Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės SEB bankas pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkė J. S., skolininkės sutuoktinis V. S., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje ir 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, informuojant pranešimu per www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje vykdomas skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/00759 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-10336-545/2014 dėl 3613,86 Lt skolos, 1908,48 Lt palūkanų, 1281,60 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 154 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš skolininkės J. S. kreditorės AB SEB bankas naudai.

Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkė J. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. S.. Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkė šiuo metu gauna iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio 355,87 Eur pensiją. Skolininkės sutuoktinis V. S. dirba UAB „Transrevis“ ir gauna apie 1000 Eur darbo užmokestį (el. b. l. 7–13, t. I).

2020 m. balandžio 16 d. turto arešto aktu Nr. S-20-179-10830 buvo areštuotos skolininkės turtinės teisės į pinigines lėšas, gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų, arešto mastas - 1252,04 Eur. 2020 m. balandžio 16 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-20-179-10832 areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą. Bendra areštuotina lėšų suma 1253,17 Eur. Antstolis 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S-20-179-10831 pasiūlė skolininkei ir jos sutuoktiniui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkė ar jos sutuoktinis būtų pateikę antstoliui užpildytą sutikimą.

Atsižvelgiant į tai, antstolis 2020 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-20-179-16135 pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu, nustatymo.

Pagal Civilinio kodekso trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant, iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006).

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, 490 straipsnio 3 dalis).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje nėra nustatyta, kad skolininkė ir suinteresuotas asmuo – jos sutuoktinis, būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, nenustačius pagrindų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, turtas tarp sutuoktinių dalintinas lygiomis dalimis.

V. S. lėšos, įgyjamos santuokos metu, yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes (duomenys neskelbtini) įregistruota skolininkės J. S. ir V. S. santuoka yra galiojanti. Sutuoktinių gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso abiem sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad skolininkei J. S. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. S. gaunamų piniginių lėšų iš darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų.

Vadovaujantis anksčiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjos prašymas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje J. S. ir V. S. nuosavybėje yra pagrįstas ir tenkintinas. Pripažintina, kad J. S. priklauso ½ dalis turto, kuri yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su sutuoktiniu V. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

akcinės bendrovės SEB bankas pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinio V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos, gaunamos iš darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkei J. S., bei iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.