- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-02
- Bylos Nr.
- ATP-704-238/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00199-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. Ž. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties M. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. kovo 6 d. 22 val. 20 min. chuliganiškai vairavo transporto priemonę sukdamas iš Bažnyčios gatvės į Vasario 16-osios gatvę, Šakiuose, sankryžoje, tyčia stipriai akseleruodamas privertė automobilį slysti šonu ir išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Tuo siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, sukėlė pavojų sau, eismo ir kitų eismo dalyvių bei turto saugumui. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutarimu M. Ž. už pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Šį nutarimą M. Ž. apskundė Šakių rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi atmetė M. Ž. skundą motyvuodamas, tuo, kad nėra pagrindo tenkinti M. Ž. skundo, nes jo skunde nurodyti argumentai, kuriais jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto chuliganiško vairavimo, yra paneigti byloje esančiais įrodymais, rašytine bylos medžiaga, kurie teismui abejonių jų patikimumu nekelia.
Šalies argumentai
M. Ž. skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti subjektyvios ir objektyvios pažeidimo pusės požymius. Svarbiausias požymis, kurį būtina nustatyti, yra pažeidimo padarymo būdas - chuliganiškos paskatos. Veikos pasirinkimo būdas turi esminę reikšmę tinkamai administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Norint konstatuoti, kad vairavimas buvo chuliganiškas, būtina nustatyti pažeidėjo tyčinius veiksmus. Iš įstatymo teksto matyti, kad atsakomybę už chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Nutarime skirti administracinę nuobaudą nurodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai: lenkiant kitus automobilius, spaudimas jų į kelkraštį, dvigubos ištisinės ženklinimo linijos kirtimas, ir tai įvardijama kaip chuliganiškas vairavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13/2012). Tiek iš pareigūno tarnybinio pranešimo, tiek iš pareigūnų duotų parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad M. Ž. padarė tik vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, neturėdamas tyčios elgtis chuliganiškai. Jokių kitų pažeidimų pareigūnai nenurodė, todėl jo veiksmuose nebuvo jokio tęstinumo, kuris galėtų patvirtinti chuliganiškas paskatas ar jo netinkamo elgesio pakartotinumą. Skunde M. Ž. akcentuoja, kad neįvertinta ir ta aplinkybė, kad jis paaiškinime nurodė, jog jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, o tiesiog nesąmoningai, netyčia nuslydus kojai nuo stabdžio pedalo ir netyčia pataikius ant greičio per stipriai spustelėjo greičio pedalą dėl ko automobilis slystelėjo į šoną. M. Ž. vairavo automobilį BMW, kurio galinė apkaba yra varoma, todėl esant menkiausiam slydumui ar šiek tiek neproporcingai spustelėjus greičio pedalą, automobilis slysta, tačiau tai atsitiko netyčia. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodė, jog jo pasakojamos įvykio versijos nesutampa. Tiek paaiškinime, tiek skunde nurodė, jog buvo šiek tiek netyčia per stipriai spustelėtas greičio pedalas, kas ir buvo automobilio slydimo pasekmė. Automobilio slydimo aplinkybėms kilti turėjo įtakos ir paros metas bei kelio dangos būklė, patys policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime bei teismo posėdžio metu nurodė, jog tą dieną kelio danga buvo drėgna, todėl automobilis nesant tyčinių veiksmų slystelėjo į šoną. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą chuliganiškų paskatų aiškinimą, matyti, jog toks elgesys yra nustatomas tada, kai yra siekiama priešpastatyti save kitiems, tačiau policijos pareigūnai nurodė, kad kitų automobilių ir asmenų nebuvo, taigi teismo teiginys, jog norėjo save priešpastatyti, yra nepagrįstas. M. Ž. nurodo, kad kyla abejonių, ar 100 metrų atstumu jis galėjo nematyti pareigūnų. Policijos pareigūnai nurodė vienas kitoms prieštaraujančias aplinkybes, vienas pareigūnas nurodė, kad buvo nuo pažeidėjo už 100 m, kitas - kad už 200 m ir dar daugiau, tačiau teismas, būdamas aiškiai šališkas, šių įrodymų nevertino. Policijos pareigūnų parodymai prieštaraujantys vieni kitiems, todėl negali būti patikimas įrodymų šaltinis. Be to, policijos pareigūnai patvirtino faktą, kad aplink nebuvo jokių pašalinių asmenų bei transporto priemonių, todėl galima teigti, jog nebuvo ir kitos būtinos sąlygos atsakomybei už šį pažeidimą kilti, t. y. kilusi grėsmė eismo ar žmonių saugumui. Nubaustojo teigimu, akivaizdu, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas apskritai neanalizavo M. Ž. kaltę paneigiančių įrodymų, o vertino tik policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes, kurios negali besąlygiškai ir objektyviai patvirtinti jo kaltės. Teismas konstatavo, kad buvo pavojus pačiam M. Ž., todėl tuo labiau jis neturėjo jokio tikslo susižaloti pats. Kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios, kaip vieno iš būtinų sudėties elementų, ir tai, kad ji būtų, nenuginčijamai patvirtinančių įrodymų byloje surinkta nėra, jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124² str. 2 d. pažeidimą.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas - tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų.
Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad galima būtų konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliaciniame skunde M. Ž. teigia, kad jis nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, nes jo veiksmuose nebuvo tyčios, veiksmų tęstinumo ir chuliganiškų paskatų.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. Apylinkės teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.
Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o pavojingas manevravimas, kuris teoriškai gali sukelti pavojų – yra Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas. Todėl toks pavojingas M. Ž. vairavimas, galėjęs sukelti pavojų, yra Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad pažeidėjas negalėjo žinoti, jog realiai pavojaus automobilių ar pėsčiųjų eismui nekils. Todėl daroma išvada, kad M. Ž. automobilio vairavimas tinkamai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Be to, kaip teisingai pažymėjo M. Ž., buvo tamsus paros metas ir šlapia kelio danga, todėl daroma išvada, kad esant tokioms sąlygoms, vairuodamas automobilį jis turėjo būti itin atidus.
Tai, kad M. Ž. 2014 m. kovo 6 d. 22 val. 20 min. chuliganiškai vairavo transporto priemonę sukdamas iš Bažnyčios gatvės į Vasario 16-osios gatvę, sankryžoje, tyčia stipriai akseleruodamas privertė automobilį slysti šonu ir išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, tuo siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, sukėlė pavojų sau, eismo ir kitų eismo dalyvių bei turto saugumui, patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 5-6), policijos pareigūno A. Mureikos tarnybinis pranešimas (b. l. 7), policijos pareigūnų A. Gicevičiaus ir A. Mureikos apylinkės teisme teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 25-27). Policijos pareigūnai nurodė, kad įvykis įvyko jų akivaizdoje, bei patvirtino, jog M. Ž. vairavimas traktuotinas kaip chuliganiškas, nes netyčia taip vairuoti automobilį yra praktiškai neįmanoma. Nors M. Ž. skunde nurodo, kad policijos pareigūnų parodymai yra prieštaraujantys, nes vienas policijos pareigūnas nurodė, kad įvykio metu buvo nuo M. Ž. už 100 metrų, o kitas už 200 metrų, tačiau teismas atmeta tokį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentą kaip nepagrįstą, nes iš 2014-04-29 teismo posėdžio protokolo matyti, kad abu policijos pareigūnai nurodė, jog įvykio metu buvo apie 150 metrų atstumu nuo M. Ž.. Netikėti policijos pareigūnų parodymais pagrindo nėra, nes jų parodymai nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys, duomenų, kad šie pareigūnai siekia pakenkti M. Ž., duodami tokius parodymus, byloje nėra, o ir pats pažeidėjas tokių duomenų nenurodė.
Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimas kitą dieną po įvykio ir teismo posėdžio metu skiriasi, nes jis nurodė skirtingas priežastis, kurios, anot pažeidėjo, lėmė pavojingą jo vairavimą. 2014-03-07 paaiškinime (b. l. 8) pažeidėjas nurodė, kad per daug paspaudė greičio pedalą ir automobilis buvo sumėtytas, 2014-04-29 teismo posėdžio metu nurodė, kad netyčia nuslydus kojai nuo stabdžių automobilį sumėtė. Nors M. Ž. skunde nurodo, kad netyčia nuslydus kojai nuo stabdžio pedalo ir netyčia pataikius ant greičio pedalo, jį per stipriai spustelėjo, dėl ko automobilis slystelėjo į šoną, tačiau iš policijos pareigūnų parodymų teisme matyti, jog automobilis slydo į kairę, tada į dešinę ne vieną kartą, vis išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad M. Ž. parodymai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
M. Ž. nurodo, kad administracinei atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti būtina, kad pažeidėjas padarytų kelis pažeidimus, keliančius pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, vienu metu ar paeiliui. Tačiau ATPK 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šios straipsnio dalies taikymui sąlyga, kad asmuo turi būti padaręs kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaip savo skunde teigia pažeidėjas, nenumatyta. Už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn numato ATPK 124² str. 1 d.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Aukštesniojo teismo nuomone, skundo argumentai, paneigti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir laikytini tik gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
M. Ž. apeliacinio skundo netenkinti, Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.