Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-267-193/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-07
Bylos Nr.
1S-267-193/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Kategorijos
Teisėjas Vitalijus Šidagis Nr. 1S-267-193/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 7 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. I., a. k(duomenys neskelbtini) skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-02-12 nutarties, kuria netenkintas R. I. skundas dėl prokuroro nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises į jam priklausantį turtą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nutartimi buvo atmestas R. I. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. Sabaliausko 2013-10-23 nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 77-1-00312-13, kuriuo buvo laikinai apribotos R. I. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – 4971,18 Lt išimtų 2013-06-06 kratos (duomenys neskelbtini) metu, ir automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį R. A.. Atmesdamas R. I. skundą teismas konstatavo, kad nutarimas, kuriuo laikinai apribotos R. I. nuosavybės teisės priimtas teisėtai, nepažeidžiant procesinių įstatymų nuostatų.

Šalies argumentai

Skundu R. I. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nutartį ir Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2013-10-23 nutarimą dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo. Nurodo, kad nutarime, kaip ir teismo nutartyje nurodomas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – tai, kad byloje yra galimas turto konfiskavimas, yra negrįstas, kadangi tik išnagrinėjus bylą iš esmės, jeigu ji bus perduota teismui, bus galima spręsti, ar jis padarė nusikalstamą veiką. Taip pat jis yra dirbantis ir lėšų pragyvenimui jam pakanka, o sulaikymo metu pas jį rasti pinigai buvo gauti už parduotas statybines medžiagas, ką patvirtina byloje surinkti duomenys, taigi net jei jis būtų padaręs nusikalstamą veiką, pagrindo konfiskuoti pinigus nebūtų. Teigia, kad priimant nutarimą remiamasi vien prielaidomis, o ne byloje surinktais objektyviais duomenimis apie jo tariamai padarytą nusikalstamą veiką ir vis tai rodo, jog jokių duomenų galinčių tapti įrodymais nėra.

Taip pat laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas ne tik jam, bet ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui – automobiliui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įgytas sandorio metu. Vien tas faktas, kad apžiūrėtas automobilis kažkieno galimai paruoštas krovinių vežimui, nėra pagrindas teismui konstatuoti, jog jis buvo pritaikytas nusikalstamai veikai vykdyti, taip pat nutartyje šie pakeitimai net nėra įvardyti. Be to priimant nutarimą ir jį paskelbiant, buvo suvaržytos pareiškėjo teisės į gynybą, kadangi nedalyvavo jo gynėjas. Taip pat laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas ir su byla niekaip nesusijusiam asmeniui – R. A..

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio nuostatomis, turi būti nurodomas nuosavybės teisių apribojimo terminas, o teismo teiginys, kad bylose dėl sunkių nusikaltimų nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimų skaičius yra neribojamas, niekuo nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas procesinės prievartos priemonės paskyrimo pagrįstumo klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia klausimo, ar įtariamasis yra kaltas, o tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas bei atitinkamos įstatyme numatytos sąlygos jo atžvilgiu taikyti procesines prievartos priemones, todėl pareiškėjo teiginiai dėl objektyvių duomenų, įrodančių jo kaltę padarius nusikalstamas veikas nebuvimo, yra atmetami ir plačiau dėl jų nepasisakoma. O ikiteisminio tyrimo Nr. 77-1-00312-13 bylos duomenys – liudytojų apklausos, kratų, daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvadą bei kita byloje esanti medžiaga leidžia teigti, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurie duoda pagrindą manyti, kad R. I. padarė jam inkriminuojamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas.

Taigi ši procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pagrindų siekiant užtikrinti civilinį ieškinį arba galimą turto konfiskavimą, arba išplėstinį turto konfiskavimą. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties bei prokuroro nutarimo laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. I. taikomas nustačius vieną iš pirmiau minėtų pagrindų – galimą turto konfiskavimą, numatytą BK 72 straipsnyje. Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuotinu turtu yra laikomas baudžiamųjų įstatymų uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, esantis pas kaltininką ar kitus asmenis. Taigi, pasitvirtinus duomenims, kad automobilis buvo naudojamas akcizais apmokestinamoms prekėms gabenti, o kratos metu rastos lėšos – gautos nusikalstamu būdu, būtų pagrindas turto konfiskavimo taikymui, bet, kaip jau minėta, šie klausimai nėra skundo nagrinėjimo dalykas.

Pareiškėjas teigia, kad vien tas faktas, kad apžiūrėtas automobilis kažkieno galimai paruoštas krovinių vežimui, nėra pagrindas teismui konstatuoti, jog jis buvo pritaikytas nusikalstamai veikai vykdyti, be to jis yra valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl negalėjo būti taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Šie pareiškėjo teiginiai taip pat yra atmetami, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys, kad automobilyje buvo rasti tam tikri techniniai pakeitimai, ir šios aplinkybės sudaro ikiteisminio tyrimo pagrindą nagrinėti faktines aplinkybes apie automobilio galimą pritaikymą – specialų paruošimą, nusikalstamoms veikoms vykdyti. Aplinkybė, kad automobilis yra valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties bei prokuroro nutarimo neteisėtumą, be to ir pats R. I., kaip matyti iš Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-02-07, 2014-02-12 teismo posėdžio protokolo (12 b.l.), nurodęs, kad automobilis yra jo.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad iš R. I. kratos metu buvo išimtos ir skunde nurodomos lėšos bei joms taip pat taikytas nuosavybės teisės apribojimas. Ikiteisminio tyrimo byloje yra duomenys, kad šios lėšos galėjo būti gautos iš nusikalstamos veiklos. Ta aplinkybė, kad R. I. tai ginčija, tvirtindamas, kad šios lėšos yra įgytos iš plytų pardavimo, nėra pagrindas naikinti nuosavybės teisės apribojimą šioms lėšoms, iki nebus priimtas prokuroro ar teismo sprendimas dėl šių lėšų kilmės. Be to skundą nagrinėjantis teismas to daryti negali, nes tai yra susiję su įrodymų vertinimu, o kaip minėta, nagrinėjamu atveju R. I. kaltės (tame tarpe ir dėl galimo disponavimo galimai nusikalstamu būdu įgytomis lėšomis) klausimas nenagrinėtinas.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog priimant nutarimą ir jį paskelbiant, buvo suvaržytos pareiškėjo teisės į gynybą, kadangi nedalyvavo jo gynėjas, pažymėtina, kad prokuroras procesinius sprendimus priima vienasmeniškai, tai yra nedalyvaujant proceso šalims, o jo sprendimus šalys gali apskųsti arba aukštesniajam prokurorui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, – šiuo atveju pareiškėjas šia procesine teise ir pasinaudojo, todėl pagrindo teigti, apie jo teisės į gynybą suvaržymą, nėra.

Vadovaujantis BPK 151 straipsnio nuostatomis prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, vėliau jis yra pratęsiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius, o baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų pratęsimų skaičius neribojamas. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas netrunka ilgiau kaip šešis mėnesius, taigi pagrindo teigti, kad ši procesinė prievartos priemonė taikoma nepagrįstai taip pat nėra.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas daro išvadą, jog skundžiama tiek Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nutartis, tiek Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. Sabaliausko 2013-10-23 nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, dėl ko jų keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

R. I. skundą atmesti ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nutartį bei Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. Sabaliausko 2013-10-23 nutarimą

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys