fakulteto išleisti baigiamojo bakalauro darbo metodiniai nurodymai patvirtina, kad mokslo darbu laikoma tik disertacija, už kurią suteikiamas daktaro mokslo laipsnis ir asmuo yra laikomas mokslininku. Kadangi A. Š. bakalauro darbas nėra mokslo kūrinys, L. S. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 191 str. l d., sudėties. Teismas, nepagrįstai konstatuodamas, kad šis darbas yra mokslo kūrinys, vadovavosi atskirų asmenų nuomonėmis, kurios nepagrįstos norminiais aktais.

Apeliantas skunde patvirtina faktą, kad jis buvo A. Š. baigiamojo bakalauro darbo vadovas, taisė jo darbą, įrašydamas jame savo mintis ir išsireiškimus, frazes, todėl šiame bakalauro darbe yra daug įdėta jo paties darbo, minčių, išsireiškimų. Apelianto teigimu, A. Š. pasinaudojo jo anksčiau rašytu straipsniu „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jo, kaip darbo vadovo, patarimais, parašytomis frazėmis, išdėstytomis mintimis savo darbe. 2003 m. L. S. išleido knygą „(duomenys neskelbtini)“. A. Š. savo baigiamajame darbe naudojosi ir šios knygos citatomis. Tačiau teismas visiškai nesiaiškino, kokia dalis bakalauro darbo buvo paskelbta L. S. straipsnyje - ar bakalauro darbe nėra paskelbta L. S. straipsnio dalis, todėl neaišku, kas ir iš kokio darbo nurašyta, ar iš viso yra kas nors panaudota iš kito darbo, ar abiejuose darbuose tai tėra tik šaltinių citavimas. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šių argumentų neaptarė, jų neanalizavo. Baudžiamojoje teisėje vyrauja nekaltumo prezumpcija, todėl visos abejonės turi būti priskiriamos kaltinamojo asmens naudai. Tačiau apylinkės teismas šios nuostatos nepaisė.

Apelianto teigimu, jo straipsnis buvo parašytas 2008 m. kovo - balandžio mėnesiais, t. y. baigtas anksčiau nei A. Š. baigiamasis darbas. Leidėjams straipsnį jis pateikė iki 2008-04-20, ko nepaneigė ir liudytoja D. D.. Byloje kilusios abejonės, ar L. S. darbas leidėjams buvo pateiktas iki 2008-04-20, nėra galimybės pašalinti, todėl ji turi būti vertinama jo naudai. Apelianto įsitikinimu, nuosprendžio priėmimo metu jau buvo suėjęs LR BK 95 str. 1 d. 1 punkto b) papunktyje numatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu.

Skunde nurodoma, jog teismas nevertino fakto, kad Lietuvos ekspertizės centro 2011-04-07 ekspertizės akte Nr. 11-271(11) pateiktos išvados prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Nors L. S. pateikė šaltinius, kuriais naudojosi rašydamas straipsnį, tais pačiais šaltiniais naudojosi ir A. Š., tačiau dėl nesuvokiamų priežasčių ekspertė nesivargino su šiais šaltiniais susipažinti, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad šaltiniai nenustatyti. Teismas netyrė, ką būtent apeliantas panaudojo savo straipsnyje iš A. Š. darbo, nes nurodytos frazės tėra tik šaltinių citavimas, todėl darytina išvada, kad jokio svetimo mokslo kūrinio dalies savo straipsnyje L. S. nenaudojo.

Apelianto įsitikinimu, vien faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu jis tariamai prisipažino pasinaudojęs A. Š. darbu, negali būti pagrindu išvadai, kad jis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apelianto teigimu, A. Š. jį terorizavo, vertė atlyginti dideles sumas, todėl, turėdamas didelių sveikatos problemų, L. S. sutiko su visomis A. Š. sąlygomis. Suvokęs, kad tapo A. Š. provokacijos auka, L. S. prašo byloje nustatyti tiesą ir priimti objektyvų ir teisingą sprendimą.

Dėl civilinio ieškinio apeliantas nurodo, kad nors teismas ir konstatavo, jos jis A. Š. yra sumokėjęs 20000 Lt jo reikalaujamo ieškinio ir į šią sumą įskaitė nuosprendžiu priteistą 5000 Lt sumą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau dar papildomai priteisė turtinę žalą, kuri nėra didesnė nei L. S. sumokėta, t. y. 20 000 Lt, suma, todėl apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai priteisė A. Š. civilinį ieškinį.

Apeliaciniu skundu (b. l. 109-115, t. 7) K. Ū. prašo Kauno apylinkės teismo 2013-04-25 nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 191 str. 1 d., ir nuteista 30 MGL, t. y. 3900 Lt, bauda bei iš dalies patenkintas A. Š. civilinis ieškinys, panaikinti ir priimti naują nuosprendį - ją išteisinti. Skunde teigiama, kad teismas suklydo ir išėjo už kaltinimo ribų, nuteisęs ją už svetimo mokslo kūrinio dalies pasisavinimą (LR BK 191 str. 1 d.). Teismas neišsiaiškino ir neteisingai traktavo, kas yra mokslo kūrinys, neišsiaiškino mokslininko ir bakalauro sąvokų, dėl ko A. Š. bakalauro darbą neteisingai traktavo kaip mokslo kūrinį. Bakalauro darbo sąvoką aiškiai apibrėžia (duomenys neskelbtini) Studijų prorektoriaus įsakymas „Dėl baigiamųjų darbų rengimo bendrosios tvarkos“ (2008-02-06, Nr. 74a), iš kurio matyti, kad tai nėra mokslinis darbas. Pagrindinių (bakalauro) studijų baigiamasis darbas yra mokslinio - tiriamojo, mokslinio - tiriamojo-taikomojo pobūdžio projektas, o mokslo darbu laikoma tik disertacija, už kurią suteikiamas daktaro mokslo laipsnis ir asmuo yra laikomas mokslininku. Skunde pažymima, jog bakalauro darbas gali būti mokslinis tik mokymosi daryti mokslą prasme, o ne darbo, verto publikuoti mokslo statusą turinčioje spaudoje, prasme. Tokią poziciją pagrindė ir teisme liudiję profesoriai - dr. A. K. ir dr. J. V. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog dėl jos straipsnyje panaudotų citatų prof. A. K. pažymėjo, kad „Fragmentuose sutampanti informacija ir citatos abiejų autorių yra paimtos iš kitų, anksčiau publikuotų darbų ir šaltinių, taigi, autorine teise nepriklauso nei A. Š., nei K. Ū.. Jokių originalių mokslinių tikrąja to žodžio prasme autorinių įžvalgų ar analitinių vertinimų, susijusių su šia informacija, A. Š. darbe nėra. [...] todėl nėra pakankamo pagrindo kaltinti K. Ū. A. Š. bakalauro darbo plagijavimu, arba, kitaip tariant, pasisavinus dalį svetimo mokslo kūrinio“. Taigi, teismas neįsigilino į kūrinio ir mokslo kūrinio sąvokų esminius skirtumus.

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi ATGTĮ autorių teisių apsaugos mechanizmu ir nepagrįstai patikėjo Lietuvos tyrimų ekspertizės centro (LTEC) eksperte, jos nekvalifikuota bei nevisapusiška ekspertize, kategoriškomis ekspertizės išvadomis, kuriomis motyvavo nuosprendį. Atlikta ekspertizė tik iš dalies paaiškina lingvistinius, bet ne tekstuose esančio turinio panašumus ar sutapimus, kadangi atliekant ekspertizę, buvo naudojamas tik lingvistinis sugretinimo/lyginamasis teksto tyrimo metodas, bet nebuvo atsižvelgta į teksto turinio istorinį kontekstą, nebuvo atlikta to konteksto analizė. Atlikta ekspertizė neatsakė į esminį klausimą - ar faktografinio pobūdžio informacija (autoriams nurodant informacijos šaltinį) gali būti priskirta prie autorių teisių objektų kategorijos? Ar teksto autorius, panaudojęs faktografinio pobūdžio informaciją bei korektiškai nurodęs informacijos šaltinį, laikytinas autorių teisių pažeidėju, t. y. asmeniu, kuris savo vardu išleido arba viešai paskelbė svetimą literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba jo dalį? Kuo remiantis faktografinio pobūdžio informacija, paimta iš istoriografijos ir šaltinių, laikoma A. Š. autorinių teisių objektu, jei jis savo tekste nuorodose pats nurodė, iš kur šie duomenys yra paimti (t. y. tuo pripažįsta, kad tą informaciją jis ne pats sukūrė, o paėmė iš kitų šaltinių)? Anot apeliantės, LTEC ekspertė A. Ž. lygino tik atskirus A. Š. bakalauro darbo ir K. Ū. straipsnio fragmentus, o ne visą autorių pateiktą tekstą, ignoruodama ir neatsižvelgdama į bendrą atskiros K. Ū. straipsnio dalies kontekstą, bandydama sudaryti tariamai padaryto nusikaltimo regimybę. Ekspertė neatsižvelgė ir į faktografinius netikslumus, nepastebėjo ir lyginamuose tekstų fragmentuose esančių esminių sąvokinių skirtumų (juos ekspertė įvardijo kaip nedidelius, turinio nekeičiančius skirtumus), kuriuos norint išskirti ir suprasti, būtinos specialios žinios ir gilus istorinio konteksto suvokimas. Tą pažymėjo ir teisme liudijęs studiją šiuo klausimu parengęs profesorius dr. A. K., kuris teigė, kad naudojant tuos pačius šaltinius, autoriai negali rašyti kitaip, nebent pakeisti žodžius sinonimais. Jo nuomone, A. Š., kaip teksto autorius, negali būti laikomas autorinių teisių turėtoju. „Žodinis teksto sutapimas ne visada laikytinas plagiatu. Moksliniuose tekstuose autorinių teisių objektas yra originali įžvalga, apibendrinimas. Vertinant autorytės teisę, neužtenka tekstų sutapimų ar nesutapimų. Svarbu teksto turinio analizė“.

Skunde pažymima, jog tiek apeliantės, tiek A. Š. tekstų fragmentai parašyti remiantis jau publikuotų, viešai prieinamų šaltinių informacija. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog teisme liudijusi LTEC ekspertė A. Ž. pripažino, kad su ikiteisminio tyrimo metu pateiktais šaltiniais, kuriais rėmėsi tiek K. Ū., tiek A. Š., ji nėra susipažinusi. Neturėdama istorinio išsilavinimo ir specialių žinių bei neišmanydama temos istoriografijos, būdama tik lingvistikos eksperte, A. Ž. ekspertizę atliko tik gretindama dviejų tekstų sutampančius ar panašius fragmentus, visiškai atsisakydama pačių šaltinių patikros ir kritikos, kas prieštarauja akademinei etikai ir kelia abejonių dėl atliktos ekspertizės kokybės. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog atliekant lingvistinę (autorystės) ekspertizę, labai svarbiu pateikti ekspertui visą tekstą, o ne vieną iš konteksto paimtą sakinį, informaciją apie teksto gavėją, teksto atsiradimo aplinkybes. Tačiau atliekant A. Š. ir K. Ū. tekstų lingvistinę (autorystės) ekspertizę, į minėtas Lietuvos teismo ekspertizės centro rekomendacijas nebuvo atsižvelgta. Byloje buvo atlikta tik lingvistinė teksto ekspertizė, nors K. Ū. prašė teismo pavesti autorystės ekspertizę atlikti profesoriui dr. A. K., kuris jau buvo teismo apklaustas kaip liudytojas, suteikiant jam teisę kviestis kitus specialistus, išmanančius istoriko darbo specifiką. Tačiau teismas ekspertų nekvietė ir papildomų ekspertizių neatliko, o kaltinimus K. Ū. pagrindė nevisapusiška ir nekvalifikuota LTEC ekspertės A. Ž. ekspertize.

Apeliantės nuomone, teismas kriminalizavo buvusio studento A. Š. ir jo dėstytojų K. Ū. ir L. S. santykius, kurie nėra baudžiamosios teisės dalykas, o nagrinėtini akademinės etikos lygmenyje, apie ką savo nuomonę išdėstė ir profesorius dr. A. K.. Apeliantės įsitikinimu, jei teismas būtų pavedęs kitiems, kompetentingiems ir istoriko darbo specifiką išmanantiems ekspertams susipažinti su A. Š. baigiamuoju bakalauro darbu, jo rašto kalbos kokybe, būtų nustatyta, kad ekspertizės akte surašytos A. Š. bakalauro darbo teksto atkarpos nėra būdingos jo rašomajai kalbai, nes tekstas rašytas ne tik paties nukentėjusiojo A. Š., jo darbo vadovo L. S., bet jį koregavo ir A. Š. kurso draugai, (duomenys neskelbtini) Istorijos katedros bendruomenės nariai ir lingvistai. Tai liudija ir ne itin rišli A. Š. kalba Kauno apylinkės teisme bei byloje esantys jo pareiškimai. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog savo nuosprendį grįsdamas LTEC ekspertės A. Ž. paaiškinimas ir išvadomis, apylinkės teismas neišaiškino, kokia ekspertinė institucija ar asmuo-ekspertas nustatė A. Š. sudarytą K. Ū. ir jo tekstų palyginamosios lentelės kokybę, sutikrino A. Š. ir K. Ū. tekstus, palygino juos su pirminių, viešai prieinamų publikuotų šaltinių teikiama faktografine informacija. Apeliantei neaišku, kodėl teismas neatsižvelgė į byloje esančias jos sudarytas palyginamąsias lenteles su komentarais, be to, jai kyla klausimas, ar dera teismui remtis tik A. Š., kuris net nėra mokslininkas, įdirbiu, nesikreipiant į tikrus ekspertus ir istorijos mokslo profesionalus.

Apeliantei abejonių kelia teismo argumentas, jog yra įrodyta, kad A. Š. darbas buvo paruoštas anksčiau, nei K. Ū. straipsnis. Apeliantė pažymi, jog ji savo parodymuose nurodė, kad straipsnio tekstas buvo paruoštas dar 2007 m. pabaigoje, o maždaug 2008 m. vasario pabaigoje ji jį atidavė knygos sudarytojai dr. D. D.. A. Š. bakalauro darbą ji pamatė tik 2008 m. gegužę, kai reikėjo jam rašyti recenziją baigiamojo darbo gynimui. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad A. Š. į ją ne kartą kreipėsi, reikalaudamas duoti medžiagą ir informaciją iš jos apklaustų asmenų stažuotės Jungtinėje Karalystėje metu, jis taip pat reikalavo duoti medžiagos iš jos kolegų Lietuvių išeivijos institute, tačiau ji atsisakė suteikti A. Š. bet kokią informaciją. Apeliantė įsitikinusi, kad A. Š. siekia ne išaiškinti tariamo nusikaltimo sudėtį, o tik pasipelnyti iš jos ir tuo pačiu atkeršyti už tariamai per žemą jo bakalaurinio darbo įvertinimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundus tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų L. S. ir K. Ū. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) pažeidimų nenustatyta.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas L. S. ir K. Ū. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai.

LR BK 2 str. 4 d. įtvirtinta taisyklė, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. LR BK 2 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme.

LR BK 191 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už autorystės pasisavinimą. Pagal LR BK 191 str. 1 d. atsako asmuo, kuris savo vardu išleido arba viešai paskelbė svetimą literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jo dalį. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia svetimo literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar jo dalies išleidimu arba viešu paskelbimu savo vardu. Apeliaciniuose skunduose apeliantai nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A. Š. bakalauro darbą vertino kaip mokslo kūrinį. Anot apeliantų, pagrindinių (bakalauro) studijų baigiamasis darbas nėra mokslinis darbas, o tėra mokslinio - tiriamojo, mokslinio - tiriamojo-taikomojo pobūdžio projektas, tuo tarpu mokslo darbu laikoma tik disertacija, už kurią suteikiamas daktaro mokslo laipsnis ir asmuo yra laikomas mokslininku. LR BK 191 str. 1 d. dispozicijoje neapibrėžiama, kokie kūriniai patenka į mokslo kūrinio sąvoką, todėl sąvokos „mokslo kūrinys“ turinys atskleidžiamas, analizuojant kitus teisės aktus bei teisminę praktiką.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 2 str. 19 d. apibrėžiama kūrinio sąvoka, pagal kurią kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. ATGTĮ 4 str. 1 d. nustato, kad autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Autorių teisių objektai, be kitų, yra rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai) (ATGTĮ 4 str. 2 d. 3 p.). Autorių teisių apsaugos aspektu kūriniui netaikomas jo vertės kriterijus, tačiau į jo vertę galima atsižvelgti, sprendžiant dėl autorių teisių pažeidimu padarytos žalos dydžio. Taigi, autorių teisių apsauga taikoma bet kuriam mokslo kūriniui, neatsižvelgiant į jo vertę. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar bakalauro darbas yra mokslo kūrinys, priešingai nei teigiama skunduose, gilinosi, kokio pobūdžio kūriniai patenka į mokslo kūrinio sąvoką, atsižvelgė į tai, jog teismų praktika ir teisės teorija prie mokslo kūrinių priskiria įvairius tokio pobūdžio kūrinius: monografijas, komentarus, vadovėlius, akademinio ir studijų pobūdžio darbus (kursinius darbus, magistro darbus, disertacijas ir kt.), mokslines paskaitas, studijas, įvairius mokslo projektus ir projektinę dokumentaciją, kursinius ir magistro darbus, straipsnius ir kt. (žr. Mizaras V. Autorių teisė: monografija. Pirmas tomas.-Vilnius: Justitia, 2008.- p. 184). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog mokslo kūriniai yra specifiniai, kadangi jiems nebūdingas absoliutus originalumas, kuris gali pasireikšti kituose kūriniuose (pvz. grožinės literatūros kūrinys, turintis tiek idėjos, tiek formos originalumą). Mokslo darbo rezultatas - asmens intelektualios veiklos pastangomis nustatyta objektyvi tiesa. Tai taikytina ir tokioms mokslo sritims kaip istorija, kur tyrinėjimų rezultatu nustatomi, išgryninami istoriniai faktai. Taigi, istorikas negali monopolizuoti jo nustatytų faktų, tačiau jo kūrinio išraiškos formai, pasireiškiančiai individualumu, savitumu, taikoma autorių teisių apsauga. Bendrųjų tam tikros srities žinių panaudojimas, nenurodant autoriaus ir šaltinio, gali būti laikomas plagiatu tik tais atvejais, kai perimamas kito asmens tų žinių perteikimo (pavaizdavimo, pateikimo ar pan.) būdas, (forma) (žr. Mizaras V. Autorių teisė: monografija. Antras tomas.-Vilnius: Justitia, 2009., p. 484). Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaudamasis minėtomis teisės teorijos bei ATGTĮ nuostatomis, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog nukentėjusiojo A. Š. baigiamasis bakalauro darbas yra mokslo kūrinys ir jam taikoma autorių teisių apsauga. Tokią išvadą teismas pagrįstai motyvavo tuo, kad žinios A. Š. bakalauro darbe perteiktos išstudijavus archyvinius dokumentus, atrinkus darbui reikšmingą medžiagą, istoriniai faktai išdėstyti originalia A. Š. pasirinkta forma, todėl A. Š. darbas atitinka formos originalumo kriterijų. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamoji atsakomybė LR BK 191 str. 1 d. numatyta ne už mokslo darbo, kuriam keliami aukšti kokybės reikalavimai, bet už mokslo kūrinio, kuris yra kur kas platesnė sąvoka, nei mokslo darbas, ir kartu apima ir patį mokslo darbą, ar jo dalies autorystės pasisavinimą. Iš apeliacinių skundų matyti, jog apeliantai, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, „mokslo darbo“ ir „mokslo kūrinio“ sąvokas nepagrįstai sutapatina. Be to, skunduose apeliantai nepagrįstai remiasi (duomenys neskelbtini) fakulteto Istorijos katedros Bakalauro ir Magistro baigiamųjų darbų rašymo taisyklėse (b. l. 167-177, t. 6) bei (duomenys neskelbtini) Studijų prorektoriaus įsakyme „Dėl baigiamųjų darbų rengimo bendrosios tvarkos“ (b. l. 159-166, t. 6) pateikta bakalauro darbo samprata, kadangi mokslo kūrinio sąvokos šie aktai tiesiogiai nereglamentuoja. Kita vertus, (duomenys neskelbtini) Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros Bakalauro ir Magistro baigiamųjų darbų rašymo taisyklės patvirtina, kad bakalauro diplominius darbus galima apibūdinti kaip nedidelius mokslinius tyrimus (b. l. 167-177, t. 6).

Nors apeliantė K. Ū., remdamasi prof. A. K. liudijimu, savo skunde akcentuoja, kad jokių originalių mokslinių, tikrąja to žodžio prasme, autorinių įžvalgų ar analitinių vertinimų A. Š. darbe nėra, tačiau tai tėra tik subjektyvi prof. A. K. nuomonė, kurią paneigia kiti byloje esantys įrodymai. (duomenys neskelbtini) Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros Bakalauro ir Magistro baigiamųjų darbų rašymo taisyklėse (b. l. 167-177, t. 6) nurodyti bakalauro darbui keliami reikalavimai, iš kurių matyti, jog be kita ko, bakalauro darbe iš studentų reikalaujama pademonstruoti gebėjimą surinkti, atrinkti, pateikti, aprašyti, apibendrinti faktus bei taikyti teorijas ir problematikos padiktuotus istorijos mokslo tyrimo metodus; rašant darbą, analizuoti faktus, juos atrinkti ir pritaikyti; pateikti savarankiškas įžvalgas bei surinktos medžiagos apibendrinimus (b. l. 172, antra pusė, t. 6). A. Š. baigiamojo darbo recenzijoje K. Ū. pateikė išvadą, jog A. Š. baigiamasis darbas atitinka tokio pobūdžio darbams keliamus reikalavimus ir siūlė jį vertinti teigiamai (b. l. 35-37, t. 2). Akistatos metu A. Š. darbo vadovas L. S. parodė, jog A. Š. darbas buvo labai gerai parašytas, L. S. jį siūlė vertinti 9 balais. Jo nuomone, iš A. Š. darbe tyrinėjamo laikotarpio galima būtų rašyti disertaciją (b. l. 33, antra pusė, t. 4). Bylos duomenimis, A. Š. darbas buvo įvertintas 8 balais (b. l. 37, t. 6). Iš minėtų byloje nustatytų aplinkybių spręstina, jog A. Š. darbas atitiko bakalauro darbui keliamus minėtose taisyklėse nustatytus formos ir turinio reikalavimus, t. y. jame buvo surinkti, atrinkti, pateikti, aprašyti, apibendrinti bei analizuoti faktai, pateiktos savarankiškos įžvalgos bei surinktos medžiagos apibendrinimai.

Apeliantai savo kaltę dėl A. Š. bakalauro darbo dalies pasisavinimo, t. y. panaudojimo savo rašytuose straipsniuose, neigė argumentuodami tuo, jog tiek A. Š., tiek L. S. ir K. Ū. rašydami naudojosi tais pačiais šaltiniais, o neva pasisavintos A. Š. bakalauro darbo dalys tėra tik šaltinių citavimas. Su tokiais skundų argumentais nėra pagrindo sutikti.

Analizuojant ir lyginant kaltinime nurodytas nukentėjusiojo A. Š. baigiamojo bakalauro darbo dalis su nuteistojo L. S. straipsnių dalimis, akivaizdu, jog L. S. pažodžiui nurašė A. Š. parengtą tekstą, ką patvirtina 2011-04-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-271 (11) (b. l. 185-194, t. 3), A. Š. į bylą pateiktos palyginamosios lentelės (b. l. 79-83, t. 6), taip pat 2010-10-26 akistatos protokolas (b. l. 30-34, t. 4), iš kurio matyti, jog L. S. pripažino atskirus savo straipsnio sakinius nurašęs iš A. Š. baigiamojo bakalauro darbo. Nors skunde L. S. prašo teismo nesivadovauti jo tariamu prisipažinimu pasinaudojus A. Š. darbu, kadangi jis prisipažino tik A. Š. terorizuojamas, tačiau bylos medžiaga šių aplinkybių nepatvirtina. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2011 m. kovo-balandžio mėnesiais tarp A. Š. ir L. S. vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriuose buvo kalbama apie susitaikymą baudžiamojoje byloje bei derinamas L. S. A. Š. mokėtinos neturtinės žalos dydis (b. l. 155-164, t. 3). 2011-11-29 L. S. ir A. Š. sudarė taikos sutartį (b. l. 31-37, t. 5). Pagal šią taikos sutartį L. S. jau yra sumokėjęs A. Š. 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 38, t. 5; b. l. 26-30, t. 7). 2011-11-30 L. S. kreipėsi į Kauno apskrities VPK NTV ENTS, prašydamas nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 30, t. 5). Tačiau Kauno apygardos prokuratūros prokuroras 2011-12-06 nutarimu ikiteisminį tyrimą L. S. atžvilgiu atsisakė nutraukti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu kelis kartus apklaustas L. S. parodymus iš dalies keitė ir neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (b. l. 39, t. 5). Taigi, bylos medžiaga patvirtina L. S. ir A. Š. ketinimus užbaigti tarpusavio konfliktą taikiai. Tačiau to nepavykus padaryti, t. y. prokurorui atsisakius nutraukti ikiteisminį tyrimą, bylos teisminio nagrinėjimo metu L. S. iškėlė versiją, jog A. Š. jį terorizavo, tačiau jokių objektyvių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (dokumentų, pokalbių įrašų, pareiškimo prokuratūrai dėl terorizavimo ar kt.) nepatiekė. Todėl, įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog L. S. pozicijos nenuoseklumas bei gynybinės taktikos keitimas sietinas ne su A. Š. neva atliktais neteisėtais veiksmais L. S. atžvilgiu, bet su L. S. siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akistatos protokole užfiksuoti duomenys kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nuosekliais patvirtina L. S. kaltę, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl jais nesivadovauti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. A. Š. bakalauro baigiamąjį darbą rašė nuo 2006 m. iki 2008 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentų panaudojimo lapai patvirtina, jog A. Š. medžiagą bakalauro darbo rašymui šiame archyve rinko 2007 m. (b. l. 64-67, t. 6). A. Š. darbą apsigynė 2008 m. birželį (b. l. 35, t. 6). Akistatos metu L. S. pripažino, jog straipsnį knygai rašė 2008 m. pavasarį (kovo-gegužės mėn.) (b. l. 30, antra pusė, t. 4), bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog straipsnį parašė 2008 m. kovo-balandžio mėnesiais (b. l. 150, t. 6). Akistatos metu L. S. patvirtino nedirbęs su privačiais B. B., J. A. ir V. D. archyvais, kurių medžiaga savo darbe rėmėsi A. Š. (b. l. 34, t. 4). (duomenys neskelbtini) Išeivijos studijų centro mokslo darbuotoja D. D. parodė, jog straipsnio autorius L. S. savo straipsnio variantą jai pridavė iki 2008 m. birželio mėnesio atostogų (b. l. 37, t. 6). Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog A. Š. savo bakalauro darbą parašė anksčiau, nei L. S. straipsnį.

Atlikus nuteistosios K. Ū. ir nukentėjusiojo A. Š. tekstų analizę, taip pat akivaizdu, kad K. Ū. naudojosi A. Š. parengtu darbu ir šio darbo teksto dalį straipsnyje pateikė kaip savo, ką patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-271 (11), nukentėjusiojo A. Š. pateiktos į bylą palyginamosios lentelės (b. l. 84-89, t. 6). Nesivadovauti šiomis lentelėmis nėra jokio pagrindo, kadangi jose tik vizualiai skirtingomis spalvomis pažymėti A. Š. darbo ir K. Ū. straipsnio tekstų vienodumas bei skirtumai, išskirtos bei aprašytos A. Š. darbe padarytos klaidos bei pavaizduotas šių klaidų perkėlimas į K. Ū. straipsnį. Nors A. Š. ir K. Ū. tekstuose esama neesminių pakeitimų, tačiau, kaip nuosprendyje teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, K. Ū. tekstuose išlieka originali darbo forma, sukurta nukentėjusiojo A. Š., o nustatyti akivaizdūs sutapimai negali būti paaiškinami tuo, kad buvo naudotasi tais pačiais istoriniais šaltiniais, kadangi sulyginus A. Š. ir K. Ū. darbų tekstus su naudotų istorinių šaltinių tekstais, matyti, jog minėtų asmenų paruošti tekstai sutampa tarpusavyje, tačiau nesutampa su pirminių šaltinių tekstu. Nors K. Ū. ištaisė kai kuriuos netikslumus ir klaidas, jos pastebėtas A. Š. darbe (lietuvių skautų Anglijos rajono susiformavimo data, Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos santykis ir pan.), tačiau tai nešalina autorystės pasisavinimo fakto. A. Š. į bylą pateiktos palyginamosios lentelės bei jo parodymai teisme patvirtina, jog bakalauro darbe cituodamas tekstą, jis padarė klaidų. Šios klaidos buvo atkartotos ir K. Ū. straipsnyje, kas leidžia padaryti vienareikšmę išvadą, jog citatas su identiškomis klaidomis K. Ū. paėmė būtent iš A. Š. darbo. Nors apeliaciniame skunde K. Ū. teigia straipsnį knygos sudarytojai dr. D. D. atidavusi 2008 m. vasario pabaigoje, teismo posėdyje D. D. parodė, jog juodraštinį K. Ū. darbo variantą matė 2008 m. pavasarį, o knyga atiduota 2008 m. rudenį (b. l. 37, t. 6). Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. Š. darbas buvo paruoštas anksčiau, nei K. Ū. straipsnis.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus skundų argumentus, jog A. Š. bakalauro darbe ir nuteistųjų straipsniuose esantys sutapimai tėra tik šaltinių citavimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nustatęs, kad dalis kaltinime nurodytų teksto fragmentų yra ne nukentėjusiojo A. Š. originalus darbas, o citatos iš įvairių šaltinių, bei atsižvelgdamas į tai, kad citatų panaudojimas nesukuria autoriaus teisių į cituojamą tekstą, dėl ko citatos negali būti A. Š. autorinių teisių apsaugos objektu, teismas nuosprendyje iš kaltinimo K. Ū. pašalino dalį fragmentų (b. l. 95-96, t. 7). Todėl L. S. ir K. Ū. buvo nuteisti ne už šaltinių citavimą, bet už pasisavintą originalią A. Š. kūrinio formą bei žinių perteikimo būdą.

Faktą, jog L. S. ir K. Ū. savo straipsniuose panaudojo dalį A. Š. baigiamojo bakalauro darbo patvirtina ir 2011-04-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-271 išvados, kuriose konstatuota, jog: 1) L. S. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ yra turinio sutapimų su A. Š. bakalauro baigiamuoju darbu „(duomenys neskelbtini) tokiuose knygos „(duomenys neskelbtini)“ puslapiuose: 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42.; 2) kokiais šaltiniais remiantis parašyti A. Š. bakalauro darbo fragmentai, sutampantys su atskirais L. S. straipsnio fragmentais, nenustatyta dėl įžanginėje ekspertizės akto dalyje nurodytų priežasčių. L. S. straipsnyje šie fragmentai parašyti, remiantis A. Š. bakalauro darbu; 3) L. S. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“ yra parengtas, naudojantis A. Š. bakalauro baigiamuoju darbu „(duomenys neskelbtini)“ nepateikiant į šį darbą nuorodų: su bakalauro darbu sutampančių fragmentų yra aštuoniuose iš devynių L. S. straipsnio puslapių; 4) K. Ū. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ yra turinio sutapimų su A. Š. bakalauro baigiamuoju darbu „(duomenys neskelbtini) tokiuose knygos „(duomenys neskelbtini)“ puslapiuose: 98, 99, 100, 101, 112,113,114, 115; 5) kokiais šaltiniais remiantis parašyti A. Š. bakalauro darbo fragmentai, sutampantys su atskirais K. Ū. straipsnio fragmentais, nenustatyta dėl įžanginėje ekspertizės akto dalyje nurodytų priežasčių. K. Ū. straipsnyje šie fragmentai parašyti, remiantis A. Š. bakalauro darbu; 6) K. Ū. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“ yra parengtas, naudojantis A. Š. bakalauro baigiamuoju darbu „(duomenys neskelbtini)“, nepateikiant į šį darbą nuorodų: su bakalauro darbu sutampančių fragmentų yra aštuoniuose iš devyniolikos K. Ū. straipsnio puslapių (b. l. 185-194, t. 3). Duodama parodymus teisme, ekspertizę atlikus ekspertė A. Ž. savo išvadas palaikė bei papildomai parodė, kad A. Š. ir jo buvusių dėstytojų darbai yra nevienodo mokslinio lygio, tačiau ginčo objektas yra ne darbų mokslinis lygis, o tai, kiek vieni autoriai pasinaudojo kito autoriaus darbu. Ekspertė pažymėjo, jog yra keli lingvistinio plagiato požymiai: pirma, kai sutampa teksto fragmentai (du autoriai aprašymui pasirenka tuos pačius faktus ir įvertina juos vienodai, savo minčių išdėstymui naudoja tuos pačius žodžius, vienodai konstruoja sakinius, kartais kiek perfrazuoja); antros rūšies požymiai matomi, kai remiamasi tais pačiais šaltiniais (informacija iš trijų ar keturių šaltinių išdėstoma ta pačia tvarka, beveik tokiais pat žodžiais); trečia sutapimų rūšis – tos pačios citatos, sutampa jų pradžia ir pabaiga (citata trumpinama tose pačiose vietose). Nustačius tokią sutapimų tvarką ir buvo padaryta išvada. Ekspertės teigimu, K. Ū. straipsnio 98 psl. ir A. Š. darbo 50 psl. yra tik fakto skirtumai, K. Ū. straipsnio 101 psl. ir A. Š. bakalauro darbo 56-57 psl. informacija iš dviejų tų pačių šaltinių perpasakota ta pačia tvarka, o straipsnio 112 psl. ir bakalauro darbo 61-62 psl. informacija iš keturių tų pačių šaltinių perpasakota ta pačia tvarka. Anot ekspertės, negalima vertinti, kad informacija iš tų pačių keturių šaltinių vienodai perpasakota tik atsitiktinai. L. S. taip pat nusirašė nuo A. Š., kas įrodyta minėtais požymiais. A. Š. darbo fragmentai, sukurti jo, kaip autoriaus, yra panaudoti abiejų kaltinamųjų darbuose (b. l. 133-135, t. 6). Nors skunduose abejojama ekspertizės patikimumu bei ekspertės kompetencija, išreiškiama nuomonė, jog lingvistinė teksto ekspertizė nėra pakankama, kad reikėjo atsižvelgti į teksto turinio istorinį kontekstą bei atlikti to konteksto analizę, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog sutikti su minėtais skundų argumentais nėra pagrindo. Ekspertizę atlikusi A. Ž. yra rašysenos ekspertė ir ekspertė lingvistė, turinti 36 metų darbo stažą, taip pat akademinio darbo stažą. Atlikdama ekspertizę, ji naudojosi ne tik lingvistiniu sugretinimo/lyginamojo teksto tyrimo metodu, bet ir identifikacijos metodika, jai yra tekę atlikti tyrimus dėl autorystės teisės pasisavinimo, taigi, ji turi mokslinės ir praktinės patirties tokiuose tyrimuose. Tiek ekspertizės akte, tiek teismo posėdyje ekspertė išsamiai paaiškino, kokie faktoriai nulėmė būtent tokias jos padarytos ekspertizės išvadas. Todėl abejoti ekspertizės akto patikimumu ar jį atlikusios ekspertės kompetencija apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Iš apeliacinių skundų matyti, jog nuteistieji kritikuoja ekspertę už tai, kad ji nesusipažino su bakalauro darbe ir straipsniuose naudotais šaltiniais ir jų nepatikrino. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ši kritika yra nepagrįsta. Ekspertizės akto įžanginėje dalyje ekspertė nurodė, jog į klausimus „Jei bus rasti turinio sutapimai, prašome nustatyti, kokiais šaltiniais remiantis jie buvo parašyti“ bus atsakyta tik iš dalies, kadangi: 1) patikrinti šaltinius, kuriais remiantis buvo parašyti atskiri sutampantys tekstų fragmentai, kur konkretūs šaltiniai nurodyti, nereikia specialių žinių; 2) nustatyti, kokiais šaltiniais remiantis buvo parašyti atskiri sutampantys tekstų fragmentai, kai konkretūs šaltiniai nenurodyti, lingvistikos ekspertas nėra kompetentingas. Taigi, ekspertizės akte ekspertė motyvavo, kodėl darbe ir straipsniuose nurodytų šaltinių nenustatė ir nenurodė. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog ekspertizės tikslas šioje byloje buvo nustatyti, ar A. Š. darbe ir L. S. bei K. Ū. straipsniuose yra turinio sutapimų, o ne nustatyti autorių naudotus šaltinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai neskyrė byloje dar vienos ekspertizės, kurią K. Ū. prašė pavesti atlikti profesoriui dr. A. K.. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) mokslo daktaro A. K. 2012-01-21 nuomonės (b. l. 59-62, t. 5) ir joje suformuluotų išvadų matyti, jog profesorius daug dėmesio skiria kūrinio vertės analizei. Tačiau sprendžiant L. S. ir K. Ū. baudžiamosios atsakomybės klausimą, ji reikšmės neturi, kadangi, kaip minėta, autorių teisių apsauga taikoma bet kuriam kūriniui, neatsižvelgiant į jo vertę. Be to, faktą, jog A. Š. ir jo buvusių dėstytojų darbai yra nevienodo mokslinio lygio, pripažino ir ekspertė A. Ž.. Savo pateiktoje nuomonėje teigdamas, jog jei K. Ū. ir naudojosi A. Š. bakalauro darbu, tai iš jo nepasisavino nieko tokio, ką būtų galima laikyti A. Š. priklausančia intelektine nuosavybe, profesorius dr. A. K. yra neteisus, kadangi byloje pateiktų įrodymų analizė patvirtina, jog L. S. ir K. Ū. pasisavino originalią A. Š. kūrinio formą ir žinių perteikimo būdą.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą L. S. apeliacinio skundo argumentą, jog nuosprendžio priėmimo metu jau buvo suėjęs LR BK 95 str. 1 d. 1 punkto b) papunktyje numatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu. Kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 191 str. 1 d. taikoma už svetimo literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar jo dalies išleidimą arba viešą paskelbimą savo vardu. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas būtent nuo minėto kūrinio ar jo dalies išleidimo arba viešo paskelbimo. Išleidimas pagal ATGTĮ prasmę yra kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto pakankamo pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nesvarbu, kokiu gamybos būdu, jeigu tas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas tapo viešai prieinamas šių teisių subjektų leidimu (ATGTĮ 2 str. 14 d.). Viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (ATGTĮ 2 str. 31 d.). Šioje byloje L. S. ir K. Ū. nuteisti už A. Š. baigiamojo bakalauro darbo dalies panaudojimą savo straipsniuose, kurie buvo išleisti knygoje 2008 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais (knygos tiražas – 500 egzempliorių). Todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas ne nuo, kaip teigiama L. S. skunde, jo straipsnio leidėjams pateikimo, bet nuo knygos išleidimo momento, t. y. nuo 2008 m. lapkričio mėnesio. Įvertinus tai, darytina išvada, jog penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, t. y. 2013-04-25, dar nebuvo suėjęs.

LR BK 191 str. apibrėžtų veikų subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka bent vieną iš baudžiamajame įstatyme numatytų veiksmų: savo vardu išleidžia ar viešai paskelbia svetimą literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jo dalį ir nori taip veikti. Apie kaltės turinį sprendžiama, remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize. Šioje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. S. ir K. Ū. padarytas veikas kvalifikavo pagal LR BK 191 str. 1 d., kadangi jie, veikdami tiesiogine tyčia, t. y. žinodami, kad naudoja svetimą autorių teisės saugomą kūrinį, jo dalį viešai paskelbė savo vardu, taigi, pasisavino autorystę.

K. Ū. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas kriminalizavo buvusio studento A. Š. ir jo dėstytojų K. Ū. ir L. S. santykius, nes jie nėra baudžiamosios teisės dalykas, o nagrinėtini akademinės etikos lygmenyje. Teisėjų kolegija pažymi, jog L. S. ir K. Ū. veiksmai, panaudojant A. Š. bakalauro darbo dalį savo viešai išleistuose straipsniuose, kaip minėta, atitinka LR BK 191 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl baudžiamojon atsakomybėn jie buvo patraukti pagrįstai.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus L. S. skundo argumentus, jog teismas iš jo nepagrįstai priteisė civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo. Pagal ATGTĮ 77 str. 1 d. 6 p. autorių teisių subjektai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o ATGTĮ 84 str. numatytais atvejais – ir neturtinę žalą. ATGTĮ 84 str. numato, jog ATGTĮ 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra du savarankiški autoriaus teisių gynimo būdai, todėl turtinė žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar buvo padaryta ir atlyginta neturtinė žala. Iš bylos medžiagos matyti, jog taikos sutarties pagrindu L. S. yra sumokėjęs A. Š. 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 30-38; t. 5; b. l. 26-30, t. 7). Duomenų apie tai, kad L. S. būtų atlyginęs A. Š. šio patirtą turtinę žalą, byloje nėra. Nors L. S. yra sumokėjęs A. Š. kur kas didesnę neturtinės žalos sumą, nei teismo konstatuota A. Š. padaryta neturtinė žala, tačiau vien ši aplinkybė, vadovaujantis minėtomis ATGTĮ nuostatomis, nesudaro pagrindo į L. S. sumokėtą neturinę žalą įskaityti ir A. Š. priteistą turtinę žalą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, susiję su A. Š. kerštavimu buvusiam darbo vadovui ir recenzentei už gautą pernelyg žemą bakalauro darbo įvertinimą, taip pat L. S., kaip darbo vadovo, patarimų ir frazių išdėstymas A. Š. darbe, paremti tik prielaidomis bei nepaneigia nuteistųjų įvykdyto A. Š. darbo dalies autorystės pasisavinimo. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų L. S. ir K. Ū. apeliacinius skundus atmesti.