Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Veslavos Ruskan, Henriko Sadausko ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjų A. S., V. J. (V. J.), R. J. (R. J.) ir V. J. (V. J.) atstovei advokatei Kristinai Balevičienei, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Linai Smirnovaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę byla pagal pareiškėjų A. S., V. J., R. J. ir V. J. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja J. J. 2009-04-30 teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti 2009-04-06 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-06 Statybos sustabdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-04-06 Reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-6).

J. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 77).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-09-22 protokoline nutartimi J. J. pakeista jos teisių perėmėjais A. S., V. J., R. J. ir V. J. (b. l. 95-96).

Per teismo posėdį pareiškėjų atstovė prašė skundą tenkinti.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, byla dalyje nutrauktina.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1958-05-03 įregistruotas J. J. vardu (b. l. 71-73). 2009-06-05 mirus J. J., dėl jos palikimo priėmimo pas notarą kreipėsi dukra A. S., sutuoktinis V. J., sūnūs R. J. ir V. J. (b. l. 77, 95-96).

Nustatyta, kad 2004-08-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas pareiškėjai išdavė sodybinio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, rekonstrukcijai atlikti statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2006-02-10 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad J. J. savavališkai stato du pastatus (duomenys neskelbtini) g., sklypo (kad. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje ir pietinėje dalyje, esamas pastatas nerekonstruojamas. Nustatyta, kad šiaurinėje sklypo dalyje esančiame pastate, neturint suderinto projekto ir statybos leidimo, po pastatu įrengtas garažas ir kitos patalpos, antrame aukšte pilnai įrengtos patalpos, sudėti langai, pakeistas stogo nuolydis, visuose fasaduose sudėti langai ir durys neprisilaikant projekto. Pietinėje sklypo dalyje statomame pastate, neturint suderinto projekto ir statybos leidimo, savavališkai sujungti du tūriai (pirties ir malkinės), perdengti gelžbetoninėmis plokštėmis, malkinėje savavališkai įrengtas garažas, stogo konstrukcija nepadaryta. Nurodyta, kad statybos darbus ūkio būdu vykdo J. J. dukra A. S. (b. l. 43-44). 2006-02-13 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas J. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (101)11.12-33 dėl to, kad (duomenys neskelbtini) g., Pavilnio regioninio parko teritorijoje, be nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybos leidimo statomi du statiniai, pažeisti Statybos įstatymo 23 str., STR „Statybos leidimas“, patvirtintas aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 (b. l. 45-46). 2006-02-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)11.12-39 J. J. pagal ATPK 159 str. 1 d. paskirta 3000 Lt bauda (b. l. 47-48). J. J. paskirtą baudą yra sumokėjusi, ginčo nagrinėjamoje byloje dėl šioje dalyje nustatytų faktinių aplinkybių nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, šiuo metu nagrinėjamas civilinis ginčas pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovei J. J., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl statinio nugriovimo.

2009-03-30 Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija raštu Nr. 2-61 informavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kad Pavilnių regioninio parko teritorijoje, (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, ignoruojant priimtus sprendimus ir vykstant teisminiams procesams, toliau vykdomos neteisėtos statybos. Prašoma imtis priemonių dėl neteisėtų statybų sustabdymo (b. l. 35).

2009-04-06 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad statytojas J. J. savavališkai vykdo statybos darbus – naujo statinio statybą (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama statybos leidimo ir suderinto statinio projekto. Tęsiant statybos darbus buvo sumontuota stogo konstrukcija, uždengta stogo danga, išmūryta laiptinė iki antro aukšto. Statybos darbus ūkio būdu vykdo J. J. įgaliota dukra A. S. (b. l. 30-31).

2009-04-06 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas Statybos sustabdymo aktu Nr. (101)11.11-54 sustabdė bet kokius pastato (duomenys neskelbtini) g. statybos darbus, iki bus gautas leidimas juos tęsti (b. l. 32).

2009-04-06 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas raštu Nr. (101)11.11-55 pareikalavo likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. savo lėšomis iki 2009-09-01 atstatyti statinį į buvusią padėtį, nugriaunant stogą ir laiptinę (b. l. 33).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl 2009-04-06 surašytų Savavališkos statybos akto, Statybos sustabdymo akto ir Reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo teisėtumo.

1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 (toliau – Įstatymas) (2002-07-01 redakcija) 27 str. 1 d. yra nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija. Statybos įstatymo 27 str. 4 d. yra nustatyta, kad apskrities viršininko administracija privalo tikrinti: <...> ar nevykdoma savavališka statinio statyba <...>.

Vadovaujantis Įstatymo 2 str. 71 p., savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios) <...>.

Aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 7.4.1 p. nurodyta, kad savavališka statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje), turint galiojantį statybos leidimą ar supaprastintą statinio projektą su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais nesudėtingo statinio atveju, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto ar supaprastinto statinio projekto sprendinius – statant statinį ar jo dalį ne projekte nurodytoje sklypo vietoje.

Įstatymo 33 str. 4 d. nustatyta, kad statinio statybą sustabdęs statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas surašo aktą nurodydamas įvykdytų statybos darbų mastą. Akto formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Pagal STR „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 9.1 p., statyba (išskyrus branduolinės energetikos objektus) sustabdoma, kai nustatyta, kad statyba yra savavališka ir yra surašytas savavališkos statybos aktas.

Įstatymo 28 str. reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus: 1) nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku; 2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui; 3) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos viršininkui. Statybos įstatymo 28 str. 2 d. nustatyta, kad Apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. Statybos įstatymo 28 str. 3 d. nustatyta, kad jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo.

Vadovaujantis Įstatymo 23 str., statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 (redakcija iki 2010-05-25) 2 p., statybos leidimas yra privalomas, išskyrus nesudėtingą statybą ir statinio paprastąjį remontą. Šio straipsnio 6 d. nustatyta, kad statytojas (užsakovas) tam, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti, be kitų dokumentų, nustatytos formos prašymą ir statinio projektą.

Nustatyta, kad ginčijami aktai surašyti dėl to, jog neturint nustatyta tvarka suderinto statinio projekto ir statybos leidimo, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, Pavilnių regiono parko teritorijoje, buvo vykdomi statybos darbai. Nepagrįstas pareiškėjų argumentas, jog jokie statybos darbai nevyko nuo to laiko, kai 2006-02-10 surašius Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). statybos darbai buvo sustabdyti. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad, atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, jog minėtame žemės sklype atlikti tokie veiksmai: uždengtas stogas, sumūryta laiptinė į antrą aukštą, t.y. buvo toliau vykdomi statybos darbai. Pažymėtina, kad ginčijami aktai buvo surašyti dėl tęsiamo statybos proceso, įvardyti konkretūs nauji statybos darbai, kurie atlikti po to, kai 2006 m. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas, administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda. Dėl nurodytų motyvų, savavališka statyba antrą kartą po jos sustabdymo 2006 m. nustatyta pagrįstai ir ginčijami aktai surašyti teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos veiksmai – reikalavimas likviduoti savavališkos statybos padarinius, yra teisėti.

Nepagrįstas pareiškėjų argumentas, jog ginčijami aktai surašyti ne to asmens atžvilgiu. Pažymėtina, kad ginčijamuose aktuose nurodytas statytojas – J. J., o dukra A. S. tik vykdė statybos darbus. Vadovaujantis Įstatymo 3 str. 2 d., teisė būti statytoju įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Bylos aplinkybės patvirtina, kad J. J. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Remiantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, savavališkos statybos aktas surašomas, reikalaujama stabdyti savavališką statybą ir likviduoti savavališkos statybos padarinius būtent statytojo atžvilgiu.

J. J. mirus, jos statytojo teises ir pareigas perėmė asmenys, kurie kreipėsi dėl J. J. palikimo priėmimo, t.y. pareiškėjai. Statytojo teisių įgyvendinimas yra susijęs su turtinėmis teisėmis, būtent su daiktinėmis teisėmis į žemę, statinius, todėl šiuo atveju yra galimas teisių perėmimas. Statytojo teisių įgyvendinimas nėra neatsiejamai susijęs su asmeniu (CK 5.1 str. 3 d.). Galimybę perimti statytojo teises ir pareigas netiesiogiai patvirtina ir Statybos įstatymo 34 str., kuriame yra nustatyta tvarka kaip statytojo, gavusio statybos leidimą, prievolės ir teisės pereina asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti statinį. Be to, padarius išvadą, kad prievolės dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nėra perimamos, susidarytų teisiniu požiūriu neišsprendžiama situacija. Statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, atlieka teisinę reikšmę turinčius veiksmus, skirtus šalinti savavališkos statybos padarinius. Pripažinus, jog prievolės negali būti perimtos, galima būtų įteisinti savavališką statybą nešalinant jos padarinių. Statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija turėtų atlikti iš naujo tuos pačius veiksmus, tik nurodyti kitą statytoją, kuris neatliko savavališkos statybos darbų. Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad J. J. prievoles dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo perėmė jos teisių perėmėjai.

Byla dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukiama.

Ginčijamo savavališkos statybos akto turinys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nuostatos patvirtina, kad savavališkos statybos aktu yra konstatuojamos faktinės aplinkybės, šiame akte nėra jokių įpareigojimų statybos proceso dalyviui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administarcinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Savavališkos statybos aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų nustatymo statytojui, jame yra konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrė pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą įstatyme ar pačiame dokumente, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobūdžio veiksmas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas tiesiogiai nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą savavališkos statybos aktas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. A556-483/2010, Nr. A525-511/2010) yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai ginčijamas savavališkos statybos aktas, kuriame nenustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė minėtas bylas dėl savavališkos statybos akto panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad bylos nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A525-511/2010 analogiškoje byloje konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl paties savavališkos statybos fakto; remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A14-261/2007, Nr. AS146-669/2009), administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) gynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo; reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Konstitucijos 30 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. (Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėjas neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu dėl ginčijamo savavališkos statybos akto panaikinimo. Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla dalyje dėl 2009-04-06 Savavališkos statybos akto Nr. (101)11.11-53 Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu nutraukiama (Teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Pagal minėtą teisės aktų nustatytą tvarką bei pagal Civilinio kodekso 4.103 str. esminis ginčas dėl teisės tarp šalių būtų nagrinėjamas, jeigu statytojas neįvykdytų institucijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėtina, kad šioje byloje institucija yra pareikalavusi pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pagal Civilinio kodekso 4.103 str. ir atitinkamas Civilinio proceso kodekso bei Administracinių bylų teisenos įstatymo teismingumą reglamentuojančias normas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, būtent ginčas, atsirandantis iš statybos teisinių santykių, t.y. iš viešosios teisės normų, būtų nagrinėjamas bendros kompetencijos tesime. Šiame procese savavališkos statybos aktas būtų oficialiu rašytiniu įrodymu, kuris gali būti paneigtas kitais įrodymais. Jeigu bendros kompetencijos teismas patenkintų institucijos ieškinį dėl įpareigojimo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius ir statytojas manytų, kad tokiu procesu arba atskirais valstybės institucijų veiksmais, kurie atsirado dėl neproporcingų įstatyme numatytų statytojo atžvilgiu priemonių, būtų pažeistos statytojo teisės ar įstatymo saugomi interesai, statytojas turėtų teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Dėl nurodytų motyvų, proceso dėl savavališkos statybos akto panaikinimo metu neišsprendžiamas ginčas dėl teisės, nes reikalavimas dėl tokios teisės pažeidimo yra išankstinis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nuta r ė:

administracinę byla pagal pareiškėjų A. S., V. J., R. J. ir V. J. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dalyje dėl 2009-04-06 Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjų A. S., V. J., R. J. ir V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.