Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis mažojoje bendrijoje „M.“, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 30 parų, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, bausmė atlikta, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. 2024 m. gruodžio 16 d., apie 15.10 val., prie greito maisto užkandinės „L. k.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pastato, būdamas neblaivus (nustatytas 3,75 promilių girtumas), tarp jo ir S. P. kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį S. P. į nosies sritį, po ko, jam nugriuvus ir gulinčiam ant žemės, vieną kartą koja įspirdamas į veido sritį ir tuo padarydamas kaktinio ančio priekinės sienelės apatinės dalies lūžį, akytkaulio ląstelių viršutinėje/vidurinėje dalyje abipusį lūžį, skersinį akytkaulio akytosios plokštelės lūžį, nosikaulių skeveldrinį lūžį, skeveldrinį nosies pertvaros lūžį, dešinio žandinio ančio vidinės sienelės lūžį, kairio žandinio ančio priekinės/vidinės ir šoninės sienelių lūžius, kraujosruvą kairės akies vokuose, sunkiai sužalojo S. P..

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 16 d., apie 15.00 val., sprogo jo netikros sesers, su kuria kartu užaugo, kavinė „L. K.“. Jos sugyventinis paprašė, kad padėtų išardyti kebabinę. Kai jį nuvežė prie kebabinės, ten buvo S. P., jo draugė, S. D. ir T. L.. Į kebabinę

atvažiavo jau būdamas girtas. Pradedant ardyti kebabinę, visi kartu išgėrė vieną litrą alaus. Po to S. nuėjo į parduotuvę parnešti degtinės butelį, kurį taip pat visi kartu išgėrė. Degtinės pirkimui pinigus dėjo keturiese, tačiau S. didžiąja pinigų dalimi prisidėjo prie butelio pirkimo. Dėl išgerto butelio tarp jo ir S. P. kilo konfliktas. Supykęs S. P. jį ėmė vadinti necenzūriniais žodžiais, kad paskutinis išgėrė degtinę jam nepalikdamas. Konfliktas prasidėjo kebabinės viduje. Kadangi jis buvo neblaivus, nukentėjusysis jį išprovokavo, todėl jam vieną kartą trenkė. Tiksliai nežino, kur pataikė, bet į veido sritį. Besipykdami išėjo į lauką. Buvo stipriai išgėręs, nelabai pamena, bet galimai ritosi ant žemės, stumdėsi. Mano, kad galėjo įspirti gulinčiam S. P.. Pats šio veiksmo nepamena. Kai S. P. gulėjo ant žemės, pamatė bėgantį kraują. Nukentėjusiojo draugė iškvietė greitąją pagalbą, taip pat atvažiavo policijos pareigūnai. Neneigia, kad spyrė nukentėjusiajam, mano, kad jo veiksmai galėjo sukelti nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus. Nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, blogai vertina savo elgesį, labai gailisi dėl savo poelgio.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. V. 2024 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 16 d. 15.13 val. buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur „Trys vyrai ir moteris apie 40-50 m. ką tik tarpusavyje mušėsi, vienas iš vyrų guli, nepasikelia. Muštynės nebevyksta, visi sulindo į sprogusią kebabinę.“ Nuvykus nurodytu adresu prie greito maisto užkandinės „L. k.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), rastas gulintis kraujuojantis vyras, kaip paaiškėjo, S. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad betvarkant užkandinę tarp jo ir nepažįstamo vyro kilo žodinis konfliktas, kurio metu nepažįstamas vyras nenustatytą kiekį kartų rankos kumščiais sudavė jam į veido sritį, ko pasekoje jis po suduotų smūgių griuvo ant neasfaltuotos dangos. Jam nugriuvus, nepažįstamas vyras nenustatytą kiekį kartų kojomis spyrė į įvairias kūno vietas. Įvykio vietoje buvęs neblaivus (3,75 prom.) V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jis, kaip ir kiti asmenys, padėjo tvarkyti greito maisto užkandinę „L. k.“ ir betvarkant užkandinę joje buvęs nepažįstamas vyras ėmė su juo žodiškai konfliktuoti, pasakė jam „nesišiaušk“, taip pat „siūlė į galvą“. V. Š. išprovokuotas tokio nepažįstamo vyro elgesio, du kartus rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį, ko pasekoje vyras nugriuvo (1 t., b. l. 10-12).

2024 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad kebabinės „L. k.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje yra žvyro dangos aikštelė, kurioje matoma kraujo dėmė (1 t., b. l. 16-25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. sausio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 46/2025(04) nurodyta, kad S. P. nustatyti sužalojimai: kaktinio ančio priekinės sienelės apatinės dalies lūžis, akytkaulio ląstelių viršutinėje/vidurinėje dalyje abipusis lūžis, skersinis akytkaulio akytosios plokštelės lūžis, nosikaulių skeveldrinis lūžis, skeveldrinis nosies pertvaros lūžis, dešiniojo žandinio ančio vidinės sienelės lūžis, kairio žandinio ančio priekinės/vidinės ir šoninės sienelių lūžiai, kraujosruva kairės akies vokuose. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Nustatytiems sužalojimams padaryti užteko ir vieno trauminio poveikio. S. P. dėl kaukolės pamato priekinės duobės lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 153-154).

2025 m. kovo 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 16 d. nešiojamais vaizdo registratoriais – „kūno kameromis“ užfiksuoti šeši vaizdo ir garso įrašai, pavadinimais: 1) „PSS-20241216-151742UTC+0200.mp4“, 2) „PSS-20241216- 151743UTC+0200.mp4“, 3) „PSS-20241216-165303UTC+0200.mp4“, 4) „PSS-20241216- 165304UTC+0200.mp4“, 5) „PSS-20241216173508UTC+0200.mp4“, 6) „PSS-20241216- 180509UTC+0200.mp4“, kurie susiję su prie greitojo maisto užkandinės „L. k.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), įvykdyta nusikalstama veika (1 t. b. l. 167-181).

Bausmės skyrimas

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Po kaltinamajam V. Š. inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo, tai yra nuo 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo BK 61 straipsnio (reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles), 54 straipsnio 3 dalies (reglamentuojančio švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimą ir paskirtos bausmės visišką ar dalinį atidėjimą), 75 straipsnio (reglamentuojančio bausmės vykdymą atidėjimą) pakeitimai, kurie lengvina kaltinamojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), todėl bausmė kaltinamajam V. Š. skirtina, vadovaujantis nauja šių baudžiamojo kodekso straipsnių redakcija.

V. Š. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis laikomas neteistu (2 t., b. l. 29-32). Dirba, turi tris nepilnamečius vaikus, paskutinių penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 25-28, 122-124, 125, 126, 127). V. Š. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, patologinis potraukis azartiniams lošimams (2 t., b. l. 15-16). V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius, tai, kad kaltinamasis visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (2 t., b. l. 71, 84, 128, 129, 136), atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki dešimties metų, teismas sprendžia, jog kaltinamajam V. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimesnį šio nusikaltimo sankcijoje numatytam bausmės minimaliam dydžiui (BK 50 straipsnis, BK 61 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

K. V. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

K. V. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija ir šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės (be nuorodos į kitus BK straipsnius) visiškai ar iš dalies atidėti asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies redakcijos numato galimybę visiškai atidėti ir už sunkų nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 75 straipsnio 4 dalis (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kadangi šis baudžiamasis įstatymas, kaip jau buvo minėta, švelnina kaltinamojo V. Š. teisinę padėtį, t. y. suteikia teismui, esant pagrindui, galimybę visiškai atidėti už sunkų nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl taikytinas ir kaltinamajam, kuris jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 75 straipsnio 4 dalyje bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025 31 punktas).

Atsižvelgus į prieš tai nurodytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo V. Š. asmenybę, kad yra neteistas, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 37), jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, įvertinus tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir vieną atsakomybę sunkinanti aplinkybės, taip pat į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jog veika padaryta spontaniškai, įtakota alkoholio, bei įvertinus tai, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, jau ikiteisminio tyrimo metu geranoriškai susitarė dėl žalos nukentėjusiajam atlyginimo ir dalį žalos atlygino, likusią žalos dalį atlygino teisminio nagrinėjimo metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu atlygino ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismo vertinimu, suvokė savo elgesio pasekmes ir padarė išvadas, konstatuotina, jog yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo V. Š. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 54 straipsnio 3 dalis, 75 straipsnio 4 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija)). Atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis bus kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės laikytis tam tikrų pareigų, vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones, gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus anksčiau aptartas kaltinamojo V. Š. nusikalstamą veiką ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jų visumą, tarpusavio santykį, V. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 4 dalis, 6 dalies 5, 6, 10 punktai, 7 dalis).

Atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 straipsnio 6 dalis). Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į asmens sveikatą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas (BPK 107 straipsnis).

Byloje civilinį ieškinį dėl 467,96 Eur žalos atlyginimo buvo pareiškusi Šiaulių teritorinė ligonių kasa, tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam atlyginus turtinę žalą, ji atsisakė ieškinio (1 t., b. l. 68-77, 93-94). Kadangi žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai yra atlyginta ir ji civilinio ieškinio atsisakė, civilinis procesas dėl Šaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

N. S. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos ir 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 55). 2025 m. balandžio 17 d. V. Š. ir S. P. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo susitarė, kad V. Š. iki 2026 m. sausio 24 d. kiekvieną mėnesį dalimis po 100 Eur atlygins nukentėjusiojo prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą (1 t., b. l. 65). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu atlygino visą civiliniu ieškiniu prašomą priteisti žalos atlyginimą (2 t., b. l. 84, 128, 129, 136), nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino šią aplinkybę, todėl procesas dėl S. P. civilinio ieškinio taip pat nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios V. Š. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD-R laikmena su Bendrojo pagalbos centro telefoninių pokalbių garso įrašais (1 vnt), DVD-R laikmena su „Kūno kamerų“ vaizdo įrašais (1 vnt), CD laikmena su rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimo vaizdu (1 vnt) ir CD laikmena su informacija iš viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės (1 vnt), (vokas prie baudžiamosios bylos), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), 75 straipsnio 4 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. Nr. XIV-2573 redakcija), 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 10 punktais, 7 dalimi, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviejų) metų terminui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti V. Š. skirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutraukti civilinį procesą dėl Šiaulių teritinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio ir dėl S. P. pareikšto civilinio ieškinio.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD-R laikmeną su Bendrojo pagalbos centro telefoninių pokalbių garso įrašais (1 vnt), DVD-R laikmeną su „Kūno kamerų“ vaizdo įrašais (1 vnt), CD laikmeną su rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimo vaizdu (1 vnt) ir CD laikmeną su informacija iš viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

K. V. Š. išaiškinti, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.