- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- e2-16320-861/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10632-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- MB „Būstas tau“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui MB „Būstas tau“ dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 585,89 EUR dydžio žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su draudėja J. Š. buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. 990-0036646, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis Parko g. 20-70, Vilnius. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 1 585,89 Eur dydžio žalą, kuri atsirado 2015-07-14, 2015-08-21 ir 2015-10-07 dėl atsakovui priklausančiame bute adresu Parko g. 20-82, Vilnius, įvykusios vandentiekio avarijos.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad apliejimas įvyko būtent iš atsakovui priklausančio buto. Pažymėjo, kad UAB „Priemiestis“ yra atsakingas už tinkamą pastato inžinerinių statinių priežiūrą, todėl jos pateiktas pranešimas, kad apliejimas įvyko iš atsakovui priklausančio buto, negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje. Be to, UAB „Priemiestis“ galėjo informuoti atsakovą apie įvykusią avariją, tačiau to nepadarė, todėl atsakovas nėra kaltas dėl to, kad nebuvo galimybės nustatyti avarijos priežastį ir šaltinį. Atkreipė dėmesį, kad 2015 metais UAB „Priemiestis“ atstovai į atsakovo butą patekę nebuvo, todėl jie negalėjo konstatuoti apliejimo iš atsakovo buto fakto. Atsakovas taip pat kvestionavo žalos dydį, kurį patvirtinantys įrodymai yra prieštaringi. Prašė taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir draudėjos J. Š. buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. 990-0036646, kurios pagrindu buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas, esantis Parko g. 20-70, Vilnius. Ieškovo teigimu, jis draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 1 585,89 Eur dydžio žalą, kuri atsirado 2015-07-14, 2015-08-21 ir 2015-10-07 dėl atsakovui priklausančiame bute adresu Parko g. 20-82, Vilnius, įvykusios vandentiekio avarijos. Ieškovas avarijos kilimo šaltinį įrodinėjo UAB „Priemiestis“ pažyma bei Statinio apžiūros aktais. Atsakovas ginčijo, kad apliejimo šaltinis yra jo bute.
Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovui kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.
Nagrinėjamojoje byloje ieškovui kyla pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kasacinis teismas 2008-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 pažymėjo, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.
Ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, jog užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, t. y. atsakovui priklausančio buto, kadangi įvyko buto lubų, sienų ir grindų užpylimas. Tokio pobūdžio bylose kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tokia išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo į patalpas negalėjo patekti dėl kitų priežasčių (2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Taigi, nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti ieškovui priklausančio buto užliejimo priežastį, t. y. šaltinį.
Ieškovas avarijų šaltinį įrodinėjo UAB „Priemiestis“ 2015-07-15 raštu, kuriame nurodyta, kad avarijos šaltinis yra atsakovo bute ir 2015-07-14 bei 2015-10-08 statinio apžiūros aktais. Atsakovas kvestionavo šių įrodymų patikimumą, nes UAB „Priemiestis“ yra atsakingas už inžinerinių statinių priežiūrą ginčo name, todėl galėjo nuslėpti jų sugedimo faktą. Atsakovas taip pat pateikė 2016-05-06 UAB „Priemiestis“ raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovo butas taip pat buvo apipiltas dėl viršuje esančio buto savininkų kaltės.
Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad UAB „Priemiestis“ pažymos nėra pakankami įrodymai avarijos šaltiniui konstatuoti. Ši įmonė nėra ekspertinė įmonė, į bylą nėra pateiktų nuotraukų, eksperto išvadų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo akto ar kitų įrodymų, kurie leistų nustatyti avarijų šaltinį. Taip pat pažymėtina, kad, atsakovo teigimu, jo burą taip pat buvo apipylę. Be to, ieškovo pateikta pažyma ir statinio apžiūros aktai yra tik apie du užpylimus, o apie trečiajį užliejimą ieškovas nepateikė jokių duomenų. Taip pat nėra aišku, kokią žalą už kiekvieną apliejimą patyrė ieškovas, prašoma priteisti tik bendra suma.
Pažymėtina, jog tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Tuo tarpu išanalizavus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodomus, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, patvirtinančių, jog pavojingas, gadinantis turtą poveikis buvo iš atsakovo įvykio metu valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (trečiajam asmeniui priklausančio buto). Taip pat nėra duomenų išvadai, jog užpylimas įvyko dėl viršuje esančio savininko (atsakovo) netinkamo turto valdymo arba naudojimo, t.y. netinkamo įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimo (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, išanalizavus ir įvertinus byloje esančius duomenis, teismui nepakako ieškovo nurodyto buto užliejimo per lubas fakto išvadai, jog užliejimo šaltinis buvo atsakovo bute. Taigi, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų fakto, nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant ieškovas turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo asmens.
Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad teismui nepakako duomenų faktui konstatuoti, jog šaltinis, iš kurio skverbėsi vanduo ir ko pasekoje buvo užlietas ieškovo butas, buvo atsakovo bute. Taigi, nenustačius atsakovo civilinės atsakomybė sąlygų, jam nekyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui padarytą žalą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 259 straipsnis, 260 straipsnis, 268 straipsnis, 270 straipsnis, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.