- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-18
- Bylos Nr.
- 1-980-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06285-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- L. L.
- Nukentėjusysis
- I. M.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, oficialiai nedirbanti, neteista,
kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: ji, 2018 m. vasario 5 d., apie 23 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,75 promilių girtumas), bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su motina I. M. metu, elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną, t. y. konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veido kairę pusę ties smilkiniu, po to iš priekio dešine ranka sugriebusi jai už gerklės, stipriai suspaudė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji L. L. iš esmės savo kaltę bei visas kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes pripažino ir parodė, kad nuo 2016 m. gegužės mėnesio gyvena kartu su motina, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi mamos sveikata buvo bloga. Konfliktas įvyko 2018 m. vasario 5 d., apie 23 val. dėl namų raktų. Mama pamatė, kad prie jos (L. L.) raktų kabo motinos kambario raktai, ir norėjo juos atkabinti. Su motina buvo prie rašomojo stalo ir motinos siuvimo mašinos, motina atsisėdo, paėmė raktus, ji (L. L.) atitraukinėjo tuos raktus, motina ėmė rėkti, uždengė motinai burną ranka, liepė nerėkti ir atėmė raktus. Motina bandė stumdytis, ji (L. L.) ją stumtelėjo, motina atsisėdo ant lovos. Po konflikto pasiėmė raktus ir išėjo pas draugus, toliau ten gėrė. Paaiškino, kad konflikto metu buvo išgėrusi, todėl visų konflikto aplinkybių neprisimena, tačiau pripažįsta, jog konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė mamai į veido kairę pusę ties smilkiniu, ir paskui, sugriebusi už gerklės, stipriai suspaudė. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, su mama susitaikė, prašė bylą jos atžvilgiu nutraukti. Ikiteisminio tyrimo metu L. L. nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka jos teisme duotus parodymus (b. l. 44).
Teismo posėdyje davusi parodymus kaltinamoji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusioji I. M. teisme nurodė, kad sutinka susitaikyti su savo dukra ir jai atleidžia. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad gyvena kartu su dukra. 2018 m. vasario 5 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu jos dukra L. L. dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veido kairę pusę ties smilkiniu, po to iš priekio dešine ranka sugriebė už gerklės ir stipriai suspaudė. Savo veiksmais dukra sukėlė jai fizinį skausmą, skaudėjo gal 2-3 minutes. Savo skausmo pojūtį įvertina 5 balais. Pradėjo klykti ir dukra paleido ją bei pasišalino iš buto, o ji iškvietė policiją. Po 10 min. atvyko policijos pareigūnai. Pats konfliktas įvyko kambaryje, konflikto metu dukra buvo neblaivi. Nurodė, kad kūno sužalojimai jai nepadaryti, todėl į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreips. Papildomai paaiškino, kad žodinis konfliktas su dukra prasidėjo dėl to, jog jos dukra nedavė jai jos (I. M.) raktų bei dėl to, kad dukra buvo girta. Toks konfliktas tarp jų iškilo pirmą kartą. Jos dukra yra geras žmogus, bet kai išgeria tampa agresyvi. Dukrai atleido, jokių pretenzijų jai neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Prašė bylą nutraukti joms su dukra susitaikius (b. l. 12). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiosios pareiškime (b. l. 6).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. vasario 5 d., 23.02 val. I. M. pranešė Bendrajam pagalbos centrui, jog ją sumušė dukra, konflikto metu dukra kumščiu trenkė motinai į veidą bei smaugė (b. l. 4).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio Sergejaus Starovoitovo tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018 m. vasario 5 d., apie 23.02 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė I. M.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2018 m. vasario 5 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), tarp motinos I. M. ir dukros L. L. įvyko konfliktas, kurio metu dukra įžeidinėjo motiną necenzūriniais žodžiais, mušė bei smaugė. Motina I. M. buvo blaivi, susijaudinusi, aplinka bute buvo tvarkinga. Smurto požymių ant pranešėjos nesimatė, nuo medicininės pagalbos ji atsisakė. Dukra, L. L. iki pareigūnų atvykimo pasišalino. Smurtą patyrusi I. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fiziniu ir psichologiniu poveikiu. Dukra įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, taip pat dukra kumščiu vieną kartą trenkė į veidą, smaugė rankomis (b. l. 26).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. vasario 6 d., 1.35 val. L. L. buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas (b. l. 30).
Nukentėjusiosios 2018 m. vasario 6 d. pareikšime nurodyta, kad ji civilinio ieškinio L. L. nereikš, dukra jos atsiprašė, jai atleido. Prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą šalims susitaikius (b. l. 15).
Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole užfiksuota, kad 2018 m. vasario 6 d. buvo gautas nukentėjusiosios I. M. pareiškimas (prašymas) dėl susitaikymo. Įtariamoji L. L. pripažino savo kaltę, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. savo motinai I. M.. Nukentėjusiosios I. M. ir įtariamosios L. L. yra pareikštas noras susitaikyti. Įtariamoji L. L. atsiprašė nukentėjusiosios, o nukentėjusioji I. M. jai atleido (b. l. 62-63).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi L. L. smurtą naudojo savo motinos I. M., su kuria ji kartu gyvena, atžvilgiu.
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji L. L., būdama apsvaigusi nuo alkoholio smurtaudama prieš savo motiną I. M., sudavė jai vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veido kairę pusę ties smilkiniu, taip pat iš priekio dešine ranka sugriebusi jai už gerklės, stipriai suspaudė, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamosios L. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
L. L. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, teisme ji iš esmės pripažino visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios I. M. atsiprašė, toks konfliktas tarp jų yra kilęs pirmą kartą. Civilinis ieškinys dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikštas. Nukentėjusioji I. M. teisme patvirtino, kad jos su kaltinamąja susitaikė, kaltinamajai atleido ir jokių pretenzijų jai neturi. Kaltinamoji gyvena su motina, rūpinasi ja. L. L. yra teisiama pirmą kartą (b. l. 59), bausta administracine tvarka, paskutiniai baustumai yra už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, pagal savo pobūdį jie nelaikytini labai pavojingais (b. l. 56- 58), oficialiai niekur nedirba (b. l. 54), iš kaltinamosios žodžių ji neoficialiai dirba (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad L. L. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio ir ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos L. L. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jos pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas L. L. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajai susitaikius.
Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, jai tikslinga skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo įsitikinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, sudarys jai galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį bei padarytos nusikalstamos veikos pasekmes.
Ikiteisminio tyrimo metu L. L. buvo laikinai sulaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. vasario 6 d., 1.07 val. iki 2018 m. vasario 6 d., 10.46 val., t. y. vieną dieną (b. l. 28-29, 32).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 34) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. L., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiąja I. M., ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, L. L. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.