Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarties S. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Ž. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 22 d., 7.47 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 114, 222 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teisme buvo gauti S. Ž. ir J. Š. skundai. Nukentėjusiosios J. Š. apeliaciniame skunde buvo prašoma nubausti S. Ž. pagal griežtesnę atsakomybę numatantį straipsnį, nes jai padaryta žala viršija 15 MGL. S. Ž. skunde buvo prašoma panaikinti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. balandžio 24 d. nutarimus, priimtus administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir priimti naują nutarimą – vadovaujantis ANK 417 straipsnio 8 dalimi paskirti S. Ž. įspėjimą, o administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti. Nukentėjusioji J. Š. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė S. Ž. paskirti griežtesnę nuobaudas – atimti teisę vairuoti transporto priemones bei priteisti iš S. Ž. bylinėjimosi išlaidas, nebeprašė veiką perkvalifikuoti pagal griežtesnę atsakomybę numatantį straipsnį. Pirmosios instancijos teismas skundų netenkino. Teismas sprendė, kad byloje visiškai pakanka įrodymų, aiškiai patvirtinančių, kad S. Ž. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia/sąmoningai, t. y. žinodamas, jog savo veiksmais vairuodamas automobilį kitam asmeniui padarė žalą ir suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip tai numato KET. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad taikyti papildomą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, J. Š. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde S. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesant šios veikos požymių.Skunde teigiama, jog S. Ž. iš eismo įvykio vietos pasišalino nukentėjusiajai J. Š. konstatavus, jog jos automobiliui nieko neatsitiko. Tokį jo pokalbį su J. Š. pirmos instancijos teisme patvirtino liudytoja A. Ž.. Skunde pažymėta, jog policijos pareigūnai atvyko vėliau ir S. Ž. pokalbio su J. Š. girdėti negalėjo. Apelianto ir J. Š. paaiškinimai yra prieštaringi ir šie prieštaravimai teismo pašalinti nebuvo. Skunde nurodoma, kad S. Ž. apsunkinti kaltininko nustatymą ar eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, tikslo neturėjo ir realiai to padaryti negalėjo, nes įvykio vietoje buvo automobilio į kurį stuktelėjo savininkė. Jai įvykio aplinkybės buvo aiškios. Ji pažinojo apeliantą, nes yra buvusi jo pacientė. Žinojo jo gyvenamąją ir darbo vietas. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad buvo atvažiavusi prie apelianto darbovietės, kur fotografavo jo automobilį. Savo kaltės dėl eismo įvykio neneigia ir pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą nevengia, tuo labiau, jog apelianto automobilis draustas privalomojo civilinės atsakomybės draudimu. Jokių eismo įvykio pėdsakų neslėpė. Iš įvykio vietos pasišalino tik sulaukęs nukentėjusiosios ir jai patikinus, kad jos automobiliui jokia žala nepadaryta. Apeliantas teigia, kad jo automobilis techniškai tvarkingas, vairavo blaivus. Tai patvirtina byloje esanti medžiaga. Taigi jokios tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo.Apeliantas pažymi, kad KET 222 punkte nurodoma, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Taigi, šiuo atveju pagal šį KET punktą pranešti policija apie eismo įvykį apeliantas pareigos neturėjo, nes nukentėjusioji J. Š. eismo įvykio vietoje buvo. Eismo įvykio metu joks žmogus nežuvo ar sužeistas nebuvo, todėl KET 219.4 punkto apeliantas taip pat nepažeidė. Dėl eismo įvykio aplinkybių ir jo kaltės su nukentėjusiąją J. Š. jokių klausimų nekilo. Eismo įvykio deklaracija pildyta nebuvo, nes nukentėjusioji įvykio vietoje nurodė, kad jos automobiliui jokia žala nepadaryta. Kada turi būti užpildyta eismo įvykio deklaracija KET nenumatyta. Taigi, apelianto veiksmuose nėra ir KET 220 punkto reikalavimo pažeidimo. Skundžiamojoje nutartyje nurodoma, kad apeliantas elgėsi savanaudiškai (įdėmiai apžiūrėjo tik savo automobilio apgadinimus) ir veikė nepateisinamai atsainiai, demonstravo nukentėjusiajai savo tariamą viršenybę, akivaizdžiai save priešpastatydamas aplinkiniams, tuo metu neįvertindamas dėl sukelto eismo įvykio jam galinčias kilti pasekmes. Kuo remiantis teismas padarė tokias išvadas, visiškai neaišku, nes tokių duomenų byloje nėra. Vienintelį argumentą tokiai išvadai padaryti teismas įvardina apelianto išsilavinimą, tačiau kokį ryšį išsilavinimas turi su inkriminuojama veika, neaišku. Nutartyje taip pat nurodoma, kad S. Ž. turėjo elgtis apdairiai, pats įdėmiai apžiūrėti nukentėjusiosios automobilį, įsitikinti jo būkle, imtis iniciatyvos pildyti eismo įvykio deklaraciją ar pranešti policijai, nes to reikalauja KET. Kokius KET punktų reikalavimus teismo nurodytais veiksmais apeliantas pažeidė, nenurodyta. Kita vertus, to padaryti teismas ir neturėjo galimybės, nes kelių eismo taisyklės tokie reikalavimai nenumatyti.Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kad J. Š. įvykio metu pareiškusi, jog jos automobilis nesugadintas, grįžusi į mamos butą apie eismo įvykį pranešė praėjus 20 - 30 min. Apelianto teigimu, pamačiusi automobilio sugadinimus vėliau, apie juos galėjo jį informuoti, nes tokią galimybę turėjo. Be to, ji buvo atvykusi prie apelianto darbovietės fotografuoti jo automobilio, tačiau apie pastebėtus automobilio sugadinimus, bei tai, kad kreipėsi į policiją S. Ž. neinformavo. Informavus apie pastebėtus automobilio sugadinimus, be jokių problemų būtų užpildyta eismo įvykio deklaracija ir viskas būtų išspręsta taikiu būdu. Apeliantui daug klausimų kelia ir jos tolimesni veiksmai. J. Š. apskundė policijos nutarimą prašydama S. Ž. veiką perkvalifikuoti pagal sunkesnį ANK straipsnį ir skirti griežtesnę nuobaudą. Vėliau savo skundą patikslino, prašydama atimti teisę vairuoti transporto priemonę. Toks jos elgesys, apelianto teigimu, nesiekiant sau jokios naudos, laikytinas bandymu jį pažeminti kerštaujant dėl konfliktų su jos motina.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma netenkinti apeliacinio skundo ir palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad S. Ž. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi S. Ž., o skundžiamo nutarimo išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.ANK 426 straipsnio 1 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispozicijos formuluotę, akivaizdu, kad sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, būtinas ir atitinkamų Kelių eismo taisyklėse vairuotojams keliamų reikalavimų aptarimas. Pagal Kelių eismo taisykles, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai (Kelių eismo taisyklių 219 punktas). Kaip nustatyta Kelių eismo taisyklių 222 punkte, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad, priešingai nei savo skundu tai traktuoja administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos nepranešus policijos pareigūnams galimas tik vienu atveju – užpildžius eismo įvykio deklaraciją. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad pažeidėjas po eismo įvykio bendravo su nukentėjusiąja, eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta. Nesiėmęs šių veiksmų, S. Ž. pažeidė aukščiau aptartas Kelių eismo taisyklių nuostatas, dėl ko, jis šiuo atveju buvo visiškai pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, jog S. Ž. manymu, jokia žala eismo įvykio metu J. Š. padaryta nebuvo, ji teigė, kad jos automobilis nenukentėjo. Peržiūrėjus byloje esančius duomenis ir fotonuotraukas, priešingai nei teigiama skunde, matyti, kad susidūrimas buvo pakankamai stiprus, aiškiai buvo apgadintas S. Ž. automobilis, susidūrimo garsą girdėjo namuose buvusios J. Š., jos motina ir A. Ž.. Susidūrimo stiprumą patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Aplinkybė, kad S. Ž. po įvykio rinko savo automobilio žibinto šukes, taip pat patvirtina, kad tarp automobilių buvo kontaktas, smūgis buvo pakankamai stiprus ir žala padaryta abiem automobiliams. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, kadangi S. Ž. neneigė, jog kontaktas tarp automobilių buvo, buvo apgadintas jo automobilis, jis turėjo suvokti, jog apgadinimų turėjo atsirasti ir ant kito - svetimo automobilio. Jokio pagrindo manyti, kad S. Ž. visiškai neapgadino svetimo automobilio, nėra. Teismo įsitikinimu, atsitrenkęs į kitą automobilį ir matydamas savo automobilio aiškius apgadinimus, S. Ž. privalėjo elgtis apdairiai, apžiūrėti svetimą automobilį, įsitikinti jo būkle, likti įvykio vietoje, kol automobilį įdėmiai apžiūrės jo savininkė, apžiūrėti jį kartu. Aptartas S. Ž. elgesys, aukštesniojo teismo vertinimu, betarpiškai patvirtina jo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos.Konstatuojant šią išvadą (dėl tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos), atkreiptinas dėmesys ir į vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pagal kurią, nustatinėjant ANK 426 straipsnio 1 dalyje (ankščiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje) numatyto administracinio nusižengimo subjektyviųjų požymių visumą, tuo pačiu sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014 ir kt.). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.Įvertinus S. Ž. vairuojamo automobilio smūgio stiprumą, aplinkybę, kad S. Ž. suprato, jog jo automobilis po įvykio buvo apgadintas, neabejotina, kad analizuojamu atveju, S. Ž. veiksmai buvo tyčiniai, o jo manymas, kad žala J. Š. nepadaryta - nepagrįstas. Abejonių šia išvada teismui nekelia ir S. Ž. teiginiai, jog po eismo įvykio J. Š. teigė, kad žala jos automobiliui nepadaryta, o pažeidėjas labai skubėjo į darbą. Šios versijos vertintinos kaip gynybinė S. Ž. pozicija, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog iškart po eismo įvykio, J. Š. paskambino į policiją, pranešė apie eismo įvykį, fotografavo S. Ž. automobilio pažeidimus. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, tai, kad kalbos apie deklaracijos pildymą nebuvo, nukentėjusioji pildyti deklaracijos nepasiūlė, neatleido S. Ž. nuo pareigos veikti taip, kaip tai numatyta KET. Nagrinėjamu atveju būtent S. Ž. turėjo imtis iniciatyvos, kadangi jis sukėlė eismo įvykį, iš savo automobilio apgadinimų jis privalėjo suprasti ir suprato, kad galėjo apgadinti ne tik savo, bet ir svetimą automobilį, turėjo pareigą pasilikti įvykio vietoje, privalėjo pats pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį arba kartu su J. Š. nuodugniai apžiūrėti automobilį ir pasiūlyti užpildyti eismo įvykio deklaraciją, ko S. Ž. nepadarė. Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad visos reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos, prieštaravimų tarp bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių nėra, visos abejonės pašalintos teismui išnagrinėjus objektyvius bylos duomenis. Todėl atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad S. Ž. pagal ANK426 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.