Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. M. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. P1-52 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalies panaikinimo, kuria pripažįstama, kad pareiškėjas Č. M. padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda pareiškėjui nebuvo skirta pasibaigus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam tarnybinės nuobaudos skyrimo laikui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Departamento direktorius 2014 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-108 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos Prienų rajone patvirtinimo“ sudarė Prienų rajono agentūros medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymui komisiją, kurios pirmininku buvo paskirtas Prienų agentūros vedėjas Č. M..

Departamento direktorius 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V1-21 „Dėl tarnybinės veiklos patikinimo atlikimo“ sudarė komisiją Prienų agentūros ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos tarnybinės veiklos patikrinimui (toliau – Patikrinimo komisija) ir pavedė jai įvertinti Prienų agentūros ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų veiksmų, susijusių su Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ medžiojimu be leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete aplinkybėmis, atitikimą teisės aktų reikalavimams. Atlikusi tyrimą Patikrinimo komisija 2018 m. balandžio 13 d. pažymoje Nr. V1-21 konstatavo, kad pasibaigus Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimo terminui (2016 m. spalio 16 d.) ir Medžiotojų klubui „Ąžuolas“ per 10 darbo dienų Prienų agentūrai negrąžinus licencijų (iki 2016 m. spalio 31 d.), Prienų agentūra licencijas iš medžiotojų klubo paėmė tik 2017 m. rugpjūčio 29 d. Prienų agentūros vedėjas Č. M., Medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijoje atstovaudamas Departamentą, priėmė Medžiotojų klubo „Ąžuolas“, kuris nebuvo medžioklės plotų naudotojas, prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2017-2018 m. medžioklės sezonui ir išdavė licencijas sumedžioti 3 briedžius, 7 tauriuosius elnius ir 40 stirnų.

Atsižvelgdamas į Patikinimo komisijos išvadą (2018 m. balandžio 13 d. pažyma Nr. V1-21) Departamento direktorius 2018 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V1-74 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pradėjimo“ įpareigojo Departamento Administravimo ir teisės skyriaus vedėją I. J. pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą Prienų agentūros vedėjui Č. M. (taip pat kitiems Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos valstybės tarnautojams), įtarus juos padarius tarnybinį nusižengimą pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus.

2018 m. balandžio 30 d. pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. V1-74-1 bei pasiūlyta pateikti pasiaiškinimą. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. V1-74-1 nurodyta, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) ir 6 (laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) punktus.

Departamento Administravimo ir teisės skyriaus vedėja I. J. 2018 m. gegužės 24 d. išvadoje Nr. V1-74 (toliau – ir Patikrinimo išvada) konstatavo, kad Prienų agentūros vedėjas Č. M. 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. išdavė licencijas Medžioklės klubui „Ąžuolas“, kuris nuo 2016 m. spalio 16 d. nebuvo medžioklės plotų naudotojas, tuo pažeisdamas Departamento direktoriaus 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V1-38 patvirtinto Prienų agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.2 punkto (kontroliuoja, kaip savivaldos institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos, juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų <...> ar įgyvendina aplinkosaugines priemones ir planus) ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto (valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) reikalavimus.

Departamento direktorius, vadovaudamasis VTĮ 30 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, Departamento nuostatų 17.4 punktu bei atsižvelgdamas į Patikrinimo išvadą, 2018 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. P1-52 pripažino, kad Č. M. padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda jam nebuvo skirta pasibaigus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam tarnybinės nuobaudos skyrimo laikui. Taigi, būtent dėl 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. licencijų išdavimo Medžioklės klubui „Ąžuolas“, kuris nuo 2016 m. spalio 16 d. nebuvo medžioklės plotų naudotojas, pareiškėjo veiksmai Patikrinimo išvadoje (atitinkamai ir Įsakyme) buvo įvertinti tarnybiniu nusižengimu.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) (akto redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Ši tvarka taikoma ir tais atvejais, kai atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, tarnautojas pripažįstamas padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos nusprendžiama neskirti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje A62-200/2011).

Taisyklių 3 punkte nustatyta, jog gavus oficialią informaciją tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Pagal Taisyklių 7 punktą per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (ar nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) turi būti surašomas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pagal šių Taisyklių priedą, kuriuo valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pasirašytinai informuojamas, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu jam pateikiama turima informacija apie tarnybinį nusižengimą. Pagal Taisyklių 8 punktą, valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pabrėžia minėtų nuostatų imperatyvų pobūdį (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012, 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-602/2015). Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas)), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008, 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009, 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009).

Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. V1-74-1 pasirašytinai buvo supažindintas 2018 m. balandžio 30 d. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodoma, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) ir 6 (laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) punktus. Teismo vertinimu, toks abstraktus pažeidimo, kurio padarymu pareiškėjas įtariamas, kvalifikavimas, nenurodant konkrečių veiksmų (neveikimo), taip pat nesant nuorodų į konkrečius pareigybės aprašymo punktus ar kitas teisės aktų nuostatas, kurių pažeidimu valstybės tarnautojas yra įtariamas, nėra tinkamas pranešimo apie tarnybinį nusižengimą įforminimas. Tokiu būdu asmuo, kuris yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, neturi galimybės nustatyti jo galimai neteisėtų veiksmų turinio ir atitinkamai nežino, kokiose ribose nuo pareikšto įtarimo jis gali gintis. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad iš pranešimo apie tarnybinį nusižengimą jam nebuvo aišku, kokio konkretaus nusižengimo padarymu jis yra įtariamas ir kokias konkrečias teisės aktų nuostatas jis pažeidė. Minėtą aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovo atstovas.

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Teismas pažymi, kad motyvuota išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra ginčijamo įsakymo motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (pvz., LVAT sprendimas administracinėje bylose Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje A146-1459/2010). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tikrinant tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimą, teisės taikymo požiūriu būtina vadovautis nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu būtina patikrinti, ar išvadoje (ir skundžiamame įsakyme) nurodytas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas.

Sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį pažeidimą, vertintinos faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių taikymo tarnautojui, kaip silpnesniajai šaliai tarnybos teisiniuose santykiuose, paprastai perkeliama darbdaviui, kuris turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo veiksmų kvalifikavimą kaip tarnybinį nusižengimą, o teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas, taip pat teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004).

Ginčo atveju Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. išdavė licencijas Medžioklės klubui „Ąžuolas“, kuris nuo 2016 m. spalio 16 d. nebuvo medžioklės plotų naudotojas. Minėti pareiškėjo veiksmai (medžiotojų klubui išduotos licencijos) buvo įvertinti tarnybiniu nusižengimu ir pareiškėjas pripažintas pažeidęs VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą (valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) bei Departamento direktoriaus 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V1-38 patvirtinto Prienų agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.2 punktą (šias pareigas einantis asmuo kontroliuoja, kaip savivaldos institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos, juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų <...> ar įgyvendina aplinkosaugines priemones ir planus).

Teismas pažymi, kad VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas reikalavimas valstybės tarnautojui tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis yra bendro pobūdžio (blanketinė norma), nukreipiantis į kitų teisės aktų nuostatas, kuriose turi būti įtvirtintos konkrečios funkcijos, kurias atitinkamas pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo vykdyti. Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) būtina nustatyti, kokių konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ir (ar) kokių konkrečių pavedimų laiku neatliko.

Nagrinėjamu atveju Patikrinimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas nepagrįstai medžiotojų klubui išdavė licencijas ir tuo būdu pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V1-38 patvirtinto Prienų agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.2 punkto (šias pareigas einantis asmuo kontroliuoja, kaip savivaldos institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos, juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų <...> ar įgyvendina aplinkosaugines priemones ir planus) nuostatas. Tačiau, teismas pažymi, kad pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.2 punkto nuostata taip pat yra bendro pobūdžio, joje nurodomos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos susijusios su aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo kontrole.

Teismas pabrėžia, kad kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą nepakanka formaliai nurodyti tik bendro pobūdžio normas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojo elgesio taisyklės ir bendro pobūdžio funkcijos bei konstatuoti, kad pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Ginčo atveju pareiškėjas negali būti pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą dėl neatlikimo ar netinkamo atlikimo jam nustatytų pareigų, nes patikrinimo išvadoje konstatuotas pažeidimas (pareiškėjas nepagrįstai medžiotojų klubui išdavė licencijas) neatitinka pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo kvalifikacijos. Be to, kaip buvo minėta, pranešime apie tarnybinį pažeidimą taip pat nebuvo nurodytas konkretus pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas įtariamas, dėl ko pareiškėjas neturėjo galimybės suprasti kokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) padarymu jis yra kaltinamas. Be to pranešime apie tarnybinį nusižengimą kaip ir Patikrinimo išvadoje buvo tik formaliai nurodytos bendro pobūdžio normos, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, dėl ko iš esmės buvo apribota Č. M. teisė į gynybą.

Teismas konstatuoja, kad dėl minėtų Patikrinimo išvados ir pranešimo apie tarnybinį nusižengimą trūkumų, ginčijamas Įsakymas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai ginčijamu įsakymu pripažino, jog Č. M. padarė tarnybinį nusižengimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkintinas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. P1-52 dalis, kuria pripažįstama, kad Č. M. padarė tarnybinį pažeidimą, naikintina.

Teismas vertina, kad likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjo atstovas pateikė prašymą priteisti 400 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, kurias sudaro 300 Eur išlaidos už skundo parengimą ir 100 Eur išlaidos už atstovavimą teisme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas pareiškėjo naudai, taigi pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėją byloje atstovavo advokatas V. K. pagal 2018 m. birželio 29 d. atstovavimo sutartį. Atstovavimo išlaidos grindžiamos 2018 m. gruodžio 5 d. pinigų priėmimo kvitu ir 2018 m. gruodžio 5 d. Sąskaita faktūra Nr. 075/2018.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme valandą nustatytas koeficientas – 0,1. Pareiškėjo atstovas dalyvavo 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje, kuris truko 57 min. ir 2019 m. kovo 6 d. teismo posėdyje, kuris truko 23 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 valandai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 935,7 Eur, atitinkamai už atstovavimą teismo posėdžiuose pareiškėjui priteistina 93,57 Eur (935,7 x 0,1) suma.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimą koeficientas - 2,5. Pareiškėjo skundas teisme buvo užregistruotas 2018 m. liepos 2 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis - 895,2 Eur. Kadangi prašoma 300 Eur suma už skundo parengimą neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, todėl prašymas šioje dalyje tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 393,57 Eur (93,57 + 300) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. P1-52 dalį, kuria pripažįstama, kad Č. M. padarė tarnybinį nusižengimą.

Priteisti pareiškėjo Č. M. naudai iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 393,57 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 57 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.