Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ir atsakovo V. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Nurodo, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 312 str.). Atsakovas V. J. priešieškinio pirmosios instancijos teisme nepateikė, jis kėlė savarankiškus reikalavimus atsiliepime į ieškinį. Apeliaciniame skunde V. J. iškėlė naujus reikalavimus, o tai įstatymas draudžia daryti, nes apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl, tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. LR CK 3.109 str. 1 d. pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (LR CK 3.92 str. 1 d.). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, LR CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius. Kaip matyti iš byloje pateiktų paskolos sutarčių (I tomas b.l. 66, 67, 69, 71, 72, 73, 74), jos buvo sudarytos laikotarpyje nuo 1996 metų iki 2006 metų, todėl analizuojant tiek LR Santuokos ir Šeimos kodekso 21 str. nuostatas, tiek LR CK 3.92 str. 1 d. ir 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovui V. J., sudarant paskolos sutartis su trečiaisiais asmenimis, nereikėjo rašytinio ieškovės D. J. sutikimo. Taigi, asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kita sutuoktinis sutinka sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas. Todėl kol LR CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikoma bendra sutuoktinių prievole. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006. Pažymėtina, kad šalis, prieš kurią naudojama prezumpcija, gali ją nuginčyti, pateikdama įrodymus, kad tokio sutikimo nedavė, todėl atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei perkėlė pareigą įrodyti, kad sudarant paskolos sutartis ieškovės sutikimo nebuvo. Įrodymų, jog ieškovė sutikimo sudaryti paskolos sutartis nedavusi, byloje nepateikta.

LR CK 3.109 str. 3 d. nurodyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Byloje atsakovui V. J. pateikus jo sudarytas paskolos sutartis su trečiaisiais asmenimis, nesant raštiško ieškovės sutikimo, aplinkybes, kad šios sutartys buvo sudarytos šeimos interesais, t.y. kad paskolos gautos siekiant bendrų šeimos poreikių tenkinimo, privalėjo įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Kaip matyti iš trečiųjų asmenų paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (II tomas b.l. 144, 173-175), jie patvirtino, kad pinigus atsakovui V. J. skolino šeimos poreikių tenkinimui, byloje nėra duomenų, kad paskolos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis ar dėl jų teisėtumo vyktų teisme ginčai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos turto įsigijimui ir gerinimui. Minėta solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės (LR CK 6.9 str.) mechanizmą.

Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini. Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas (galbūt tai būtų viena iš kelių alternatyvų), kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas. Sandorio tikslas, jo pasiekimas ar nepasiekimas – t. y. šeimos ar ne šeimos poreikiams jis sudarytas ir ar iš tokio sandorio gautas rezultatas panaudotas šeimos poreikiams ar ne šeimos poreikiams – šiuo atveju nereikšmingas. Solidarumas jokiu būdu nepasibaigia, jeigu vienas sutuoktinis paskolą, imtą šeimos poreikiams, panaudoja savo interesams, kitaip solidarumo institutas prarastų prasmę, o nesąžiningi sutuoktiniai galėtų nebevykdyti prisiimtų prievolių. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes, solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Tais atvejais, kai santuokos nutraukimo momentu sutuoktiniai neturi bendro turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas jų santuokos metu prisiimtų prievolių įvykdymui, o prievolių vykdymo terminas nepasibaigęs, tai jų solidariųjų prievolių pakeitimas į dalines reikštų jų teisių apsaugą kreditorių teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Kartu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog santuokos nutraukimo momentu ieškovė būtų įvykdžiusi kokias nors prievoles kreditoriams, todėl kol kas nėra teisinio pagrindo taikyti regreso ar kompensacinius mechanizmus. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos šalių prisiimtas turtines prievoles, pagrįstai atsisakė modifikuoti solidariąją prievolę į asmeninę ar dalinę, kol prievolės neįvykdytos, pagrįstai negynė sutuoktinės galimų teisių į kompensaciją ar regresą.

Pažymėtina, kad faktiškai tarpusavio turtinės teisės ir pareigos išlieka tarp buvusių sutuoktinių ir po santuokos nutraukimo (pavyzdžiui, bendraturčių prievolės, buvusių sutuoktinių išlaikymo prievolės ir pan.) ir įstatymas to nedraudžia. Kartu gali atsirasti ir naujų teisių bei pareigų, pavyzdžiui, regresinių reikalavimų. Jei ieškovė įvykdys visą solidariąją prievolę, tai regreso tvarka galės išieškoti iš buvusio sutuoktino visą sumą, jei įrodys, kad gautas lėšas šis panaudojo asmeniniais interesais (LR CK 6.9 str. 5 d.).

Dėl nukrypimų nuo lygių dalių principo, dalijant sutuoktinių santuokoje įgytą turtą

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (LR CK 3.123 str. 1 d.). LR CK 3.123 str. 1 d. pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (LR CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007). Nukrypstant nuo lygių dalių principo, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir toks nukrypimas būtinas apginti sutuoktinio, nepilnamečių vaikų interesus. Nustačius kelias reikšmingas nukrypimui nuo lygių dalių principo aplinkybes, būtina nurodyti, kurios yra svariausios konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006), taip pat svarbu nustatyti, kad tos aplinkybės egzistuoja dalijant sutuoktinių turtą. Pažymėtina, kad svarbių aplinkybių sąrašas teismų praktikoje papildytas, vienos iš jų yra: vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006); kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2005).Teismai, taikydami LR CK 3.123 str. 1 d. nuostatas, visada taiko šioje įstatymo normoje įtvirtintą kriterijų – nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pateisinamas nepilnamečių vaikų interesais.

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo lygių dalių principo, dalijant sutuoktinių santuokoje įgytą turtą, motyvuodamas tuo, jog nepilnamečiui vaikui, kuris lieka gyventi su motina, yra jau beveik trylika metų, o teismo sprendimu skiriamas pakankamai didelis išlaikymas iš ieškovo. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kritiškai, tačiau tai nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Teismas atsisakydamas nukrypti nuo lygių dalių principo, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir esančius įrodymus, galinčius turėti reikšmės dalijant sutuoktinių turtą. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra vienas iš pagrindų taikyti LR CK 3.123 str. 1 d. nuostatas. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nepilnametė L. J. nurodė, jog nenori gyventi su tėvu, o ir atsakovas sutiko, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (II tomas b.l. 141, 149). Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnametį vaiką. Kitas svarbus teisinis pagrindas taikyti LR CK 3.123 str. nuostatas yra atsakovo giminaičių dovanotos lėšos (bendra dovanotų lėšų suma sudaro 60000 Lt) sutuoktinių turto įsigijimui bei remontui (I tomas b.l. 68, 70, 75). Ieškovė šių dovanojimo sutarčių neginčijo, jos nėra pripažintos negaliojančiomis. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas V. J. paaiškino, kad gyvendamas santuokoje 1995 metais padarė avariją, sudaužė tris mašinas (II tomas b.l. 140), už kurias atlygino 24000 Lt ( II tomas b.l. 141). Nors nurodo, kad žalai atlyginti pinigus skolinusi jo mama, tačiau įrodymų nepateikė, todėl konstatuotina, kad skolą atidavė iš šeimos pinigų. Bylos taip pat nustatyta, kad atsakovas V. J. sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertę, parduodamas santuokoje įsigytus „Klier“ odinius baldus (II tomas b.l. 141). Nors nurodo, kad baldus iškeitė į medieną, tačiau jokių tai patvirtinančių rodymų nepateikė. Kitas svarbus aspektas šioje byloje yra ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovas iššvaistė 14000 Lt šeimos santaupų. Ieškovė nurodė, jog yra audioįrašas, kuriame girdima, kaip atsakovas pripažįsta, jog 14000 Lt santaupų nebėra (II tomas b.l. 66). Nors minėtas audioįrašas prie bylos neprijungtas, o jo prijungimo klausimas atidėtas vėliau, audioįrašą paliekant prie bylos, kad galėtų susipažinti atsakovas (II tomas b.l. 65-67), tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas šito audioįrašo buvimo ir jo turinio neneigia (II tomas b.l. 140-143). Todėl laikytina įrodytu, kad atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai ir tai taipogi yra pagrindas taikyti LR CK 3.123 str. nuostatas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo atžvilgiu, dalijant santuokoje įgytą turtą, yra pagrindas taikyti LR CK 3.123 str. nuostatas, konstatuotina, jog sutuoktinių santuokoje įgytas turtas dalintinas, nenukrypstant nuo lygių dalių principo (LR CK 3.117 str. 1 d.). Todėl sprendimo dalis, kuria padalintas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas ir iš ieškovės atsakovui priteista 125000 Lt kompensacija, atidedant kompensacijos mokėjimą dviems mėnesiams po sprendimo įsiteisėjimo, paliktina nepakeista.

Konstatavus, kad sutuoktinių santuokoje įgytas turtas dalintinas, nenukrypstant nuo lygių dalių principo, svarbus konkretaus kilnojamojo turto padalijimo šalims klausimas.

Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą taip - ieškovei D. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti: boilerį - 500 Lt vertės, židinio kapsulę - 2000 Lt vertės, kampinę vonią - 800 Lt vertės. Atsakovui V. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę F. T., v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės, šviestuvą (šešių lempų) - 600 Lt vertės, ir šviestuvą (trijų lempų) - 300 Lt vertės, medines roges - 450 Lt vertės, lauko baldus - 100 Lt vertės, skalbimo mašiną - 900 Lt vertės, sekciją - 100 Lt vertės, užuolaidas (dienines) - 1000 Lt vertės, ir užuolaidas (naktines) - 1000 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą - 500 Lt vertės, televizorių - 200 Lt vertės, spintelę - 50 Lt vertės, sofą-lovą -200 Lt vertės.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieškinys tenkintinas, priteisė ieškovei D. J. medines roges - 450 Lt vertės, boilerį - 500 Lt vertės, užuolaidas dienines - 1000 Lt vertės, ir naktines - 1000 Lt vertės, židinio kapsulę - 2000 Lt vertės, kampinę vonią - 800 Lt vertės, šviestuvus šešių lempų - 600 Lt vertės, ir trijų lempų - 300 Lt vertės, viso už 6650 Lt. Priteisė atsakovui V. J. automobilį F. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 500 Lt vertės, lauko baldus - 100 Lt vertės, skalbimo mašiną - 900 Lt vertės, sekciją - 100 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą - 500 Lt vertės, televizorių - 200 Lt vertės, spintelę - 50 Lt vertės, sofą-lovą -200 Lt vertės, viso už 2550 Lt. Priteisė iš atsakovo ieškovei 2900 Lt kompensaciją už iššvaistytą šeimos turto dalį, įvertindamas skirtumą tarp priteisto kilnojamojo turto vertės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys sutarė dėl ieškovės prašomo dalinti kilnojamojo turto kainos, taip pat sutiko ir dėl nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti skirto turto, ginčų dėl jų nėra. Atsakovas su ieškovės siūlomu santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalinimo būdu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad sutinka jog jam būtų priteista transporto priemonė F. T., šviestuvas (šešių lempų), šviestuvas (trijų lempų), lauko baldai, skalbimo mašina. Kitą dalintiną turtą prašė padalinti pagal jo atsiliepime nurodytą būdą (II tomas b.l. 110-112, 140-143). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šviestuvą (šešių lempų) ir šviestuvą (trijų lempų) priteisė ieškovei, nurodydamas, jog ieškinį tenkina. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra vertintinos kritiškai, o minėtas kilnojamasis turtas, dėl kurio šalys sutiko, turi būti priteistas atsakovui.

Byloje nustatyta, kad atsakovas priešieškinio teismui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų bei nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl nesutinka, jog kilnojamasis turtas būtų padalintas taip, kaip prašo ieškovė. Apeliaciniame skunde atsakovas jau kelia ir naujus reikalavimus dėl dalies turto, o būtent medinių rogių ir miegamojo baldų komplekto bei spintelės- antresolės pripažinimo jo asmeniu turtu ir dėl to nedalintinu. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d.), todėl dėl šių atsakovo apeliaciniame skunde iškeltų reikalavimų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja.

LR CK 3.118 str. 1 d. nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą LR CK 3.88 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (LR CK 3.117 str. 3 d.). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei ieškovė, nei atsakovas nereiškė reikalavimų pripažinti kurį nors turtą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, atsakovas nepateikė įrodymų, kodėl ieškovės prašomas kilnojamojo turto padalijimo būdas yra jam netinkamas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria padalintas sutuoktinių kilnojamasis turtas, keistina, priteisiant ieškovei D. J. asmeninės nuosavybės teise boilerį - 500 Lt vertės, židinio kapsulę - 2000 Lt vertės, kampinę vonią - 800 Lt vertės, viso turto už 3300 Lt. Atsakovui V. J. asmeninės nuosavybės teise priteisiant transporto priemonę F. T., v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės, šviestuvą (šešių lempų) - 600 Lt vertės, ir šviestuvą (trijų lempų) - 300 Lt vertės, medines roges - 450 Lt vertės, lauko baldus - 100 Lt vertės, skalbimo mašiną - 900 Lt vertės, sekciją - 100 Lt vertės, užuolaidas (dienines) - 1000 Lt vertės, ir užuolaidas (naktines) - 1000 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą - 500 Lt vertės, televizorių - 200 Lt vertės, spintelę - 50 Lt vertės, sofą-lovą -200 Lt vertės, viso turto už 5900 Lt.

Kadangi atsakovui tenka didesnė bendro turto dalis, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1300 Lt kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę bendro kilnojamojo turto dalį (LR CK 3.117 str. 3 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Byloje nustatyta, jog atsakovas priešieškinio nėra pareiškęs. Apeliaciniu skundu jis ginčija ne priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą, o reiškia naują reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde negalima kleti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 312 str.). Todėl dėl šių atsakovo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja. Atskirai pažymėtina, kad byloje esant įrodymų, jog atsakovas V. J. yra Šiaulių apskrities priklausomybių centro registre, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (II tomas b.l. 154), jis yra bedarbis (II tomas b.l. 55), pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui vienkartine išmoka, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, labiausiai atitinkantį nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pripažinti, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vieną iš pagrindų nutraukti santuoką ir dėl ieškovės kaltės nurodo ieškovės neištikimybę, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Analizuojant byloje esamus įrodymus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog dėl santuokos iširimo kaltas yra atsakovas. Be to, atsakovas ir neginčija, jog dalis kaltės, jog santuoka nutraukiama, yra ir jo. Todėl, nesant įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalta ir ieškovė, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu prašo palikti šalis prie savo bylinėjimosi išlaidų.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ieškinys tenkintinas pilnai, todėl ir bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados vertintinos kritiškai, teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas.

Pažymėtina, kad ieškovė yra sumokėjusi tik dalį, t.y. 1000 Lt žyminio mokesčio (I tomas b.l. 36). Tuo tarpu ieškinys yra pareikštas dėl santuokos nutraukimo (kuris šioje dalyje apmokestinamas 126 Lt žyminiu mokesčiu - LR CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str. 1 d.), dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (kuris šioje dalyje apmokestinamas 4066 Lt žyminiu mokesčiu - LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.), dėl išlaikymo priteisimo (ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio – LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Tokiu būdu ieškovė turėjo sumokėti 4192 Lt žyminio mokesčio – LR CPK 85 str. 1 d. 10 p. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovui nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (I tomas b.l. 78, 91). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, o atsakovui esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 3 d.). Ieškovei esant sumokėjus 1000 Lt žyminio mokesčio, o patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 83 proc., todėl iš atsakovo ieškovei turi būti priteista ne 1000 Lt, o 225 Lt sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Esant atsakovui atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, iš atsakovo teismo išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą negali būti priteistinos (LR CPK 96 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė turto vertinimo ataskaitas. Už pateiktą turto vertinimo ataskaitą ir faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovė turėjo 700 Lt išlaidų (I tomas b.l. 33, 34), kurias teismas priteisė iš atsakovo. Tačiau byloje nustatyta, kad teismas vadovavosi atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita, šalys sutiko dėl joje nurodytos turto kainos, ginčo dėl jos nėra, todėl šioje dalyje šalys turėjo būti paliktos prie savo patirtų išlaidų turto vertei nustatyti.

Byloje nustatyta, jog ieškovė turėjo 2200 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (II tomas b.l. 132, 133). Pirmosios instancijos teismui patenkinus dalį, t.y. 83 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovo turėjo būti priteista atitinkamai ne 100 proc., o 83 proc. ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų. Todėl iš atsakovo ieškovei turėjo būti priteista ne 2200 Lt, o atitinkamai 1826 Lt advokato atstovavimo išlaidų (LR 93 str. 2 d.).

Dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo

Byloje nustatyta ir šalys to neginčijo, kad rašomasis stalas už 50 Lt, spinta su veidrodžiu už 100 Lt, spintelė už 50 Lt ir kilimas už 200 Lt yra skirti sutuoktinių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje vietoj rašomojo stalo nurodytas rašomasis stalčius, todėl rašymo apsirikimo klaida taisytina, nurodant, kad turtu, skirtu vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas rašomasis stalas už 50 Lt, o ne rašomasis stalčius už 50 Lt (LR CPK 276 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 128 Lt (II tomas b.l. 204), nors apeliacinis skundas privalėjo būti apmokestintas 978,50 Lt žyminiu mokesčiu (LR CPK 80 str. 4d.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 208 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas (II tomas b.l. 208). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas dalyje dėl kilnojamojo turto padalijimo, t.y. 12 proc., kai ginčijama suma sudarė 3350 Lt, atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 750 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir 14,54 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 3 d., ).

Iš atsakovo, proporcingai patenkintiems ieškovės apeliacinio skundo reikalavimams, priteistina ieškovei 117 Lt žyminio mokesčio ir 240 Lt advokato atstovavimo išlaidų (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

priteisti ieškovei D. J. asmeninės nuosavybės teise boilerį - 500 Lt vertės, židinio kapsulę - 2000 Lt vertės, kampinę vonią - 800 Lt vertės, viso turto už 3300 Lt. priteisti atsakovui V. J. asmeninės nuosavybės teise - transporto priemonę F. T., v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės, šviestuvą (šešių lempų) - 600 Lt vertės, ir šviestuvą (trijų lempų) - 300 Lt vertės, medines roges - 450 Lt vertės, lauko baldus - 100 Lt vertės, skalbimo mašiną - 900 Lt vertės, sekciją - 100 Lt vertės, užuolaidas (dienines) - 1000 Lt vertės, ir užuolaidas (naktines) - 1000 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą - 500 Lt vertės, televizorių - 200 Lt vertės, spintelę - 50 Lt vertės, sofą-lovą -200 Lt vertės, viso turto už 5900 Lt.

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei D. J. 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro kilnojamojo turto dalį.

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei D. J. bylinėjimosi išlaidas - 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 1826 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt šešis litus) už advokato paslaugas.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad turtu, skirtu vaiko poreikiams tenkinti, pripažintinas rašomasis stalas už 50 Lt, o ne rašomasis stalčius už 50 Lt.

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei D. J. 117 Lt (vieną šimtą septyniolika litų) žyminio mokesčio ir 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. J. valstybei 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) nesumokėto žyminio mokesčio ir 14,54 Lt (keturiolika litų, 54 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.