- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- e2S-794-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08269-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- T. A.
- Atsakovas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovei A. S. dėl bendravimo su vaiku tvarko pakeitimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. A. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė teismą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2372-391/2018 nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 str. 2 d. 3 p. – ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendime ne teisme tvarkos.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pateikta įrodymų, kad šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba kad ieškovas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos šalies ginčo sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Nors ieškovas nurodo, kad teikia teismui mediacijos lankymą įrodančius dokumentus, tačiau tokių priedų nepridėjo. Konstatavo, kad mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 str. 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė procesinės teisės normas. Nurodė, jog šalys jau sprendė ginčą mediacijos būdu. Mediacija vyko po taikos sutarties įsiteisėjimo, bendravimo su vaiku didinimo santykiu 50/50, pareiškėjas pridėjo priedą, apibudinantį visus mediacijos seansus, mediatorės R. L. laišką ir mediaciją įrodantį dokumentą iš VŠĮ Paramos centras vaikams.
6. Nurodė, kad prieš taikos sutarties sudarymą mediaciją vykdė ir kitas mediatorius, t.y. antstolis E. S., taigi mediacija dėl to paties ginčo buvo vykdoma jau du kartus, abiejų mediacijų nesilaikė tik atsakovė A. A.. Klausimas jau spęstas mediacijos būdu tarpininkaujant profesionaliam mediatoriui. Tvirtina, jog atsakovė sąmoningai manipuliuoja situacija, gera valia situacijos spręsti nenori, nesilaiko taikos sutartyje patvirtintų principų. Todėl teismo siūlomas dar pakartotinis mediacijos procesas tuo pačiu klausimu ne tik neatitiktų bendrųjų protingumo ir teisingumo principų, bet ir būtų beprasmiškas, nepasiektų mediacijos siekiamų tikslų, pažeidžia vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo T. A. ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
9. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 str. 2 d. 3 p. (ieškovui nesilaikius išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos).
10. Apeliantas nesutinka su minėta teismo nutartimi, konstatuodamas, kad jis ne kartą yra pasinaudojęs ginčo sprendimui mediatoriaus pagalba, o atsakovė sąmoningai manipuliuoja situacija, pažeisdama vaiko interesus. Pakartotinis mediacijos procesas neatitiktų bendrųjų protingumo ir teisingumo principų, bet ir būtų beprasmiškas, nepasiektų mediacijos siekiamų tikslų.
11. CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. pagrindais. CPK 137 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Šiuo atveju teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba kad ieškovas iniciavo mediacijos procesą.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių. Šalys sutartimi susitarė dėl bendravimo su dukra V. A. tvarkos.
13. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti bendravimo su vaiku tvarką. Ieškinyje yra nurodyta, kad pateikiami priedai (11 priedų, priedas Nr. 8 Mediatorės rekomendacija ir mediacijos lankymą įrodantys dokumentai), tačiau de facto priedai su ieškiniu nebuvo pateikti. Dalį nurodytų priedų apeliantas yra pateikęs su tik su atskiruoju skundu.
14. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ieškovo pareiškimas kyla iš šeimos teisinių santykių, todėl jam taikytina privalomoji mediacija.
15. Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
16. Apeliantas skunde nurodo, kad jis pridėjo priedus, apibendrinančius visus mediacijos seansus, mediatorės laišką ir mediacijos lankymą įrodantį dokumentą. Tačiau pažymėtina tai, kad tokie įrodymai su pareiškimu pateikti nebuvo, dalis tokių įrodymų pateikta tik su atskiruoju skundu. Pažymėtina tai, kad pateiktos Paramos centro vaikams pažymos matyti, kad mediacijos paslaugos apeliantui buvo teikiamos laikotarpyje, kuris apėmė 2017, 2018 metus. Kartu atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pareiškimas dėl taikos sutarties pakeitimo šalių susitarimu civ. byloje Nr. e2-2372-391/2018 buvo siunčiamas atsakovei tik 2020-03-18 d., kai tuo tarpu pareiškimas teismui pateiktas 2020-03-19 d.
17. Įvertinus tai, kad su ieškiniu nebuvo pateikta įrodymų, kad mediacija buvo vykdoma aukščiau minėto įstatymo nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti priimtą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovo T. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.