- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-06
- Bylos Nr.
- N-575-1367-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nutarimo A. Z. (A. Z. ) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2006 m. vasario 22 d. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius A. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų. Protokoluose nurodyta, kad A. Z. , pažeisdamas užsienio valstybių piliečiams nustatytą įdarbinimo tvarką, savo vadovaujamoje UAB „Concor“ įdarbino suvirintojais Rusijos Federacijos piliečius A. V. ir M. N. . Nebuvo kreiptasi į teritorinę darbo biržą dėl leidimo įdarbinti minėtus Rusijos Federacijos piliečius ir su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys. Minėti Rusijos Federacijos piliečiai 2006 m. vasario 14 d. buvo rasti dirbantys UAB „Concor“ objekte Šilutėje, kuriame buvo atliekami rezervuarų montavimo – suvirinimo darbai.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 29 d. nutarimu A. Z. už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė 2000 Lt baudą.
Teismas nurodė, kad A. Z. kaltė dėl padarytų pažeidimų yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. A. Z. prisipažino padaręs pažeidimus, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad pažeidimai padaryti pirmą kartą, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. Z. skirtinos mažesnės baudos nei numatyta straipsnio sankcijoje (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnis). Dėl M. N. įdarbinimo skirtina 1500 Lt bauda, o dėl A. V. įdarbinimo skirtina 2000 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, A. Z. galutinai skirtina 2000 Lt bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo atveju taikė ATPK 30¹ straipsnį. Šis straipsnis gali būti taikomas tik tada, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra. Apeliantas nurodo, kad teismas lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tipiškus pažeidėjo paaiškinimus dėl to, kad jis pripažįsta pažeidimą, dėl jo gailisi, jį padarė pirmą kartą. Tokios aplinkybės galėtų būti pagrindas skirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą, bet ne taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ATPK 30² str. 1 d. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką dėl šios taisyklės taikymo, yra nurodęs, kad: „naudojant teleologinį įstatymo aiškinimą, ATPK 30¹ straipsnis neturėtų būti taikomas, jei konkrečioje administracinėje byloje nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 straipsnyje, arba nustatyta, kad pažeidėjas vengia administracinės atsakomybės“ . „Teismų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę. Sistemiškai analizuojant ATPK 41³ straipsnį, 30¹ straipsnio 1 dalį, 30² straipsnio 1 ir 2 dalis akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, nustatęs plačias galimos baudos ribas – nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, atsižvelgė į įvairias galimas gyvenimiškas situacijas ir sudarė galimybę teismams individualizuoti bausmę kiekvienu atveju, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatuoja, kad tokia praktika yra pagrįsta ir rekomenduotina teismams“ (1999 m. gruodžio 28 d. konsultacija, Administracinių teismų praktika 1. P. 326, Administracinių teismų praktika Nr. 7. b.l. 268-270).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad „veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Dėl to dažnai teismo skiriamu įspėjimu ar simboline pinigine bauda už vieną dirbantį asmenį ne tik nepasiekiamas pirmiau minėtas nuobaudos tikslas, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7. b.l. 264).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, kad išskirtinių aplinkybių, itin švelninančių pažeidėjo atsakomybę byloje nėra. Paskirta nuobauda yra aiškiai pernelyg švelni, neproporcinga pažeidimu padarytai žalai ir gautai naudai.
ATPK 33 str. taikomas, kai vienas asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus. Byloje yra duomenų, kad A. Z. galėjo padaryti vieną pažeidimą, už kurį nuobauda skiriama pagal specialias ATPK 41³ str. nustatytas taisykles.
ATPK 30² str. 1 d. ir ATPK 30¹ str. 1 d. taikymo klaidų apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, ištaisyti negali, dėl byla gražinama iš naujo nagrinėti teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.