Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ramirent Baltic AS, veikiančios per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės kopos“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei patikslintas ieškinys su priedais buvo įteikti 2019 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo gautas atsakovės UAB „Saulės kopos“ prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti į patikslintą ieškinį, kadangi bylą ves per teisininkę J. E., kuri dirbti grįžta nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. ir bus teikiamas prašymas prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP). Atsižvelgiant į tai, kad terminas atsiliepimui buvo pasibaigęs, teismo rezoliucija buvo nustatytas naujas 15 d. terminas atsiliepimui pateikti. Tačiau atsakovė nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė Ramirent Baltic AS, veikianti per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą ir atsakovė UAB ,,Saulės kopos“ 2018 rugpjūčio 31 d. sudarė įrangos nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka už nustatytą užmokestį perduoti atsakovei laikinai valdyti ir naudoti įrangą ir/arba inventorių, o atsakovė įsipareigojo priimti įrangą ir/arba inventorių, apmokėti suteiktas nuomos paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir pasibaigus nuomai grąžinti įrangą ir/arba inventorių. Dėl išnuomotos įrangos atsakovė jokių pretenzijų nepareikšdavo, priėmimo – perdavimo aktuose patvirtindavo, kad gaudavo techniškai tvarkingą įrangą. Tuo pagrindu ieškovė už išnuomotą statybinę įrangą ir/arba inventorių, 2018 m. rugsėjo 15 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. RAMI-338422, 1606,67 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. rugsėjo 30 d., bei 2018 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. RAMI-339700, 329,31 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. spalio 15 d. Tačiau atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, išrašytų sąskaitų iki nurodytų terminų neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 1790,78 Eur sumą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.530 straipsnio 1 dalį pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 1790,78 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 72,60 Eur nuostolių. Nurodė, kad atsakovė negrąžino ieškovei priėmimo – perdavimo aktų SUT -249033, SUT – 249711, SUT – 250515, SUT 250518, pagrindu perduotos įrangos, dėl ko buvo priskaičiuota 2741,68 Eur nuostolių suma už negrąžintą įrangą. Pažymėjo, kad ieškovė 2019 m. sausio 10 d. įspėjo atsakovę, jog privalo grąžinti įrangą, kitu atveju bus daromas įrangos pardavimas pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. įrangos nuomos sutarties 7.23 punktą, kuriame nurodyta, kad jei įranga prarandama ar sunaikinama, klientas (atsakovė) sumoka bendrovei (ieškovei) prarastos (sunaikintos) įrangos vertės dydžio sumą, taip pat atlygina kitus dėl to bendrovės (ieškovės) patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė negrąžino jai išnuomotos statybinės įrangos ir/arba inventoriaus, ieškovė išrašė 2019 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. RAMI-358843, 2741,68 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. vasario 7 d. Minėtą sąskaitą atsakovė apmokėjo iš dalies, 2019 m. kovo 27 d. pervesdama ieškovei 2669,08 Eur sumą, tačiau likusios 72,60 Eur nuostolių sumos iki šiol nėra sumokėjusi.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal CK 6.499 straipsnio 3 dalį, kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovė pažeidė sutartimi prisiimtas prievoles, kadangi neišsaugojo perduotos įrangos ir jos negrąžino. Teismo vertinimu, atsakovei negrąžinus dalies įrangos kaip numatė tarp šalių sudaryta įrangos nuomos sutartis, ieškovė neteko galimybės įranga disponuoti ir gauti pajamų (CK. 6.249 straipsnis), todėl ieškovė pagrįstai išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. RAMI-358843, 2741,68 Eur sumai, kuri buvo paskaičiuota remiantis įrangos nuomos sutarties 7.23 ir 7.25 punktais. Pažymėtina, kad atsakovė sutiko su jai išrašyta PVM sąskaita – faktūra, kadangi iš dalies ją apmokėjo, o atliktame mokėjimo pavedime nurodė, kad yra sumokama pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. RAMI-35884, todėl teigtina, kad atsakovė prisiėmė jai tenkančią atsakomybę už negrąžintą įrangą ir/ar inventorių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė visiškai sumokėjo ieškovės patirtus nuostolius (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.249 straipsniu ir 6.251 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 72,60 Eur nuostoliams atlyginti.

Šalių sudarytos įrangos nuomos sutarties 5.8 punkte šalys susitarė, kad jei klientas (atsakovė) vėluoja atlikti bet kokį mokėjimą, klientas (atsakovė) privalo sumokėti bendrovei (ieškovei) 0,06 procentų palūkanų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą diena bei atlyginti visus kitus nuostolius, įskaitant išlaidas už teisines ir išieškojimo išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovei apskaičiavo 66,07 Eur palūkanas. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 66,07 Eur dydžio palūkanas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo pagrindu, iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1929,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 43,00 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai.

Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti 571,73 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas ir prideda 2019 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija APB Nr. 14322, 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija APB Nr. 14727, bei 2019 m. balandžio 5 d. ir 2019 m. birželio 11 d. banko mokėjimo nurodymus.

Patenkinus ieškovės reikalavimus, vadovaujantis CPK 80 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 punktu, 93 straipsniu, iš atsakovės priteistinas 43,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 571,73 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą, iš viso – 614,73 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (7,03 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės kopos“, į. k. 304067241, 1790,78 Eur skolą, 72,60 Eur nuostolius, 66,07 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1929,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 614,73 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės Ramirent Baltic AS, veikiančiai per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, į. k. 101199349, naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės kopos“, į. k. 304067241, 7,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.