- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 1-1022-899/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Kaltinamasis
- I. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliai, teistas: 2011-12-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 182 str. 1 d. (2 veikos) 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda; 2012-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. (3 veikos) laisvės apribojimu 18 mėn., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2011-12-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 18 mėn., įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą, ir 50 MGL dydžio (6 500 Lt) bauda; 2012-05-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė skirta laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, ir 50 MGL dydžio (6 500 Lt) bauda, laisvės apribojimo bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Š. laikotarpyje nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio, apgaule - melagingai žadėdamas nukentėjusiajai R. S. surasti darbą užsienyje, žinodamas, kad realiai tokios galimybės neturi ir paimdamas iš R. S. 1 200,00 litų, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2013-07-09 apgaule įtikindamas nukentėjusiąją R. S., jog surado jai darbą Briuselyje ir už tai paimdamas iš jos 631,05 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S Duos“, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - nukentėjusiajai R. S. priklausančius 1 200,00 litų ir 631,05 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S Duos“.
Be to, I. Š., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2013-09-06 neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudojant įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, o būtent,
2013-09-06 nenustatytoje vietoje panaudodamas kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas R. S. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, prisijungdamas prie R. S. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „S.“, atliko banko operacijas:
2013-09-06 d. 18:51 val., iš AB banke „S.“ esančios R. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB banke „S.“ esančią UAB „B. p.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. vardu per du kartus pervedė po 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti,2013-09-06 d. iš UAB „B. p.“ į R. S. banko sąskaitą pervestus 700 litų pervedė į D. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „S.“, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko tris finansines operacijas.
Be to, I. Š. turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent:
2013-09-06 nenustatytoje vietoje panaudodamas kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas Nr. (duomenys neskelbtini), 18:51 val. UAB „B. p.“ internetinėje svetainėje nukentėjusiosios R. S. vardu sudarė kredito sutartį 700 litų paskolai gauti ir pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetinėje svetainėje neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo R. S. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) ir iš R. S. AB banke „S.k“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „B. p.“ pervestus 700 litų pervedė į D. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „S.“, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „B. p.“ priklausantį, turtą - 700 litų.
Kaltinamasis I. Š. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kalba dėl 1 200 Lt buvo apie įdarbinimą, kadangi Briuselyje turi dalį kavinės. Susitikęs su R. S. išsikalbėjo, jai pasakė kiek kainuotų ir ji jam padavė pinigus. Ji turėjo dirbti virėjos darbą. R. žinojo, kad jis nelabai gali išvykti iš Lietuvos, po to kilo asmeniniai kivirčai. Apie pinigų grąžinimą kalbos nebuvo, nes tarėsi, kad kai tik galės, išvyks kartu. Telefono paprašė, kad paimtų, po to jį pardavė pažįstamam asmeniui. Sutinka su telefono verte. Tyrėja atėjo į ligoninę, tuo metu buvo blogos sveikatos. Tyrėja buvo prieš jį nusiteikusi, todėl parodymus norėjo duoti tik teisme. Turi UAB „Z. ir p.“, yra įmonės direktorius ir akcininkas. Įmonės dokumentus gali pateikti. Briuselyje gyveno 5 metus. Niekas nematė, kaip paėmė pinigus. Su R. S. pažįstami 20 metų, ankščiau konfliktų nėra buvę. Yra tris kartus teistas už sukčiavimą. Dabar turi vieną įmonę. Ankščiau turėjo įmonę Rusijoje. Su R. S. kalbėjo susitikę gatvėje. Buvo nesimatę 2-5 metus. 1 200 Lt išlaidos už gyvenimą ir dokumentų įforminimą. Ten kavinėje dirba trys darbuotojai, šiai dienai kavinė uždaryta. Vasarą nedirba, nes kavinė skirta maitinimui. Ankščiau turėjo dokumentus, susijusius su ūkine veikla Belgijoje. Patalpų nuomos sutartis pasirašė A., kuris yra kinų tautybės. Dokumentus gal ir galėtų pateikti, bet nenori velti žmogaus į tokius reikalus, jo telefono numeris prasideda +3(duomenys neskelbtini). Telefoną R. S. atnešė į namus. Tarėsi, kad atiduos už jį pinigus. Norėjo savo telefoną pasikeisti į naują. Jai žadėjo telefoną „Prestigio“. Neturėjo pinigų, todėl nunešė telefoną parduoti. Už telefoną turėjo mokėti jis. Telefonas ir numeris buvo R. S. vardu. Jo kaltė, kad nemokėjo. Jo verslas yra nefiksuotas, nes skiriantis nenorėjo dalintis turto. Už telefoną kažkiek pagal sutartį sumokėjo. Telefonas su darbu Briuselyje nesusijęs. Pinigai buvo paduoti išlaidoms vienu kartu, gal du. Nežino kodėl nepardavė savo telefono. Mano, kad už naują būtų gavęs daugiau. Pilnai pripažįsta, kad paėmė pinigus. Paėmė paskolą jos vardu ir apie tai jai iš karto nepasakė. Savo duomenis ji atnešė atšvietusi. Prašė leisti naudotis jos sąskaita. Sąskaitos duomenis žinojo iš ankščiau. Sąskaita prašė leisti naudotis, nes jo blokuoja. Paskolos imti ji jam neleido, jai to nesakė. Visas nurodytas aplinkybes pripažįsta pilnai, bet sukčiauti nenorėjo. Pinigus būtų atidavęs. D. Š. - jo sūnus, naudojosi jo (D. Š.) sąskaita. Paskolą paėmė iš „B. p.“. Ar į kitas kredito įstaigas kreipėsi, nepamena. R. S. pati pamatė, kad paimta paskola. Sakė, kad išmokės. 700 Lt sumą gavo per sūnaus sąskaitą. Pinigų negražino, nes atsidūrė teisme. Sukčiauti nežadėjo, pasiskolino iš „B. p.“, neprašydamas R. S. leidimo. Kaip išgrynino pinigus, nepamena.
Nukentėjusioji R. S. teisme parodė, kad I. Š. yra jos senas pažįstamas. Jį pažįsta daugiau nei 20 metų. Santykiai nekokie dėl piniginių reikalų. Su I. Š. susitiko mieste prieš porą metų, buvo seniai nesimatę, pasišnekėjo apie darbą. Padavė jam 1 200 Lt, davė savo duomenis. Po to paprašė paimti telefoną, nes važiuos į Belgiją. Telefoną atidavė. 1 200 Lt sakė bus už dokumentus, leidimą, kad galėtų dirbti. Apie įmonę žinojo. Prie jos I. Š. ne kartą telefonu kalbėjo prancūzų kalba, buvo įsitikinusi, kad neapgaus. Pinigus 1 200 Lt perdavė ne iš karto visus. Vieną kartą gal matė jo sūnus, kitą kartą niekas nematė. Dabar mano, kad jis įdarbinti realių galimybių neturėjo. Žinojo, kad I. Š. yra teistas. Jis yra apgavęs draugus. Netikėjo, kad jis gali taip pasielgti. Jam atvežė pasą ir SODROS pažymėjimą. Pagal pavadinimą internete rado minėtą kavinę, ieškant palydovu – ne. Telefoną paėmė, nes I. Š. žadėjo mokėti įmokas. Jis porą mėnesių mokėjo įmokas, duodamas jai pinigus. Suprato, kad jis, kaip kavinės dalininkas, niekur nefigūruoja. Dėl pinigų kalbėjo, sakė kad sumokės. Kreipėsi į policiją, nes antstoliai ir „B.“ ją padavė į teismus. Savo duomenis davė vasarą, jis paprašė sąskaitos. Jei ką paimdavo jos vardu, atiduodavo grynais pinigais. Nusiimdavo savo algą, pinigų netrukdavo. Po mėnesio pastebėjo, kad yra paimta paskola, kuriai sutikimo nedavė. I. Š. žadėjo po 2 mėnesių sumokėti. Jos duomenis I. Š. žinojo nuo 2013 m. vasaros.
Liudytojas R. J. teisme parodė, kad I. Š. matytas, su juo santykių jokių. Verčiasi telefonų remontu ir prekyba adresu (duomenys neskelbtini) ir P. turguje. Iš I. Š. įsigijo telefoną, kurį pardavė merginai. Už kiek asmuo pardavė telefoną, nepamena. Sutartis turėtų būti buhalterijoje. Kaip asmuo įsigijo telefoną, nežino. Telefonas buvo naujas, tvarkingas, su dėžute, dokumentais. Negalėjo pagalvoti, kad yra vogtas.
Liudytoja E. Ž. teisme parodė, kad telefoną 2013 m. liepos mėnesį nusipirko iš R. J. P. turguje už 400-500 Lt. Telefonas atrodė naujas, nors jai sakė, kad yra mėnesį naudotas. Naujas toks telefonas kainuoja 500 Lt. Nežinojo, kad telefonas buvo įgytas nusikalstamu būdu. Telefonas buvo su dokumentais. Telefono naudojimo žymių nesimatė. Kaltinamasis jai nematytas.
Liudytojas D. Š. teisme parodė, kad I. Š. - jo tėvas. R. S. – pažįstama iš matymo, ji su tėvu seni draugai. Į piniginius reikalus nesikišdavo, turėjo kitą sąskaitą. Sąskaita naudojosi tėvas, nežino kokias operacijas jis darė. Pats paskolos neėmė. Į sąskaitą gaudavo algą ir stipendiją. Tuos pinigus nusiimdavo ir netikrindavo kiek sąskaitoje pinigų. Elektroninės bankininkystės neturėjo. Turėjo antrą banko kortelę. Gal tėvas pinigus grynino, paskolos pinigų realiai nematė. Nežino kuom tėvas užsiima, su juo negyvena. Tėvas buvo teistas už sukčiavimą, detaliau nežino. Tėvas turi įmonę „Z. ir p.“. Apie tėvo verslą nežino, apie asmenų įdarbinimą – taip pat. Tėvui leido naudotis sąskaita, nes jo sąskaitos areštuotos. Turėjo dvi korteles, jomis naudojosi jis pats ir tėvas.
Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, nukentėjusiosios R. S., liudytojų R. J., E. Ž., D. Š. teisme duotų parodymų, I. Š. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2014-06-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas R. J. atpažino I. Š. kaip savo klientą, kuris kartais lankosi jo prekybos vietoje (20-22 b. l.);
- 2014-03-07 dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. S. pateikė UAB „B. L.“ sutarties kopiją ir sąskaitą faktūrą (24-29 b. l.);
- 2014-06-03 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad E. Ž. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S Duos“, telefono įkroviklį, įpakavimo dėžutę, kvitą, garantinį taloną (30 b. l.);
- 2014-06-03 daiktų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti ir aprašyti paimti daiktai, sudaryta fotolentelė (31-35 b. l.);
- AB “S.” pateiktas R. S. sąskaitos išrašas (42-43 b. l.);
- AB “S.” pateiktas D. Š. sąskaitos išrašas (48-49 b. l.);
- AB “S.” informacija apie D. Š. mokėjimo korteles (51 b. l.);
- UAB „B. p.“ pateikta informacija (53-60 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – LR BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Teismų praktikoje išskiriamos aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamųjų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinė byla Nr. 2K-517/2004).
Remiantis byloje surinktas įrodymais, konstatuotina, kad I. Š. laikotarpyje nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio, apgaule - melagingai žadėdamas nukentėjusiajai R. S. surasti darbą užsienyje, žinodamas, kad realiai tokios galimybės neturi ir paimdamas iš R. S. 1 200,00 litų, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2013-07-09 apgaule įtikindamas nukentėjusiąją R. S., jog surado jai darbą Briuselyje ir už tai paimdamas iš jos 631,05 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S Duos“, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - nukentėjusiajai R. S. priklausančius 1 200,00 litų ir 631,05 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S Duos“. Be to, konstatuotina, kad I. Š. 2013-09-06 nenustatytoje vietoje panaudodamas kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas Nr. (duomenys neskelbtini), 18:51 val. UAB „B. p.“ internetinėje svetainėje nukentėjusiosios R. S. vardu sudarė kredito sutartį 700 litų paskolai gauti ir pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetinėje svetainėje neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo R. S. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) ir iš R. S. AB banke „S.“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „B. p.“ pervestus 700 litų pervedė į D. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „S.“, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „Bobutės paskola“ priklausantį, turtą - 700 litų.
Nors kaltinamasis ir tvirtino, kad neturėjo tikslo sukčiauti, tačiau jo pozicija nėra paremta faktiniais bylos duomenimis ir vertintina kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisme kaltinamasis pripažino, kad paėmė iš R. S. pinigus ir kaltinime įvardintą mobiliojo ryšio telefoną, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, neturėjo jokių realių galimybių R. S. įdarbinti Belgijoje – negalėjo pateikti jokių oficialių dokumentų apie verslo vykdymą minėtoje užsienio valstybėje, detalizuoti minėto verslo subtilybes. Be to, iš R. S. gautą telefoną I. Š. pardavė (E. Ž., E. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai), kas patvirtina, kad jo tikslas buvo būtent atitinkamų piniginių lėšų įgijimas. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą teisiamas už panašias veikas, kas rodo, kad įgydamas pasitikėjimą, panaudoja apgaulę vis kitų asmenų atžvilgiu, užvaldydamas svetimą turtą. Kaltinamojo tikslas, įvertinus visų atliktų veiksmų intensyvumą, šiuo atveju ir buvo užvaldyti svetimą turtą naudojant apgaulę. Be to, I. Š. neneigė, kad internetinėje svetainėje nukentėjusiosios R. S. vardu sudarė kredito sutartį 700 litų paskolai gauti ir, kaip rodo surinkti įrodymai, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetinėje svetainėje neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo R. S. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir iš R. S. AB banke „S.“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „B. p.“ pervestus 700 litų pervedė į D. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „S.“, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „B. p.“ priklausantį, turtą - 700 litų. I. Š. iš esmės pasinaudojo tuo, kad R. S. juo pasitikėjo ir jo tikslas buvo būtent svetimo turto įgijimas. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis iš esmės nedėjo jokių pastangų tam, kad grąžintų paimtą paskolą, vis žadėjo R. S., kad pinigus gražins, nors toks žadėjimas nebuvo niekuo pagrįstas. Padarytų nusikalstamų veikų objektas šiuo atveju yra svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto užvaldymu naudojant apgaulę. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs kaltinamojo I. Š. objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog I. Š. veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį.
Pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone arba panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, ir žinomai neteisėtą svetimų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas – neteisėtų veiksmų, kurių rezultatas yra informacijos apie elektroninius pinigus pateikimas ar nurodymo kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis įvykdymas (sąskaitoje esančių lėšų pervedimas į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba grynųjų pinigų išmokėjimas), atlikimas. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas laikytinas baigtu gavus informaciją apie elektroninius pinigus iš kredito įstaigos arba gavus patvirtinimą iš kredito įstaigos apie disponavimą kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis. Svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninės mokėjimo priemonės duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 32 dalį, 40 straipsnio 1 dalį, jeigu mokėjimo nurodymui įvykdyti mokėjimo paslaugų vartotojas nurodo unikalų identifikatorių, t. y., raidžių, skaičių ar simbolių derinį, kurį mokėjimo paslaugų teikėjas suteikia mokėjimo paslaugų vartotojui ir pagal kurį vienareikšmiškai atpažįstamas mokėjimo operacijoje dalyvaujantis mokėjimo paslaugų vartotojas ir (arba) mokėjimo operacijoje naudojama jo mokėjimo sąskaita, toks mokėjimo nurodymas laikomas tinkamai įvykdytu unikaliu identifikatoriumi nurodyto gavėjo ir (arba) jo mokėjimo sąskaitos atžvilgiu. LR BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta veika laikoma baigta nuo šiame straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų atlikimo.
Byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad I. Š., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2013-09-06 neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudojant įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, iš viso neteisėtai inicijavo ir atliko tris finansines operacijas. Kaip teisme patvirtino I. Š., paskolos imti R. S. jam neleido, jai to nesakė; paskolą paėmė iš „B. p.“; ji pati pamatė, kad paimta paskola; 700 Lt sumą gavo per sūnaus sąskaitą. Nukentėjusioji R. S. teisme parodė, kad savo duomenis davė vasarą, I. Š. paprašė sąskaitos; po mėnesio pastebėjo, kad yra paimta paskola, kuriai sutikimo nedavė; jis žadėjo po 2 mėnesių sumokėti; jos duomenis I. Š. žinojo nuo 2013 m. vasaros. Liudytojas D. Š. teisme parodė, kad pats paskolos neėmė; tėvui leido naudotis sąskaita, nes jo sąskaitos areštuotos; turėjo dvi korteles, jomis naudojosi jis pats ir tėvas. Taigi, I. Š. pasinaudojo R. S. asmens duomenimis ir elektroninės bankininkystės kodais, ko pasekoje paėmė iš kredito bendrovės „B. p.“ 700 Lt paskolą, vėliau pinigai buvo pervesti į kito asmens – D. Š. - sąskaitą. Toks pinigų judėjimas atsispindi ir R. S. bei D. Š. sąskaitų išrašuose (39, 43, 49 b. l.). I. Š. be R. S. žinios, neteisėtai atliko finansines operacijas ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.). Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog I. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam I. Š. bausmes, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
I. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas – du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas teistas (103, 105-110 b. l.), nusikaltimus, už kuriuos teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (LR BK 59-60 str.) nenustatyta. Praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (119-120 b. l.), dirbantis (117 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus I. Š., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmių dydžiai, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, nustatytini kaip mažesni už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
Kadangi nusikalstamų veikų - neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimas pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį ir sukčiavimas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B. p.“ turto įgijimo) - įvykdytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, jos subendrintos apėmimo būdu (LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.) ir ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. S. turto įgijimo) (LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d.).
Pastebėtina, kad I. Š. pripažino objektyviąją nusikalstamų veikų pusę. Iš esmės neigiamai įvertino savo elgesį. Yra dirbantis. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog I. Š. pozityvia kryptimi keičia savo nuostatas – kritiškai įvertino savo ankstesnį elgesį ir padarė atitinkamas išvadas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimą, padėsiantį kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 6 p.).
Šiuo nuosprendžiu bausmių bendrinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi 2014-08-27 I. Š. atžvilgiu priimtas nuosprendis dar yra neįsiteisėjęs.
Kaltinamajam I. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (95-97 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Daiktinis įrodymas – mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S Duos“, ikiteisminio tyrimo metu grąžintinas R. S. (37-38 b. l.), - nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai R. S. nuosavybei.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
I. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. S. turto įgijimo) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
I. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
I. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Bobutės paskola“ turto įgijimo) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B. p.“ turto įgijimo), subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 1 metams, ir šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. S. turto įgijimo), ir I. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą I. Š. atidėti 2 (dvejiems) metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jam šį įpareigojimą:
- per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
I. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Daiktinį įrodymą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S Duos“, ikiteisminio tyrimo metu grąžintiną R. S., - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai R. S. nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.