Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-318-510/2009

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2009-02-19
Bylos Nr.: 2A-318-510/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramūnas Mitkus (pirm.), Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas: J. B.
Atsakovas: A. B.
Trečiasis asmuo: V. B., Kauno savivaldybės įmonei „Santakos butų ūkis“
Išvadą teikia: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai: Tomas Vildžiūnas, Lina Svirinavičienė

Civilinė byla Nr. 2A-318-510/2009

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Šimonis

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 75.4.3.; 75.8.; 77.4.2.; 77.4.3.; 114.8.3.; 114.9.6.1.; 121.21.;

KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei J. B., ieškovės atstovei advokatei Linai Svirinavičienei, atsakovui A. B., atsakovo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1270-773/2008 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. B., ir atsakovo A. B. priešieškinį iškovei J. B., tretiesiems asmenims V. B., Kauno savivaldybės įmonei „Santakos butų ūkis“, institucijai, duodančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokinio turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (t.2, b.l.70-74), kuriuo prašė: 1) nutraukti 2000 m. liepos 29 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės su atsakovu A. B. sudarytą santuoką, pripažįstant atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2000 m., gyvenamąją vietą su jo motina ieškove; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. B. tvarką: vaiko tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo penktadienio 19 val., parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val.; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 500 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės; išlaikymo sumą indeksuoti kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2004 m. spalio 7 d. iki ieškinio padavimo dienos, po 500 Lt per mėnesį, iš viso 9 950 Lt, ir nuo ieškinio padavimo dienos 2006 m. liepos l d. iki 2008 m. balandžio 1 d. 7 860 Lt; 6) paskirti ieškovę nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn nekilnojamąjį turtą: patalpą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui asmeninėn nuosavybėn kilnojamąjį turtą: miegamojo komplektą – 1 500 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą – 1 000 Lt, sekciją – 1 000 Lt, minkštų baldų komplektą – 2 500 Lt, televizorių – 500 Lt, automatinę skalbimo mašiną – 1 000 Lt, šaldytuvą – 1 000 Lt (bendra kilnojamojo turto vertė 8 500 Lt); 8) palikti atsakovui nuomos teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini); 9) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę B.; 10) priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Šalys susituokė 2000 m. liepos mėn. 29 d., santuokoje gimė sūnus A. B.. Ieškovės teigimu, atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje: būti vienas kitam lojaliu, gerbti sutuoktinį, remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie vienas kito poreikių tenkinimo ir dėl to bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Vadovaujantis CK 3.60 ir 3.62 straipsniais, teismo prašo nutraukti jos santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės. Atsakovas naudojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, nuolat grasino, gąsdino, smurtavo prieš ją mažamečio vaiko akivaizdoje. Ieškovė yra patyrusi fizinių sužalojimų, todėl dėl atsakovo agresijos dažnai su vaiku teko bėgti iš namų, nakvoti pas tėvus, atsakovas yra patologiškai pavydus, be jokio pagrindo ieškovę įtarinėja, seka. Atsakovas trukdė jai ir vaikui naudotis nuomojamu būstu, be jos žinios buvo pakeitęs durų spyną, be to, atsakovas nuolat be ieškovės žinios keitė buto signalizacijos kodą, todėl jai grįžus į namus suveikdavo signalizacija, dėl ko šalių mažametis vaikas nuolat išsigąsdavo ir patirdavo stresą. Dėl fizinės prievartos naudojimo ir dėl sužalojimo ieškovei buvo atliktos teismo medicinos ekspertizės, ji ne kartą kreipėsi į policiją, o Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu atsakovas A. B. yra pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl ieškovės sveikatos sutrikdymo, nuosprendis yra įsiteisėjęs ir jame yra nustatyta, kad A. B. suduodamas kumščiu į veidą tyčia ieškovę sužalojo. Ieškovė su atsakovu nuo 2004 m. negyvena normalaus šeimyninio gyvenimo, atsakovas neprisideda prie šeimos materialinių poreikių tenkinimo ir nevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovės nuomone, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra pagrindas preziumuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

Ieškovė teigė, kad nepilnamečio vaiko Alano gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su ja. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo metu nepilnametis sūnus gyvena su ja, ieškovė sūnumi rūpinasi ir jį prižiūri, jų tarpusavio santykiai yra šilti, nepilnametis su ieškove jaučiasi saugus. Atsakovas visiškai neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo iki skyrybų proceso pradžios, padavus prašymą priteisti išlaikymą, atsakovas nuo 2006 m. balandžio mėn. pradėjo mokėti vaiko išlaikymui per mėnesį po 125 Lt (nuo 2008 m. sausio 1 d. po 130 Lt).

Ieškovė nurodė, kad per mėnesį vaiko išlaikymui yra reikalinga vidutiniškai skirti 1 150 Lt jo būtiniems poreikiams patenkinti, todėl vaiko tėvo šiuo metu teikiamas išlaikymas yra aiškiai per maža. Atsakovo uždarbio vidurkis ieškinio padavimo metu buvo 1 552,09 Lt, tuo tarpu iš darbo atsakovas išėjo savo noru, prasidėjus skyrybų procesui, šie atsakovo veiksmai yra vertintini kaip nesąžiningi, kuriais jis siekia dirbtinai pabloginti savo padėtį. Atsakovas gauna pajamas iš garažų nuomos, todėl nustatant vaikui skirtino išlaikymo dydi, prašo vertinti atsakovo turtinę padėtį pagal pateiktus duomenis, buvusius bylos iškėlimo metu. Atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2004 m. spalio 7 d. iki ieškinio padavimo dienos po 500 Lt per mėnesį, iš viso 10 200 Lt. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. balandžio mėn. ji kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl išlaikymo sūnui priteisimo, atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl priteisto išlaikymo, ir nuo to laiko kas mėnesį skiria po 125 Lt vaiko išlaikymui, nuo balandžio mėnesio iki ieškinio pateikimo atsakovas sūnaus išlaikymui sumokėjo 250 Lt, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma yra 9 950 Lt, o įsiskolinimo suma nuo ieškinio padavimo dienos 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. yra 7 860 Lt.

Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo turto, kurio bendra vertė yra 28 518 Lt: patalpą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5 622 Lt, patalpą– garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 629 Lt, patalpą– garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5 767 Lt, miegamojo komplektą – 1 500 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą – 1 000 Lt, sekciją – 1 000 Lt vertės, minkštų baldų komplektą – 2 500 Lt vertės, televizorių – 500 Lt vertės, automatinę skalbimo mašiną – 1 000 Lt vertės, šaldytuvą – 1 000 Lt. Šalių šeima nuomoja 2 kambarių butą, o pagrindinis šio buto nuomininkas yra atsakovas. Atsakovo vardu registruotas automobilis BMW 323, v/n (duomenys neskelbtini), o jos vardu registruotas automobilis VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), yra įsigyti iki santuokos ir tarp šalių nedalinami. Ieškovė prašė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto vertės dalis nustatyti taip: pripažįstant ieškovei teisę į 2/3 dalis turto - 19 012 Lt vertės, o atsakovui į 1/3 dalį turto - 9 506 Lt vertės (CK 3.123 straipsnis), nes su ieškove gyvena nepilnametis vaikas, atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės, atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė pažymėjo, kad dėl atsakovo elgesio ir jo tėvo V. B. registracijos ginčo bute ji su sūnumi negali ir ateityje negalės visaverčiai naudotis šeimos nuomojamu butu, jis nėra dalintinas natūra, nustatant naudojimosi juo tvarką, nes butas yra dviejų pereinamų kambarių, atsakovas nuolat gyvena šiame bute su savo drauge, faktiškai naudojasi šiuo butu ir jame esančiais kilnojamaisiais daiktais, todėl ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą jai asmeninėn nuosavybėn paskiriant visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – garažus, kurių bendra vertė 20 018 Lt, o atsakovui po santuokos nutraukimo palikti teisę nuomotis butą ir paskirti jam asmeninėn nuosavybėn šiame bute esantį visą santuokoje įsigytą kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė yra 8 500Lt.

Atsakovas A. B. patikslintame priešieškinyje (t. 2, b. l. 133-139) prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu; 3) priteisti iš ieškovės sūnaus išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki sūnaus pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) palikti atsakovui prigimtinę pavardę B.; 5) priteisti atsakovui garažus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 22 000 Lt, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 17 000 Lt; 6) priteisti ieškovei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 15 000 Lt; 7) priteisti iš atsakovo ieškovei 12 500 Lt kompensacijos už garažus ir 2 819 Lt už baldus ir namų apyvokos daiktus, o atsakovui – visus baldus ir namų apyvokos daiktus, kurių vertė yra 7 393 Lt; 8) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinis grindžiamas šiais argumentais. Santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima. Jokio fizinio ar psichologinio smurto nebuvo, o taip teigdama ieškovė bando pateisinti savo neištikimybę. Nors teismas 2007 metais pripažino jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau šis įvykis buvo jau po to, kai šalys kartu negyveno, todėl tai negali būti priežastimi santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovas teigė, kad ieškovė vogdavo iš namų bendrai įgytą turtą, o pareikšdama ieškinį ieškovė prašė atsakovą iškeldinti iš buto, nors pati jame net nesiruošė gyventi. Atsakovas niekuomet ieškovei nedarė kliūčių naudotis butu.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo pageidaujantis, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtu nustatyta su juo, nes sūnus jau dabar bėga iš ieškovės namų, yra patyręs smurtą nuo ieškovės. Atsakovas prašo priteisti išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu turto padalinimo variantu. Nurodo, kad pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ieškovė nurodė ne visą dalintiną turtą ir nurodė neteisingas garažų vertes: garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 17 000 Lt (ieškovės – 5 622 Lt); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 15 000 Lt (ieškovės – 8 629 Lt); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 22 000 Lt (ieškovės – 5 767 Lt). Atsakovo pateiktos vertės sutampa su VĮ „Registrų centro“ viešai skelbiamais duomenimis. Garažai turi būti padalinti taip: atsakovui priteisti garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 22 000 Lt, ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 17 000 Lt. Ieškovei priteisti garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 15 000 Lt. Papildomai atsakovas įsipareigoja ieškovei sumokėti 12 500 Lt kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad pagal kvitus miegamojo baldų komplekto vertė yra 3 090 Lt (ieškovė nurodė 1500 Lt); virtuvės baldų komplekto – 2 220 Lt (ieškovės – 1 000 Lt), be to, virtuvės baldų integruotos buitinės elektros technikos: kaitlentės „FAGOR“ vertė 486 Lt, garų surinkėjo „JET AIR“ – 299 Lt, orkaitės – 500 Lt, kriauklės – 190 Lt, vandens čiaupo – 100 Lt. Sekcijos tikra vertė 1 800 Lt (nurodyta – 1 000 Lt). Prieškambario baldų vertė 1 500 Lt. Minkštų baldų (svetainė) vertė 2 500 Lt, televizoriaus – vertė 800 Lt (nurodyta – 500 Lt); skalbimo mašinos vertė 1 000 Lt, šaldytuvo – 1 472 Lt (nurodyta – 1000 Lt). Ieškovė pasiėmė šiuos daiktus: vaizdo kamerą „SAMSUNG VP-W70“ – 999 Lt; mikrobangų krosnelę – 173 Lt; virtuvinį kombainą – 188 Lt; televizorių – 243 Lt; dulkių siurblį – 449 Lt; dulkių siurblį – 158 Lt; laidynę „PHILIPS“ – 259 Lt. Atsakovas teigė, kad bendrai įgyto turto vertė yra 72 986 Lt. Prie bendrai naudojamų baldų įsigijimo materialiai prisidėjo atsakovo tėvas V. B.: prie svetainės baldų komplekto – 1 500 Lt, virtuvės baldų – 700 Lt, prieškambario baldų – 500 Lt, sekcijos – 500 Lt, šaldytuvo – 600 L, skalbimo mašinos –400 Lt. Atsakovas taip pat nurodė, kad baldus, kurių vertė yra 12 067 Lt, reikia dalinti tarp atsakovo tėvo, atsakovo ir ieškovės. Atsakovas sutinka ieškovei sumokėti už jos dalį kompensaciją 3933 Lt, o už televizorių (vertė 800 Lt) ir ieškovės pasisavintus daiktus (3 029 Lt) atsakovas turėtų sumokėti už televizorių 400 Lt, o ieškovė – kompensuoti 1 114 Lt. Atsakovas teigė, kad ieškovei nereikėtų mokėti kompensacijos, šią sumą galima atimti iš kompensacijos, kurią atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovei už baldus, t. y. 3 933 Lt – 1 114 Lt = 2 819 Lt. Iki santuokos atsakovas nuosavybės teise turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo vieno kambario su bendro naudojimo patalpomis, su atsakovu gyveno jo tėvas V. B., ir jie nusprendė šį butą keisti į kitą didesnio ploto butą, tačiau kadangi neturėjo lėšų priemokai, nusprendė butą, esantį (duomenys neskelbtini), keisti į valstybei priklausantį butą. Šiame bute dabar gyvena atsakovo tėvas, todėl esant tokiai situacijai teismas turėtų atsisakyti spręsti klausimą dėl pagrindinio nuomininko pakeitimo, nes tokiu atveju atsakovas ir jo tėvas liktų be gyvenamosios vietos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 8 d. sprendimu (t. 3, b.l. 50-65) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę B., atsakovui – B.. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jo motina ieškove ir bendravimo su atsakovu tvarką: atsakovas pasiima sūnų kas antrą penktadienį nuo 19 val. iš vaiko motinos ieškovės gyvenamosios vietos, ir grąžina jį vaiko motinos gyvenamojoje vietoje iki sekmadienio 19 val. bei kiekvienais metais nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo 2008 m. liepos 8 d. po 400 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka pagal infliaciją, išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006 m. kovo mėnesio iki 2008 m. liepos 7 d. 6 133 Lt. Paskyrė ieškovę nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimo priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Padalino ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovei garažus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miegamojo baldų komplektą, virtuvės baldų komplektą su integruota buitine elektros technika (kaitlente „FAGOR“, garų surinkėju „JET AIR“, orkaite, kriaukle, vandens čiaupu), sekciją, prieškambario baldus, minkštų baldų (svetainės) komplektą, televizorių, automatinę skalbimo mašiną, šaldytuvą, vaizdo kamerą „SAMSUNG VP-W70“, mikrobangų krosnelę, virtuvinį kombainą, televizorių „Tauras“, du dulkių siurblius, laidynę „PHILIPS“. Paliko atsakovui nuomos teises į butą. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1 660,80 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybės naudai 652,46 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš ieškovės valstybės naudai 72,43 Lt.

Teismas nurodė, jog reikalavimų dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės aplinkybių apie atsakovo naudotą fizinį ir psichologinį smurtą teisingumą patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai ir prejudiciniai faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Esant visų šių įrodymų visumai, teismas sprendė, jog atsakovas, periodiškai naudodamas fizinį smurtą prieš ieškovę, tai darydamas tiek nepilnamečio vaiko akivaizdoje, tiek viešoje vietoje, kaip sutuoktinis elgėsi žiauriai su ieškove, kaip sutuoktine, ir tai sudaro CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją laikyti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas sprendė, kad nepilnametis Alanas yra pakankamai brandus, kad suformuluotų ir išreikštų savo pažiūras ir norus, ir teismui nėra jokių abejonių, kad Alano noras likti gyventi su mama, atitinka tikrąją jo valią, be to, šis nepilnamečio vaiko noras yra motyvuotas paties vaiko teigiama ir neigiama patirtimi bendraujant su kiekvienu iš tėvų, vaiko teigiamais troškimais turėti saugią ir palankią vystymuisi aplinką, palaikyti artimą ryšį su motina ir seneliais. Teismas pažymėjo kad nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą atsižvelgtina ir į nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovas ne kartą naudojo prieš ieškovę smurtą, tai darė net nepilnamečio vaiko akivaizdoje, kas neigiamai charakterizuoja atsakovo asmeninius bruožus, traumavo vaiką, ir kelia abejonių dėl atsakovo gebėjimą tinkamai auklėti vaiką.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys byloje susitarė dėl atsakovo bendravimu su sūnumi Alanu tvarkos, ir nenustatęs, kad ši tvarka prieštarautų nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką šalių susitarimu. Ieškovė pateikė sūnaus materialiniams poreikiams tenkinti išlaidų paskaičiavimą, kuriame apskaičiuota, kad iš viso per mėnesį sūnaus išlaikymui išleidžiama 1 150,67 Lt. Atsakovas šio paskaičiavimo neginčijo. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą galiojantį 800 Lt MMA dydį, išlaikymo prievolės proporcingą pasiskirstymą bylos šalims, pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių apskaičiavimą, atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo darbingumo (50 proc. darbingumas iki 2009 m. gegužės 13 d.), ieškovės prašoma priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų suma mažintina iki 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Byloje šalių paaiškinimais buvo nustatyta, kad ieškovė visiškai su atsakovu negyvena nuo 2006 m. kovo mėnesio, tuo tarpu atsakovas sūnui išlaikymą pradėjo mokėti nuo 2006 m. balandžio mėnesio, todėl teismas, atsižvelgęs į 2006 metais galiojusį minimalios mėnesinės algos dydį 600 Lt, priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006 m. kovo mėnesio iki 2007 m. sausio 1 d. po 175 Lt per mėnesį, viso 1 750 Lt, atsižvelgęs į nuo 2007 m. sausio 1 d. galiojusį minimalios mėnesinės algos dydį 700 Lt, priteisia iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. po 225 Lt per mėnesį, viso 2 700 Lt, ir atsižvelgęs į nuo 2008 m. sausio 1 d. galiojantį minimalios mėnesinės algos dydį 800 Lt, priteisia iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. liepos 1 d. laikotarpį po 270 Lt per mėnesį, viso 1 620 Lt ir 63 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. liepos 7 d. imtinai. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ji paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo natūra nekilo, teismas tenkino šalių prašymą atsakovui priteisti visus šalių nurodytus ir prašomus padalinti kilnojamuosius daiktus.

Teismas nustatė, kad butas buvo šalių šeimos gyvenamoji patalpa, kurios nuomos sutartį su Kauno savivaldybės sudarė atsakovas, šis butas buvo suteiktas atsakovui ir jo tėvui trečiajam asmeniui V. B., todėl ieškovei prašant palikti atsakovui nuomos teises į šeimos gyvenamąją patalpą, įvertinus tai, kad šis butas turi pereinamus kambarius ir šalims kartu gyventi nebūtų jokių galimybių, ieškovės prašymas buvo tenkintinas.

Taip pat teismas konstatavo, kad su ieškove nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, ieškovei nuosavybės teisėmis gyvenamosios patalpos neturint, jai su nepilnamečiu vaiku gyvenant pas tėvus, o šeimos gyvenamąją patalpą palikus naudotis ir nuomoti atsakovui, tai sudaro teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Teismas, dalindamas šalių nekilnojamąjį turtą, pažymėjo, kad iš esmės toks nukrypimas yra nežymus, nes atsakovui yra priteisiamas visas kilnojamasis turtas. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai visą nekilnojamąjį turtą negali būti patenkintas, nes taip būtų neproporcingai nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kadangi iš esmės visas ilgalaikis ir didelę vertę turintis šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas būtų priteistas vienam sutuoktiniui, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

Ieškovė J. B. apeliaciniame skunde (t.3, b.l.89-91) prašė pakeisti 2008 m. liepos 8 d. teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 500 Lt per mėnesį nuo patikslinto ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės, 9 950 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2004 m. spalio 7 d. iki 2006 m. liepos l d. ir 7 860 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006 m. liepos l d. iki 2008 m. balandžio l d.

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista suma yra per maža, neatitinkanti vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties. Taip pat šiuo skundžiamu sprendimu yra priteistas per mažas išlaikymo įsiskolinimas, neatsižvelgiant į vaiko tėvo pajamas laikotarpiu, kuriuo buvo priteista. Taip pat nepagrįstai atmestas ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2004 m. spalio 7 d., nes atsakovas turėjo pareigą įrodyti ir neįrodė, kad teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui šiuo laikotarpiu. Byloje pateiktas nepilnamečio vaiko būtinų poreikių paskaičiavimas, iš kurio matyti, kad nepilnamečiui vaikui būtinų poreikių tenkinimui išleidžiama vidutiniškai 1 150 Lt. Atsakovas šio paskaičiavimo neginčijo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui yra palikta teisė į mūsų šeimos gyvenamąjį butą. Iš atsakovo priteista 400 Lt per mėnesį suma nepilnamečio vaiko išlaikymui yra aiškiai per maža.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. B. (t.3, b.l.112-114) prašė apeliacinio skundo netenkinti. Ieškovė sūnaus išlaikymui per mėnesį skiria apie 1 150 Lt, nors jos pačios pajamos yra apie 800 Lt per mėnesį, todėl, atsakovo nuomone, toks paskaičiavimas yra nelogiškas, nes galima daryti išvada, kad ji savo atlyginimą ir dar kažkokias pajamas, skiria vaikui bet sau neskiria nieko. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pirmosios instancijos teismas ir taip iš atsakovo priteisė daug didesnį išlaikymą, negu jis gali teikti. Be to, ieškovė viso nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas neteikė išlaikymo savo vaikui ir šeimai kai šeima kartu gyveno laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 7 d. iki 2006 m. liepos 1 d. Jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes, gyvenant atskirai, sūnui teikė ir teikia išlaikymą. Kas mėnesi siuntė vaiko išlaikymui po vieną MGL, pirko rūbus, avalynę, žaislus, reikmenys reikalingus darželiui, vėliau ir mokyklai.

Ieškovė J. B. ir ieškovės atstovė advokatė Lina Svirinavičienė teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Šalies argumentai

Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde (t.3, b.l.84-86) prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir tenkinti patikslintą priešieškinį. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė tokį išlaikymo dydį, kurio nėra pajėgus teikti. Teisme pateikė neįgaliojo pažymėjimą bei žodžiu nurodė, kad jam bus moka apie 450 Lt dydžio nedarbingumo pensija per mėnesį. Priteisto 400 Lt dydžio išlaikymo atsakovas teikti negali, nes iš likusios pensijos dalies nebegalės savęs išlaikyti. Be to, teismas be jokių argumentuotų motyvų atmetė atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo siekiant nustatyti tikruosius vaiko norus su kuo jis norėtu gyventi iš tėvų. Pirmosios instancijos teismas išklausė sūnų dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui, kuris turi psichologo specialybę įgytą tik prieš 3 mėnesius, o priimant tokį sprendimą negalima vadovautis pakankamos patirties šioje srityje neturinčio asmens nuomone. Taip pat teismas, dalydamas santuokoje įgytą turtą pažeidė CK 3.123 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Priklausomai nuo aplinkybių, teismas galėjo nurodyti, kad konkretiems sutuoktinių interesams patenkinti, nepilnamečių vaikų interesų apsaugai gali pakakti atitinkamo turto padalijimo būdo taikymo ar vertingesnio turto paskyrimo natūra, tokio turto vertės skirtumą kompensuojant pinigais, nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes teismas priimdamas sprendimą rėmėsi vien tik ieškovės neįrodytais argumentais, o į atsakovo pateiktus įrodymus visai neatsižvelgė. Esant šioms aplinkybėms teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta, neteisėta, nemotyvuota ir turi būti panaikintina.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą dėl atsakovo kaltės, priimtas sprendimas paremtas tik ieškovės liudytojos parodymais ir teismo nuosprendžiu. Ieškovės liudytoja yra jos mama, todėl yra akivaizdu, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Teismas negalėjo vadovautis prejudiciniu faktu, pripažintu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nes šis faktas buvo nustatytas jau gyvenant atskirai. Be to, teismas nesivadovavo atsakovo liudytojų parodymais, padarė nemotyvuotas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą ir tokiu būdu nukrypo nuo procesinių ir materialinių teisės normų taikymo praktikos.

Atsakovas A. B. ir atsakovo atstovas advokatas Tomas Vildžiūnas teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis prejudiciniu faktu, pripažintu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, pripažįstant santuokos nutraukimą dėl atsakovo kaltės, nes šis faktas buvo nustatytas jau ieškovei ir atsakovui gyvenant atskirai. Taip pat atsakovas tvirtina, kad sprendžiant jo kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ieškovės parodymais, o atsakovo liudytojų parodymais nesirėmė ir nemotyvavo tokio sprendimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas, nes neatitinka pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir įvertintų įrodymų visumos.

Atsakovas kitaip interpretuoja šeimos iširimo priežastis, tačiau apeliaciniame skunde nėra teisinių argumentų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, kokios priežastys lėmė santuokos nutraukimą. Laikoma, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimų laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan. Jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, jo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Vien tai, kad atsakovas A. B. buvo pripažintas kaltu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1094-593/2007, pirmosios instancijos teismas nelaikė vienintele santuokos iširimo priežastimi. Šios nusikalstamos veikos padarymas yra vertintinas tik kaip logiškas tam tikrą laikotarpį trukusio atsakovo žiauraus elgesio su ieškove rezultatas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais (t. 3, b.l. 38-40) ir liudytojos V. J. parodymais, kuriuos pagrindė byloje esantys rašytiniai įrodymai ir, būtent, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti prejudiciniai faktai, nustatė, kad santuokoje atsakovas A. B. ne vieną kartą naudojo fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas įvertino Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2005 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadą Nr. G 5045/05(02) (t. 1, b.l. 21), 2005 m. gruodžio 28 d. specialisto išvadą Nr. G5551/05(02) (t. 1, b.l. 22); 2006 m. birželio 29 d. specialisto išvadą Nr. G2137/06(02) (t. 1, b.l. 25), kuriose nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas taip pat įvertino Kauno apskrities moterų krizių centro 2006 m. birželio 8 d. pažymą (t. 1, b.l. 23). Tai, kad atsakovas naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu jiems dar gyvenant kartu patvirtina nepilnamečio vaiko A. teiginiai, užfiksuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2007 m. vasario 14 d. išvadoje Nr. 19-6-87 (t. 1, b.l. 168-189).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų šių įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo A. B. periodiškai naudodamas fizinį smurtas prieš ieškovę J. B. yra pakankamas pagrindas laikyti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo A. B. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teisme atsakovas A. B. tvirtino, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė jam buvo neištikima. Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai atmetė šiuos argumentus, pažymėjo, kodėl nesivadovauja atsakovo liudytojų parodymais. Teismas paaiškino, kad atsižvelgia į liudytojų U. V., G. B. ir liudytojos O. Ž. parodymus (t. 3, b.l. 56), tačiau juos vertina kritiškai, nes jie nepatvirtina ieškovės neištikimybės su kitu vyru fakto CK 3.60 straipsnio 3 dalies prasme.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas prezumpcijos, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nepaneigė. Byloje esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.60 straipsnio normas.

Dėl psichologinės ekspertizės, siekiant nustatyti, ar vaikas brandus ir geba savarankiškai išreikšti savo norus ir pažiūras, skyrimo

Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas atmetė atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo siekiant nustatyti tikruosius vaiko norus su kuo jis norėtu gyventi iš tėvų. Priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima vadovauti psichologo, kuris, atsakovo teigimu, įgijo specialybę prieš tris mėnesius, nuomone.

Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismas privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje išklausant vaiko pažiūras ir norus, be vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo, gali būti kviečiamas pedagogas ir (ar) psichologas. Vaiko pažiūros ir norai gali būti teismo išsiaiškinami pavedant tai padaryti valstybinei vaikų teisių apsaugos institucijai, vaiko pedagogams, auklėtojams ir kt. Visais atvejais teismas, aiškindamasis vaiko pažiūras ir norus, turi išsiaiškinti, ar vaikas pakankamai brandus, kad juos suformuluotų ir išreikštų. Teismas, suabejojęs vaiko gebėjimu suformuluoti ir išreikšti savo pažiūras, gali į teismo posėdį pakviesti ekspertą psichologą. Siekdamas nustatyti, ar vaikas pakankamai brandus, kad suformuluotų ir išreikštų savo pažiūras ir nuomonę, teismas gali paskirti psichologinę ekspertizę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 35 12 punktas).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo A. B. prašymas skirti vaikui psichologinę ekspertizę buvo nepagrįstas (t.3, b.l. 58). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko Alano brandumą ir gebėjimą suformuluoti ir išreikšti savo pažiūras ir norus, tokios psichologinės ekspertizės skyrimas neatitiktų vaiko interesų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokia pirmosios instancijos teismo nuostata atitinka CK 3.174 straipsnio 2 dalies normos esmę ir aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimą. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino sūnaus brandos ir gebėjimo savarankiškai išreikšti savo norus dėl to, su kuriuo iš tėvų norėtu kartu gyventi.

Pagal CK 3.178 straipsnį vaiko teisių apsaugos tarnyba turi pateikti teismui išvadą dėl sprendžiamo ginčo, su kuriuo iš tėvų nustatytina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2006 m. liepos 24 d., 2007 m. vasario 14 d., 2008 m. gegužės 10 d. išvadose, 2007 m. kovo 21 d. išvados papildyme užfiksuota šalių nepilnamečio sūnaus nuomonė dėl gyvenamosios vietos nustatymo (t. 1, b.l. 39, 168-169, 185, t. 3, b.l. 9-10). Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės L. V. paaiškinimai teismo posėdyje (t. 3, b. l. 47), kuriais remiasi atsakovas apeliaciniame skunde, nėra laikomi įrodymais (LAT Senato nutarimo 24 punktas). Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl gyvenamosios vietos nustatymo pagrindė ne vien tik šiais paaiškinimais, o pagal CK 3.178 straipsnio 2 dalies reikalavimus įvertino Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose esančius duomenis apie šalių buities sąlygas, nepilnamečio vaiko ir tėvų tarpusavio santykius, jų pobūdį, kiekvieno iš tėvų asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, taip pat ištyrė ir įvertino vaiko brandą ir norą gyventi kartu su mama, kuris, pažymėtina, laikui bėgant nesikeitė ir, svarbiausia, neprieštarauja pačio nepilnamečio interesams.

Pirmosios instancijos teismas nepadarė apeliaciniame skunde nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų. Pagal Senato nutarimo 31 punkte išdėstytą išaiškinimą teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą vaiko interesų požiūriu ir padarė pagrįstą išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus interesus labiau atitiks jo gyvenimas su motina, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįgyvendino savo teisės skirti psichologinę ekspertizę. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl psichologinės ekspertizės skyrimo atmestini.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir jo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistą sumą, motyvuodama tuo, kad ji yra per maža ir neatitinka vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties. Priešingai atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 400 Lt išlaikymo dydį, kurio nėra pajėgus teikti, nes dėl nustatyto nedarbingumo gauna tik 450 Lt dydžio pensiją per mėnesį.

Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu 2008 m. liepos 8 d. sprendimu (3t., b.l.60-61) priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui Alanui, gim. 2000 m. gruodžio 11 d., po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. liepos 8 d. iki vaiko pilnametystės.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad nustatydamas nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, teismas turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismo praktikoje“ 10 punkte nurodyta, jog tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinių skundų motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus byloje surinktus įrodymus, ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra pajėgus mokėti sūnaus išlaikymui po 400 Lt per mėnesį.

Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie A. B. 2008 m. gegužės 14 d. ir 2009 m. sausio 31 d. išmokas (t. 3, b.l. 125) matyti, jog atsakovo gaunamos per mėnesį netekto darbingumo pensijos dydis vidutiniškai sudaro 500 Lt. Atsakovas dirba UAB „Spingsas“ direktoriumi, gauna 100 Lt darbo užmokestį (t. 3, b.l. 123). Atsakovas gauna pajamas iš garažų nuomos. Ieškovė gauna apie 800-900 Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 19, t. 3, b.l. 39), apie kitokio pobūdžio ieškovės gaunamas pajamas byloje duomenų nėra. Sprendžiant apie nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, atsižvelgtina ir į šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes – atsakovas A. B. ir ieškovė J. B. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, atsakovas iki santuokos nutraukimo teisminio proceso turėjo gerai apmokamą darbą, tačiau iš darbo savo noru išėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad yra įgijęs mechaniko-inžinieriaus aukštesnįjį išsilavinimą (t. 3, b.l. 41). Atsakovas nurodė, kad turi išvaržą ir aukštą kraujospūdį, dėl to atsakovui nustatytas iki 2009 m. gegužės 13 d. 50 proc. darbingumas, tačiau nepateikė teismui įrodymų, jog šis susirgimas iš esmės ribotų jo galimybę dirbti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas A. B. nurodė, kad padeda draugams, už tai gauna pajamas (t. 3, b. l. 41), todėl yra pagrindas laikyti, jog atsakovas turi realias galimybes uždirbti didesnį nei 600 Lt atlyginimą. Teisėjų kolegija laiko, jog Kauno miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas pagal savo turtines galimybes yra pajėgus teikti 400 Lt išlaikymą savo vaikui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu sudaro 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų yra prioritetinę reikšmę turintis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingos mažesnės išlaidos, o pirmosios instancijos teisme ieškovės pateiktų vaiko išlaikymo išlaidų dydžio (1 150,67 Lt) net neginčijo (t.3, b.l. 40-42). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo 400 Lt kas mėnesį teikiamas nepilnamečiui sūnui išlaikymas yra tinkamo dydžio.

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu priteistu išlaikymo įsiskolinimu, nes, jos manymu, teismas neatsižvelgė į atsakovo pajamas laikotarpiu, už kurį buvo priteista. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo nuo 2004 m. spalio 7 d., nes atsakovas turėjo pareigą įrodyti ir neįrodė, kad teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui šiuo laikotarpiu. Savo ruožtu atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teigdamas, kad teismas į atsakovo pateiktus įrodymus visai neatsižvelgė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Bylą nagrinėjęs teismas nurodė, kokiu pagrindu apskaičiavo susidariusį vaiko išlaikymo įsiskolinimą, t. y. vadovavosi minimaliu mėnesinės algos dydžiu atitinkamu laikotarpiu. Šis paskaičiavimo metodas iš esmės atitinka susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bendra priteista 6 133 Lt dydžio įsiskolinimo suma yra pagrįsta visų išlaikymo įsiskolinimui nustatyti reikšmingų aplinkybių vertinimu. Teismas atsižvelgė į faktiškai suteikto išlaikymo vaikui dydį ir paskaičiavo įsiskolinimą teisingai.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės J. B. teiginiu, kad atsakovas privalėjo įrodyti, kad jis nuo 2004 m. iki 2006 m. teikė vaikui išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nustatyta aplinkybe, kad ieškovė su atsakovu visiškai negyvena nuo 2006 m. kovo mėnesio (t.3, b.l. 61). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius, jog ieškovė kartu negyveno su atsakovu laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2006 m., pareiga įrodyti, kad tėvas nesirūpino savo nepilnamečiu vaiku, tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe, t.y. ieškovei. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas savo skundžiamame sprendime nurodė, ieškovė nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, todėl atmestinas ieškovės argumentas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nuo 2004 m.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė išlaikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nes objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, teikė pirmumą vaiko teisių ir interesų apsaugai.

Dėl santuokinio turto padalijimo

Atsakovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto padalinimo ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.123 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nepagrįstas. Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl kolegija pagrįstomis laiko pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo klausimu.

Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priskirti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 12 d. civilinėje byloje nurodė, kad teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise visus kilnojamuosius daiktus, kurių vertė pačio atsakovo vertinimu yra 14786 Lt (t.3, b.l. 63), taip pat paliko galioti nuomos teisę į šeimos gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei priteisė atsakovo nuosavybėn patalpą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 17 000 Lt, t. y. iš viso turto už 31 786 Lt bei nuomos teisę į gyvenamąją patalpą. Tuo tarpu ieškovei, su kuria buvo nustatyta nepilnamečio sūnaus Alano gyvenamoji vieta, pirmosios instancijos teismas priteisė asmeninės nuosavybės teise patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 15 000 Lt, ir patalpą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 22 000 Lt, viso už 37 000 Lt.

Priteisus, kaip pirmosios instancijos teismas ir pažymėjo, nežymiai didesnę turto dalį atsakovei, šalių sūnaus interesai, užtikrinant normalias jo vystymąsi atitinkančias gyvenimo sąlygas, yra apsaugoti.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybės, jog šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, ieškovė nuosavybės teisėmis gyvenamosios patalpos neturi, ji su nepilnamečiu vaiku gyvena pas tėvus jiems priklausančiame bute, o šeimos gyvenamoji patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), paliekamas naudotis ir nuomotis atsakovui A. B., yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Remiantis išdėstytais motyvais apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, iš jo valstybės naudai priteistina nesumokėta 1 391 Lt žyminio mokesčio dalis už paduotą apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnis), kurios sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės J. B. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. B. valstybės naudai nesumokėtą 1 391 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt vieno lito) žyminio mokesčio dalį už paduotą apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjaiAlgimantas KukalisArūnas Rudzinskas