Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Tikras turtas“ direktorei I. S., atstovui V. G., atsakovams L. P., D. P., jų atstovui advokatui V. R., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tikras turtas“ ieškinį atsakovams D. P. ir L. P. dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Tikras turtas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. P. ir L. P. kuriuo prašoma priteisti iš atsakovų solidariai 6292 Lt už tarpininkavimo paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, jog 2013-11-13 atsakovė L. P. kreipėsi į juos prašydama surasti jos šeimai tinkamą namą. Tą pačią dieną, ieškovės atstovė apžiūrai pasiūlė namą, kuris randasi (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovei šis namas nepatiko, buvo pasiūlytas kitas namas, esantis (duomenys neskelbtini) už 520000 Lt. Po namo apžiūros atsakovė pasakė, kad namas jiems tinka ir pasirašė ant 2013-11-13 sutarties (toliau tekste Sutartis), kurioje buvo nurodyta, kad klientas pirkdamas jam pasiūlytą objektą savo ar kito asmens vardu, kitam perleidęs jam suteiktą informaciją įsipareigoja bendrovei sumokėti 1 procento (bet nemažiau 1000 Lt) mokestį nuo sutartos objekto kainos (Sutarties 3 punktas). Atsakovai su ieškovės atstove buvo dar kartą nuvykę apžiūrėti namo, tačiau į pasiūlymą pasirašyti preliminarią sutartį pasakė, kad tai padarys vėliau, kai įsitikins, jog bankas suteiks jiems paskolą namo pirkimui. Po kelių savaičių atsakovai informavo, kad jie šį namą perka per kitą agentūrą. Patikrinus registro duomenis ieškovė sužinojo, kad sandoris dėl namo pirkimo-pardavimo įvyko 2013-12-30 Klaipėdos 7-ame notarų biure ir kad būtent atsakovai įsigijo šitą namą. Nurodo, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Ieškovės pagalba atsakovams buvo surastas tinkamas namas, bet už suteiktas paslaugas jie atsisako mokėti, taip veikdami nesąžiningai ieškovės atžvilgiu.

Atsakovai L. P. ir D. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovai vadovaudamiesi CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatomis prašo ieškovei už piktnaudžiavimą procesu skirti iki 20000 Lt baudą, 50 procentų baudos priteisiant atsakovams. Nurodo, jog Sutarties 3 punkto turinys nesudaro jokio teisinio ir faktinio pagrindo atsakovams L. P. ir D. P. mokėti minėto mokesčio. Sutartis sudaryta tik su L. P., todėl atsakovui D. P. ieškinio reikalavimai pareikšti nepagrįstai. Sutarties 3 p. nenurodyta apie kokios rūšies ir kokio pobūdžio informacijos paskleidimą ar perleidimą kalbama. L. P. nebuvo išaiškinta kokia konfidenciali informacija negali būti perleidžiama, be to informacija apie (duomenys neskelbtini) namą niekam nebuvo perleista, ji atsakovams buvo žinoma. Sutartis pasirašyta tamsiu paros metu, lauke prie (duomenys neskelbtini) namo, atstovės prašymu, kada atsakovė L. P. kartu su ieškovo UAB "Tikras turtas" atstove buvo atvykusi nurodytais adresais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta ir šalys to neginčija, kad atsakovė L. P. kreipėsi į ieškovą, kad jiems aprodytų namą (duomenys neskelbtini), tai yra suteiktų nematerialaus pobūdžio paslaugą. Ieškovas namą (duomenys neskelbtini) aprodė ir taip pat pasiūlė nuvykti apžiūrėti kito namo, esančio tame pačiame rajone. Atsakovai nuvyko į šį namą, jį apžiūrėjo, name su ieškovo atstove lankėsi dar kartą, o vėliau jį nusipirko per kitą agentūrą (b.l. 45-56). 2013-11-13 nekilnojamojo turto Centras UAB "Tikras turtas" atstovaujamas I. S. ir pirkėja L. P. sudarė Sutartį, kurioje numatė, jog 1) nekilnojamojo turto centras suteikia klientui informaciją apie parduodamus jį dominančius objektus-butus, namus, komercines patalpas, sodus, žemės sklypus (objekto charakteristiką, kainą, adresą); 2) nekilnojamojo turto centras paruošia perkamo objekto pirkimo-pardavimo dokumentus; 3) klientas pirkdamas jam pasiūlytą objektą savo ar kito asmens vardu, kitam perleidęs jam suteiktą informaciją įsipareigoja UAB "Tikras turtas" sumokėti 1 procentą (bet ne mažiau 1000 Lt) mokestį nuo sutartos objekto kainos (kaina nurodyta su PVM).

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Iš atsakovų, ieškovo atstovų paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, nustatyta jog ieškovė yra bendrovė užsiimanti tarpininkavimo paslaugų teikimu nekilnojamojo turto srityje ir už šias paslaugas gaunanti užmokestį. Atsakovai namą pirko savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl teismas kvalifikuodamas tarp šalių šioje byloje susiklosčiusius santykius laiko, jog tarp šalių susiklostė paslaugų vartojimo teisiniai santykiai.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog savo reikalavimą priteisti 6292 Lt grindžia Sutarties 3 punktu, kuriame nurodoma, jog klientas pirkdamas jam pasiūlytą objektą savo ar kito asmens vardu, kitam perleidęs jam suteiktą informaciją įsipareigoja UAB "Tikras turtas" sumokėti 1 procento (bet ne mažiau 1000 Lt) mokestį nuo sutartos objekto kainos (kaina nurodyta su PVM). Nurodo, kad jie savo įsipareigojimą įvykdė, surado ir aprodė atsakovams namą, kurį jie vėliau jau per kitą agentūrą įsigijo, todėl atsakovai turi įvykdyti savo priešpriešinę pareigą ir atsiskaityti. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, jog neturi pareigos mokėti jokio tarpininkavimo mokesčio pagal 2013-11-13 sutartį su UAB „Tikras turtas“, nes šiame punkte nenumatytas atlyginimas už jokias paslaugas, o mokestis nustatytas už informacijos perleidimą. Be to, teigia, kad ieškovas atsakovams nesuteikė jokių paslaugų, o ieškovo 2013-11-13 jiems aprodytas namas (duomenys neskelbtini), atsakovams jau buvo žinomas, todėl jie jokios informacijos niekam neatskleidė ir neplatino.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 2 d.). Sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo viena iš sąlygų yra neteisėtas skolininko elgesys. Neteisėtumas civilinėje teisėje yra suprantamas labai plačiai, tai tiek sutarties pažeidimas (CK 6.256 str.), tiek konkrečios teisės normos pažeidimas, tiek bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atsargiai pažeidimas. Jeigu skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko atlyginti patirtus nuostolius ir (ar) sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Byloje kyla ginčas ar atsakovai privalo ieškovui sumokėti 6292 Lt už Sutarties 3 p. pažeidimą, taip pat šalys nesutaria dėl Sutarties 3 punkto aiškinimo, dėl ko susitarė šalys ir kokias pareigas ir teises įgijo sudariusios šią sutartį. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, todėl būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011).

Iš sutarties matyti, jog L. P. yra pasirašiusi prie objektų, kurie yra nurodyti kaip anksčiau klientui nežinomi, t.y. 2013-11-13 (duomenys neskelbtini) ir 2013-11-14 (duomenys neskelbtini) (b.l. 84). Teismo posėdžio metu atsakovė L. P. paaiškino, jog pasirašė tik už tai, kad jai buvo aprodyti namai, nes taip jai aiškino ieškovo atstovė I. S.. Ieškovo atstovė vėlai vakare, tamsiu paros metu, lauke padavė jai pasirašyti šį dokumentą sakydama, jog reikia pasirašyti, kad jai buvo aprodyti šitie du namai ir tai reikalinga dėl įmonės vidinės tvarkos. Sutarties egzempliorius jai nebuvo įteiktas. Kadangi ji neginčijo šios aplinkybės, kad namai jai buvo parodyti, sutartyje prie namų pasirašė. Atsakovės nurodytas aplinkybes, jog šalys apžiūrėti namus važiavo vėlai vakare, patvirtina ieškovo atstovė, byloje pateikta ieškovo telefono išklotinė, iš kurios matyti, kad ieškovo atstovė skambino tartis su pardavėju dėl namo apžiūros 20:06 val. (b.l. 104). Tačiau ieškovo atstovė paaiškino, jog atsakovei sutartis buvo pateikta pasirašyti name, pirtyje. Pateikus pasirašyti sutartį, norėjo L. P. paaiškinti ką čia pasirašo, tačiau atsakovė ją patikino, jog supranta ir žino, kokią sutartį pasirašo. Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog todėl atsakovei daugiau nieko ir neaiškino. Šalys daugiau jokių įrodymų patvirtinančių jų išdėstytas sutarties pasirašymo aplinkybes nepateikė. Sutarties pasirašymo momento atsakovės vyras D. P. nematė, nes kaip nurodė pats, tuo metu turbūt kalbėjo su namo pardavėju V. R.. Ieškovo atstovė paaiškino, jog tokią sutarties formą jiems paruošė bendrovės teisininkai, jie patvirtino, jog ji atitinka visus įstatymų reikalavimus. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str.4 d.). Sudarydamos sutartį šalys savo suderinta valia nustato konkretų elgesį, t. y. teises ir pareigas. Taigi, siekdama nuostolių atlyginimo pagal sutartį ieškovė visų pirma turi įrodyti, jog jie su atsakovais susitarė, kad atsakovams nusipirkus namą per kitą agentūrą jie privalės ieškovui atlyginti patirtus nuostolius, tai yra 1 procento dydžio mokestį nuo sutartos objekto kainos, išaiškino jiems įsipareigojimo esmę ir mastą. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas daro išvadą, jog atsakovams Sutarties 3 punkte nurodytos sąlygos, įsipareigojimai, bei jų nevykdymo pasekmės nebuvo išsamiai išaiškintos ir suprantamos. Kadangi pateikta Sutartis yra sudaryta ieškovės teisininkų, atsakovai yra vartotojai, silpnesnė sandorio šalis, teismas vadovaudamasis CK 6.193 str. 4 d. laiko, jog sudarant sutartį atsakovams nebuvo išsamiai išaiškintos Sutarties sąlygos. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, todėl ieškovas tikėdamasis gauti šį mokestį ir neišaiškindamas atsakovams įsipareigojimo sumokėti nekilnojamojo turto bendrovei 1 procento mokestį nuo sutartos objekto kainos, jeigu atsakovai namą įsigis per kitą agentūrą elgėsi nesąžiningai pažeisdamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintą kliento interesų prioriteto principą, bei CK 6.719 straipsnio 1 dalyje numatytą paslaugų teikėjo pareigą prieš sudarant paslaugų sutartį, suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

Be to, iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog atsakovai su UAB "Vakarų renta" 2013-11-11 sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį, kurioje nurodyta, jog 2013-11-11 jiems buvo suteikta informacija apie namą (duomenys neskelbtini) (b.l.44). 2013-12-05 su agentūra UAB "Vakarų renta" buvo pasirašyta dar viena tarpininkavimo paslaugų sutartis, pagal kurią UAB "Vakarų renta" įsipareigojo suteikti atsakovams tarpininkavimo paslaugas perkant namą su žeme, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio kaina yra 490000 Lt (b.l.45). Iš 2013-12-30 pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos tarp V. R., M. R. ir sutuoktinių D. P. ir L. P. ir 2014-01-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog atsakovai nusipirko namą (duomenys neskelbtini) (b.l. 47-56; 5-6) Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. S. patvirtino, jog atsakovai per jų agentūrą pardavė savo butą. Kai buvo tvarkomi atsakovų buto pardavimo dokumentai, kartu buvo ieškomas namas atsakovams. Jiems buvo pasiūlytas namas (duomenys neskelbtini), taip pat dar keletas kitų objektų. Tą pačią dieną kai buvo pasirašoma avanso sutartis, agentūra savo duomenų bazėje parodė namą (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė nuvažiuoti apžiūrėti namo iš išorės. Iš byloje pateiktos Preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, jog atsakovai savo buto preliminarią pardavimo sutartį sudarė 2013-11-11 (b.l. 78-79), todėl teismas laiko, jog liudytoja savo parodymais patvirtino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir atsakovų paaiškinimus apie tai, jog namo apžiūros su ieškovo atstove metu, atsakovai apie šį namą jau žinojo. Tą aplinkybę, jog UAB "Vakarų renta" šį namą tuo metu pardavinėjo ir informaciją apie jį turėjo patvirtina ir teismo posėdžio metu apžiūrėtas UAB "Vakarų renta" internetinis puslapis. Puslapio www.vakarurenta.lt apžiūros metu nustatyta, jog skelbimas dėl namo (duomenys neskelbtini) pardavimo įdėtas 2013-09-10.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas daro išvadą, jog sudarant 2013-11-13 Sutartį ieškovė neišaiškino atsakovams atsakomybės įsigijus aprodytą namą per kitą agentūrą sumokėti ieškovams 1 procento mokestį nuo įsigyto namo vertės plius PVM, ieškovė neįrodė, kad šalys dėl tokios sutarties sąlygos suderino savo valią ir susitarė, todėl nesant neteisėtų atsakovų veiksmų, kuriais pasireikštų sutarties pažeidimas, ieškovas neįgijo teisės reikalauti taikyti atsakovams civilinę atsakomybę dėl 6292 Lt nuostolių atlyginimo (CK 6.154 str. 1 d., 6.159 str., 6.188 str. 4 d., 6 d.). Nenustačius visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinį tenkinti nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str., CK 6.245 str. 3 d., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str. 1 d.).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą. Todėl, šiuo atveju, teismas neaptarinėja kitų aplinkybių, kurios, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl atsakovų prašymo ieškovei taikyti CPK 95 straipsnio nuostatas

Atsakovai atsiliepime ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog sutartyje buvo tik atsakovės L. P. parašai, D. P. niekur nepasirašinėjo ir ieškovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu jo atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog atsakovai namą pirko savo šeimos poreikių tenkinimui. Patys atsakovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog namą važiavo apžiūrėti kartu, iš namo pirkimo-pardavimo sutarties ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad namą atsakovai nusipirko bendros jungtinės nuosavybės teise (b.l. 5-6, 47-56). Vieno iš posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog ieškinį padavė jiems abiems kaip sutuoktiniams, įsigijusiems namą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį atsakovui D. P.. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumo principas yra vienas iš pagrindinių teisės principų, kuris įtvirtintas LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Teisės kreiptis į teismą realizavimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl teismas atsakovų prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu netenkina.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovo D. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1400 Lt išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios susideda iš 800 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 300 Lt už susipažinimą su bylos medžiaga, pasiruošimą nagrinėjimui ir 300 Lt už atstovavimą teisme. Ieškovė nesutinka su prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma. Nurodė, jog atsakovų atstovas nebuvo teisme susipažinti su byla, nes nėra rašytinio prašymo byloje. Atsakovų atstovas paaiškino, jog ši suma yra už susipažinimą su bylos medžiaga, kurią pateikė atsakovai, o teismas jiems įteikia visus dokumentus. Atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas, nes prašomos priteisti sumos atitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. Bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos atsakovui D. P., kadangi byloje pateikti D. P. vardu išrašyti pinigų priėmimo kvitai (b.l. 80-82).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB "Tikras Turtas" atsakovui D. P. 1400,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus Lt 00 ct ) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.