Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. O. J., institucijos, surašiusios protokolą, atstovui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vykdanti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. O. J. surašytas už tai, kad 2015 m. gegužės 20 d. 12.30 val., Vytauto pr. 6, Kaune, vykdant Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pavedimą, nustatyta, kad A. O. J. individualioje veikloje nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 pardavėja dirbo G. K., tačiau su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta, apie įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Tokiais veiksmais A. O. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. IX-926, 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. reikalavimus. Tokia A. O. J. veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. O. J. kaltės dėl pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad ta darbo vieta, kurioje dirbo G. K., yra ne jos, o jos brolio V. M. ir G. K. A. O. J. individualioje veikloje kaip samdomas asmuo niekada nedirbo. 2014 m. spalio mėn. G. K. buvo atėjusi į turgavietę ir ieškojo darbo. Kadangi A. O. J. brolis V. M. turi problemų su sveikata ir buvo jos prašęs pasakyti, jei atsirastų koks norintis dirbti žmogus, nes V. M. buvo reikalingas dar vienas pardavėjas, todėl atėjus G. K., A. O. J. pasiūlė G. K. pabandyti padirbti ir paprekiauti brolio darbo vietoje. Kadangi pati A. O. J. dirbo turgavietėje, todėl atvežus pieno produktus, kuriais prekiauja tiek ji, tiek jos brolis V. M., už brolio prekybos vietai atvežtas prekes yra keletą kartų pasirašiusi sąskaitas-faktūras, kai nebūdavo jų kam pasirašyti. Pasitaikydavo tokių atvejų, kad jie vienas už kito prekes tiekėjams sumokėdavo, o vėliau vienas kitam atiduodavo. A. O. J. tik tarpininkavo G. K. pradedant dirbti V. M. darbo vietoje. A. O. J. darbo vietos yra Nr. 15 ir Nr. 29, o jos brolio V. M. darbo vieta yra Nr. 3/1, kurioje ir dirbo G. K.. Už G. K. verslo liudijimą A. O. J. nemokėjo, taip pat nemokėjo G. K. darbo užmokesčio. Mano, kad G. K. ją apkalba po įvykusio tarp jų konflikto dėl G. K. A. O. J. paskolintų pinigų negrąžinimo.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas V. J. paaiškino, kad nustatytas nelegalaus darbo faktas, nes buvo nustatyta, jog buvo įdarbinta A. O. J. darbuotoja G. K., kuri gavo atlyginimą, kuriai buvo nurodytas darbo laikas, kuri tarėsi dėl darbo su A. O. J.. Nors G. K. buvo įsigijusi verslo liudijimą, tačiau iš jos paaiškinimo matyti, kad pinigus jai duodavo A. O. J., todėl institucijos nuomone, pažeidimas pilnai įrodytas.

Liudytoja G. K. parodė, kad ji turgavietėje dirbo nuo 2014 m. spalio 1d. iki gruodžio 31 d. Ten buvo prekiaujama pieno produktais. Dėl darbo tarėsi su A. O. J., kuri jai išpirko patentą bei vėliau mokėjo darbo užmokestį. Buvo sutarta, jog jai bus mokama apie 300-350 Lt už savaitę. Darbo užmokestį mokėdavo po vienos savaitės darbo, kartais po dviejų. Prekes užsakydavo A. O. J. bei ji mokėdavo už atvežtas prekes. Kelis kartus, kai darbo vietoje nebuvo A. O. J., už prekes sumokėjo G. K.. Kieno darbo vietoje dirbo, nežino, tačiau dirbdama kas dvi savaitės keisdavosi su A. O. J. broliu. Kasos aparatą turėjo pati G. K.. Kasos knygos nevedė, tačiau ją buvo nusipirkusi pati G. K. ir į ją klijuodavo kvitus. Darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta.

Liudytojas V. M. parodė, kad jis su verslo liudijimu dirba miesto turgavietėje. Jo prekybos vieta Nr. 3/1 ir joje jis prekiauja pieno produktais. 2014 m. spalio mėn. jis sesers A. O. J. klausė gal žino, kas turi verslo liudijimą ir galėtų padirbti jo darbo vietoje. Sesuo surado G. K., kuri išsipirko verslo liudijimą, ir pradėjo dirbti V. M. darbo vietoje. Jis su G. K. keisdavosi kas dvi savaites, nes tuo metu V. M. turėjo sveikatos problemų ir nebepajėgė dirbti kiekvieną dieną. Jie dirbo kiekvienas sau. Kuris kiek suprekiaudavo, tiek ir pasiimdavo. G. K. dirbo su savo kasos aparatu bei turėjo savo kasos knygą. Kai V. M. savo vardu užsisakydavo prekes, tai jam ir atveždavo visas prekes pagal važtaraščius. Kai G. K. dirbo, tai ji tikriausiai užsisakinėdavo, nes prekes atveždavo su sąskaita-faktūra, tikriausiai jos vardu viskas būdavo, nes sąskaitas-faktūras veža pagal turimą verslo liudijimą. Už darbo vietą mokėjo V. M.. Iš G. K. neėmė nuomos mokesčio už darbo vietą, nes džiaugėsi, kad iš viso atsirado žmogus, kuris galėjo jį pakeisti.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 3-6), operatyvaus patikrinimo pažymos kopija Nr. FR1043-4813, iš kurio matyti, kad 2015 m. gegužės 20 d. 12.30 val. atvykta į turgavietę adresu Vytauto pr. 6, Kaune ir nustatyta, kad prekybos vietoje Nr. 15 pieno produktais ir jo gaminiais prekybą vykdo A. O. J., kuri 2011-03-30 VMI įsigijusi Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (32.2)-G18-787. Prekybos vietoje įrengtas EKA „Euro 2000T Alpha“. 2015-05-26 į Kauno apskrities VMI KD OKS atvykusi A. O. J. pateikė darbuotojų darbo sutartis. Veikloje dirba 5 samdomi asmenys. Tikrinimo metu nustatyta, kad A. O. J. individualioje veikloje nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 pardavėja dirbo G. K., tačiau su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta, apie įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Kauno skyriui. Rašytiniame paaiškinime G. K. nurodė, kad pas O. A. J. minėtu laikotarpiu dirbo tokiu darbo grafiku: dvi savaites dirbdavo, dvi savaites laisva. Už dvi darbo savaites A. O. J. sumokėdavo 600 Lt, vidutiniškai už vieną dirbtą dieną 50 Lt. Už visą darbo laikotarpį A. O. J. sumokėjo 1800 Lt. Pinigai būdavo išmokami darbo vietoje prekyvietėje adresu Vytauto pr. 6, Kaune, pirmą laisvą dieną po dirbtos savaitės. Buvo prekiaujama pieno produktais, prekybos įranga priklausė A. O. J.. G. K. laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-10-12 ir nuo 2014-10-27 iki 2014-12-31 turėjo įsigijusi verslo liudijimus, tačiau pinigus jiems įsigyti duodavo A. O. J.. Pajamos būdavo apskaitomos EKA „CHD3050“, kuris VMI užregistruotas G. K. vardu, tačiau jos aiškinimu, ji jo neįsigijo ir neregistravo VMI. Nustatyta, kad minėtą EKA suteikė A. O. J.. Už prekybos vietą G. K. taip pat nemokėjo. Prekių įsigijimo dokumentai būdavo G. K. vardu, tačiau, jos aiškinimu, ji prekių neužsakydavo, o atveždavo A. O. J. arba tiekėjai. Siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes dėl prekių užsakymo ir atsiskaitomo, buvo pateikti užklausimai Joniškio rajono Bariūnų ŽŪB, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Žemaitijos pienas“. Pagal atsiųstų AB „Žemaitijos pienas“ dokumentų patvirtintas kopijas ir A. O. J. paaiškinimą, nustatyta, kad 5 (penkios) PVM sąskaitos faktūros ir 3 (trys) pinigų priėmimo kvitai pasirašyti A. O. J. (b. l. 7-8), G. K. skundas (b. l. 9), G. K. paaiškinimas (b. l. 10), A. O. J. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad G. K. individualioje veikloje niekada nedirbo ir prekybos vietose niekada neprekiavo (b. l. 11), A. O. J. paaiškinimas dėl pateikiamų dokumentų (b. l. 12), A. O. J. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2014-10-07 PVM sąskaitoje – faktūroje serija ZTR05 Nr. 169514, 2014-10-11 PVM sąskaitoje faktūroje serija ZTR05 Nr. 169916, 2014-10-29 PVM sąskaitoje faktūroje ZTR05 Nr. 175608, 2014-11-27 PVM sąskaitoje faktūroje serija Nr. ZTR07 Nr. 244250, 2014-12-06 PVM sąskaitoje faktūroje serija Nr. ZTR02 Nr. 264364, 2014-10-08 pinigų priėmimo kvite, 2014-11-27 pinigų priėmimo kvite, 2014-11-28 pinigų priėmimo kvite parašai yra jos – A. O. J. (b. l. 13), PVM sąskaitų – faktūrų kopijos (b. l. 14-19), pinigų priėmimo kvitų kopijos (b. l. 20-25), Joniškio rajono Bariūnų žemės ūkio bendrovės raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad Bariūnų žemės ūkio bendrovė su G. K. niekada nedirbo ir laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 nėra išrašiusi jokių PVM sąskaitų faktūrų ar apmokėjimo dokumentų jos vardu (b. l. 26), AB „Pieno žvaigždės“ atsakymas, kuriame nurodyta, kad G. K. AB „Pieno žvaigždės“ pirkėjų sąrašuose nėra (b. l. 27), UAB „Miesto turgus“ raštas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 sąskaitos-faktūros už darbo vietas Nr. 15 ir Nr. 29 buvo išrašytos A. O. J., o darbo vietai Nr. 3/1 –V. M. ( b. l. 58), pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti A. O. J. ir V. M. atlikti mokėjimai už jų darbo vietas ( b. l. 59-70), subnuomos sutartys, iš kurių matyti, kad A. O. J. iš UAB „Miesto turgus“ subnuomoja prekybos vietas Nr. 15 ir Nr. 29, V. M. - darbo vietą Nr. 3/1 ( b. l. 71-81).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Jame nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį traukiamas specialus subjektas –darbdavys ar jo įgaliotas asmuo.

Darbdavio sąvoka yra pateikta DK 14 ir 16 straipsniuose. DK 16 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą; darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. DK 24 straipsnyje nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas; darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija); administraciją sudaro pareigūnai; administracijos pareigūnai pagal įstatymus ir įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šių įmonių, įstaigų, organizacijų operatyvinį valdymą; įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Jeigu įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas pagal kompetenciją dalies savo įgaliojimų darbo teisės srityje neperdavė fiziniam arba juridiniam asmeniui, laikytina, kad darbuotojų įdarbinimo klausimus sprendžia pats darbdavys ir tik jis yra atsakingas už šių klausimų sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Tokioje situacijoje darbdaviui atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai jis pats tiesiogiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, tiek ir tuomet, kai neužtikrina, jog teisės aktų reikalavimų nepažeistų kiti jo vadovaujamoje įmonėje dirbantys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasakęs, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys – tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad darbdavio įgaliotas asmuo ATPK 41³ str. numatyto teisės pažeidimo padarymo subjektu paprastai gali būti pripažįstamas tuo atveju, kai šiam asmeniui darbdavys yra pavedęs spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog G. K. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „Miesto turgus“ priklausančioje prekybos vietoje Nr. 3/1, kurią subnuomos pagrindais nuomojasi ne A. O. J., o V. M.. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. O. J. nebuvo ir nėra V. M. darbuotoja, o vykdo savarankišką individualią veiklą ir dirba toje pačioje turgavietėje, tik kitose darbo vietose. Byloje nebuvo pateiktas teisinę galią turintis rašytinis dokumentas, kuriuo V. M. būtų įgaliojęs A. O. J. priimti asmenis į V. M. naudai atliekamą darbą bei su jais sudaryti darbo sutartis.

Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad šiuo atveju A. O. J. nėra tinkamas subjektas šioje byloje, nes ji negali atsakyti už pažeidimą, kadangi ji nebuvo V. M. darbuotoja ir jai V. M. nesuteikė įstatymų nustatyta tvarka įgaliojimų priimti į darbą ir pasirašyti su darbuotojais darbo sutartis, todėl administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą A. O. J. patraukta be pagrindo.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas konstatuoja, kad A. O. J. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 str., sudėties, todėl šio administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. O. J. atžvilgiu nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p. teismas,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. A. O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimo nuorašą nusiųsti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.