Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-05-20 · Civilinė byla Nr. 2A-280/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-20
Bylos Nr.
2A-280/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
R. S., R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
E. J., V. P.
Kategorijos
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A– 280/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.17; 121.17; (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 20 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovui R. S. ,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-887-43/07 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Ieškovas R. S. pateikė teismui ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad: a) Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas bei Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams; b) tretieji asmenys E. J. ir V. P. , piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą; c) Kauno miesto ir Kauno apygardos teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, tie pažeidimai nulėmė neteisėtus sprendimus ir jie yra aktualūs vienodam teisės taikymui ir aiškinimui; d) Kauno miesto ir Kauno apygardos teismai, pažeisdami materialines ir procesines teisės normas, atsisakydami vadovautis tarptautinės teisės normomis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų normomis, priimdami neteisėtus sprendimus, neatlygintinai „nacionalizuodami“ teisėtai įsigytą, išpirktą žemės sklypą, padarė ieškovui 108 000 Lt materialinės ir 42 000 Lt moralinės žalos; 2) priteisti iš atsakovo 150 000 Lt Lietuvos valstybės teismų sprendimais padarytos žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 3 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, o Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gegužės 11 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nutartį, panaikino nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 150 000 Lt žalos, padarytos teismų sprendimais, atlyginimo ir perdavė šios ieškinio dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė, jog būtina patikslinti (nurodyti) ieškinio reikalavimo dėl žalos, padarytos neteisėtais teismų veiksmais, atlyginimo faktinį ir teisinį pagrindus (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).

Šalies argumentai

Ieškovas teismo nustatytu terminu pateikė teismui ieškinio papildymą, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr.02-01-7836 padalintas žemės sklypas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinės teisės, įstatymų normas, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus; 2) pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas, neatlygintinai „nacionalizuodami“ pareiškėjo teisėtai įsigytą, išpirktą žemės sklypą, žinomai klaidingai paskirdami trečiuosius asmenis naudotis visu žemės sklypu, žinomai klaidingai atsisakę atsižvelgti į esmines civilinės bylos aplinkybes, atsisakę klausytis įstatymo leidėjo įsakmių paliepimų, atsisakę vadovautis Konstitucijos, tarptautinės teisės aktų normomis, padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą; 3) priteisti iš atsakovo teismų sprendimais padarytos turtinės žalos atlyginimui 108 000 Lt, neturtinės – 42 000 Lt (viso 150 000 Lt).

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 22 d. nutarė šį ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir, įsiteisėjus nutarčiai, jį grąžinti ieškovui. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. spalio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo R. S. ieškinio dalį dėl priteisimo iš Lietuvos Respublikos 150 000 Lt žalos atlyginimo, ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimą grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismo teisėjas 2006 m. lapkričio 10 d. rezoliucija priėmė ieškovo ieškinio dalį, kuria jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 150 000 Lt žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas už nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą R. S. paskyrė 8 000 dydžio baudą. Taip pat priteisė V. P. naudai 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nurodė, kad teisėjas 2006 m. lapkričio 10 d. rezoliucija priėmė ieškinio dalį, kuria ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 150 000 Lt žalos atlyginimo. Kadangi priimta tik nurodyta ieškinio dalis, kiti ieškovo ieškinio reikalavimai (t. y. pripažinti, kad Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 02-01-7836 padalintas žemės sklypas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinės teisės, įstatymų normas, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus bei pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas, neatlygintinai „nacionalizuodami“ ieškovo R. S. teisėtai įsigytą, išpirktą žemės sklypą, žinomai klaidingai paskirdami visu žemės sklypu naudotis tretiesiems asmenims V. P. ir E. J. , žinomai klaidingai atsisakę atsižvelgti į esmines civilinės bylos aplinkybes, atsisakę klausytis įstatymo leidėjo įsakmių paliepimų, atsisakę vadovautis Konstitucijos, tarptautinės teisės aktų normomis, padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą) šioje byloje nenagrinėjami.

Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo nuomone, žala jam buvo padaryta neteisėtais teismų veiksmais, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartimi. Pažymėjo, kad būtina sąlyga patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, yra teismų veiksmų neteisėtumo konstatavimas instancine tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimo teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka, nagrinėjant R. S. ir Z. S. apeliacinius skundus, kuriuos Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė ir skundžiamo sprendimo nepakeitė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2005 m. birželio 20 d. ir 2005 m. liepos 12 d. nutartimis R. S. kasacinius skundus atsisakė priimti. Taigi, įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimo teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartimi. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas tampa privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms. Todėl ieškovas šioje byloje nebegali kelti klausimo dėl minėtų įsiteisėjusių sprendimo ir nutarties teisėtumo. Kadangi įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo veiksmai pripažinti teisėtais, nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybę sąlygos – neteisėtumo. Jeigu veiksmai yra teisėti, tai jie objektyviai negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas nepasinaudojo proceso atnaujinimo, kuri yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, galimybe, tuo tarpu galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo procesinių veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Be to, teismas nurodė, kad šalys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise pareikšti ieškinį. Tiek Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tiek Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo atskiruosius skundus, kelis kartus aiškiai nurodė, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas tik instancine tvarka ir kitokia tvarka ginčyti teismo sprendimus bei reikalauti juos peržiūrėti negalima. Tačiau nepaisant to, ieškovas vis tiek palaikė savo ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo iš esmės ginčija įsiteisėjusius teismų sprendimus. Tokį ieškovo elgesį teismas vertino kaip nesąžiningą, todėl už nesąžiningą akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą paskyrė 8 000 Lt baudą (CPK 95 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas R. S. 2007 m. liepos 23 d. apeliaciniu skundu prašė : 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą; 2) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas, nagrinėdamas civilinę bylą, sąmoningai atsisakė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir precedentais, civilinę bylą išnagrinėjo žinomai netinkamai, sprendimas neatitinka teisinės demokratinės valstybės principų, teisės ir teisingumo nuostatų; 3) išnagrinėti iš esmės ieškovo R. S. 2006 m. sausio 3 d. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei ir priimti naują sprendimą; 4) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos valstybės valdžią vykdantys Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Lozoraitytė ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Antano Burdulio, Birutės Bobrel, neatlyginamai nacionalizuodami ieškovo R. S. pagal įstatymą įsigytą, už atsakovo Lietuvos valstybės kainą ir pinigus išpirktą, 12 metų teisėtai ir sąžiningai valdytą žemės sklypą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, tarptautinės teisės aktus, padarė ieškovui 150 000 Lt materialinę ir moralinę žalą; 5) pripažinti, kad ieškovui R. S. Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai suteikia teisę naudotis pagal įstatymą įsigytu ir išpirktu 432 kv. m. žemės sklypu, atitinkančiu idealiąsias namo dalis (48/100). Skunde nurodė, kad:

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, ne tik atėmė iš ieškovo konstitucinę teisę kreiptis į teisingą ir bešališką teismą dėl konstitucinės pažeistos nuosavybės teisės gynimo, bet ir, siekdamas įbauginti, pažeminti jį už tai, kad pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismų veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-320/2004, atlyginimo, dar jį nubaudė 8 000 Lt bauda. Ieškovas kreipėsi į teismą manydamas, kad atsakovo Lietuvos valstybės valdžią vykdanti Kauno m. apylinkės teismo teisėja V. Lozaraitytė, atimdama iš ieškovo nuosavybės teisę ir neatlygintinai perleisdama žemės sklypo dalį tretiesiems asmenims, sąmoningai tyčia atsisakė vadovautis Konstitucija, įstatymais, tarptautinės teisės aktais, teismų precedentais. Taip pat ieškovas kreipėsi į teismą, manydamas, kad atsakovo Lietuvos valstybės valdžią vykdanti Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija (G. Blaževič, A. Burdulis, B. Bobrel) žinomai klaidingai patvirtino Kauno m. apylinkės teismo sprendimą. Ieškovas įrodinėjo, kad jis įsigijo žemės sklypą pagal įstatymą, esant tuometinių bendrasavininkų B. P. ir S. J. susitarimui pirkti žemės sklypą tarp bendrasavininkų, žemės sklypą ieškovas įsigijo sumokėdamas pinigus ir tik savo lėšomis, savo pagal įstatymą įsigytame sklype įrengė atskirą įvažiavimą, valdė pagal įstatymą įsigytą žemės sklypą 12 metų, kai tretieji asmenys po jų motinos mirties, staiga užsinorėjo atimti iš ieškovo žemės sklypą. Tai įrodo, kad procesinėmis teisėmis piktnaudžiavo tretieji asmenys V. P. ir E. J. pareikšdami neteisėtą ieškinį, o ne ieškovas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, nemotyvuotai atsisakė pasisakyti dėl ieškinio dalyko ir pagrindo, t. y. dėl atsakovo Lietuvos valstybės valdžią vykdančių teismų ir teisėjų veiksmų neatlygintinai „nacionalizuojant“ ieškovo nuosavybės teisę į įstatymo suteiktą ir pinigais išpirktą žemės sklypą, ieškovui padarant matarialinę ir moralinę žalą. Teismas nemotyvuotai atsisakė visapusiškai ir objektyviai ištirti byloje esančias aplinkybes (CPK 185 str.). Teismas nepagrįstai paskyrė jam 8 000 Lt dydžio baudą ir nepagrįstai priteisė V. P. naudai advokato pagalbos išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus – tinkamai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką.

Šalies argumentai

Ieškovas R. S. , šalindamas apeliacinio skundo trūkumus, 2007 m. spalio 12 d. pareiškimu prašė: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą; 2) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas, nagrinėdamas civilinę bylą, sąmoningai atsisakė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Konstitucinio teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir precedentais, civilinę bylą išnagrinėjo žinomai netinkamai, sprendimas neatitinka teisinės demokratinės valstybės principų, teisės ir teisingumo nuostatų; 3) perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovo R. S. apeliacinio skundo antrąjį reikalavimą – pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas, nagrinėdamas civilinę bylą, sąmoningai atsisakė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir precedentais, civilinę bylą išnagrinėjo žinomai netinkamai, sprendimas neatitinka teisinės demokratinės valstybės principų, teisės ir teisingumo nuostatų – laikė nepaduotu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį. Konstatavo, kad ieškovo R. S. apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas „pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas, nagrinėdamas civilinę bylą, sąmoningai atsisakė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir precedentais, civilinę bylą išnagrinėjo žinomai netinkamai, sprendimas neatitinka teisinės demokratinės valstybės principų, teisės ir teisingumo nuostatų“ negali būti vertinamas ir nagrinėjamas kaip atskiras apeliacinio skundo dalykas, nes toks reikalavimas priskirtinas apeliacinio skundo pagrindams ir perdavė bylą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai, paskirtai nagrinėti R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą.

Apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimo dalies, kuria už nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą R. S. paskirta 8 000 Lt bauda, nutrauktinas.

Motyvuojamoji dalis

Kita apeliacinio skundo dalis atmestina.

Didžiąją dalį savo ieškinio pareiškimo bei apeliacinio skundo R. S. skyrė argumentams, kurie, jo nuomone, patvirtina Kauno m. apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimo bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutarties neteisėtumą. Tačiau šie argumentai teisiniu požiūriu yra nepagrįsti, nes jais bandoma paneigti paminėtų, įstatymo nustatyta tvarka įsigaliojusių, procesinių sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą. Priešingai, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams, fiziniams bei juridiniams asmenims (t. y. ir ieškovui) ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Ieškovas savo reikalavimo teisiniu pagrindu nurodo CK 6.272 straipsnį, o, jo nuomone, jam padarytos žalos atsiradimą sieja su jau minėtą jo civilinę bylą išnagrinėjusių teisėjų neteisėtais veiksmais. Sutinkamai su CK 6.272 str. 2 d., žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, valstybė atlygina, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tačiau, kaip jau buvo pažymėta, ieškovo nurodytų Kauno m. apylinkės bei Kauno apygardos teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka, jie buvo palikti galioti bei įsiteisėjo. Tikrinant šiuos procesinius sprendimus instancine tvarka ieškovo nurodytų teisėjų kokie nors neteisėti kalti veiksmai nagrinėjant civilinę bylą bei priimant sprendimus konstatuoti nebuvo. Kokie nors kiti įstatymo leistini įrodymai, patvirtinantys ieškovo nurodytų teisėjų veiksmų neteisėtumą, byloje taip pat nepateikti. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį atmesti (CK 6.272 str. 2 d., 3 d., CPK 178 str.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjant bylą bei priimant skundžiamą sprendimą, teisėjas Š. Račkauskas vadovavosi galiojančiomis materialinės bei procesinės teisės normomis bei suformuota teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 263 str.). Todėl nepagrįstas yra apelianto argumentas, kad bylą išnagrinėjęs teisėjas sąmoningai tyčia atsisakė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir precedentais, civilinę bylą išnagrinėjo žinomai netinkamai, sprendimas neatitinka teisinės demokratinės valstybės principų, teisės ir teisingumo nuostatų.

Skundžiamu sprendimu R. S. už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, vadovaujantis CPK 95 str. 2 d., buvo nubaustas 8 000 Lt bauda. Apeliantas skundžia bei prašo panaikinti ir šią sprendimo dalį. Tačiau civilinio proceso kodeksas prašymą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo ar sumažinimo priskiria teismo, paskyrusio šią baudą (nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo), kompetencijai (CPK 107 str.). Tuo tarpu dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 107 str. 2 d.). Taigi nutartis arba nagrinėjamuoju atveju sprendimo dalis (teismo priimto procesinio sprendimo dėl baudos paskyrimo forma nekeičia šio klausimo reguliavimo tvarkos) dėl teismo nuobaudos paskyrimo nėra apeliacinio apskundimo objektas. Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliacinio skundo dalį dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).

CPK 107 straipsnio 1 dalyje numatytas 14 dienų terminas per kurį asmuo, kuriam paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Kadangi klausimas dėl baudos apeliantui paskyrimo buvo išspręstas teismo sprendimu, kuriame nurodytas 30 dienų apskundimo terminas, kolegija mano, kad tai galėjo suklaidinti apeliantą. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad tikslinga atnaujinti jam terminą prašymui dėl baudos panaikinimo pareikšti (CPK 78 str.).

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė V. P. naudai advokato pagalbos išlaidų. Šis jo argumentas nepagrįstas. Pagal CPK 98 str. 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. V. P. ieškovo buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jis pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo pareikštą ieškinį, dėl ko patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikė išlaidų dydį patvirtinantį įrodymą (b. l. 84). Teisėjų kolegija pažymi, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas (išskyrus teisę disponuoti ginčo dalyku ir pareikalauti priverstinai įvykdyti teismo sprendimą) (CPK 47 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėjo pagrindą priteisti iš ieškovo išlaidas už advokato pagalbą ir trečiajam asmeniui V. P. .

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas bei priteista iš R. S. valstybei 45,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei V. P. naudai 250 Lt advokato pagalbos išlaidų, palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimo dalies, kuria už nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą R. S. paskirta 8 000 Lt bauda, nutraukti.

Perduoti Vilniaus apygardos teismui klausimą dėl R. S. paskirtos baudos panaikinimo nagrinėti iš esmės.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasVigintas Višinskis