- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- P-444-218-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. U. prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-732/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos Šiaulių skyrius 2008 m. rugsėjo 15 d. A. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 2 dalį. Protokole nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. 10 val., Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikus patikrinimą statybvietėje adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo rasti statybvietėje dirbantys darbuotojai: E. B. , kuris atliko balkono dažymo darbus antrame aukšte, S. M. , kuris nešiojo pastolių detales, V. G. , kuris betonavo balkoną. Su šiais darbuotojais UAB „Fortmonta“ direktorius A. U. darbo sutarčių nebuvo sudaręs, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 98 ir 99 straipsnių nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 26 d. nutarimu A. U. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, nubaudė 19 500 Lt bauda. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, laikė, jog A. U. kaltė dėl nelegalaus darbo įrodyta. Nors pats A. U. teigė, jog darbo sutartys su S. M. , V. G. buvo sudarytos laiku, t. y. 2008 m. rugsėjo 3 d., o E. B. bendrovėje „Fortmonta“ nedirbo, šiuos parodymus teismas atmetė kaip neatitinkančius tikrovės ir duodamus, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais: nelegalaus darbo tyrimo aktu, kuriame užfiksuota, jog E. B. , S. M. ir V. G. 2008 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo metu buvo UAB „Fortmonta“ statybvietėje ir atliko darbines funkcijas; A. R. paaiškinimu, kuriame nurodoma, jog E. B. buvo statybvietėje tikslu apžiūrėti darbus ir įsidarbinti, kas prieštarauja A. U. , S. B. ir E. B. paaiškinimams; S. M. ir V. G. paaiškinimais, pateiktais 2008 m. rugsėjo 9 d. darbo inspekcijos pareigūnams, kad su jais darbo sutartys nesudarytos. Nors A. U. teismui pateikė 2008 m. rugsėjo 3 d. datų darbo sutarčių su V. G. ir S. M. kopijas, tačiau teismas pažymėjo, kad šiose sutartyse darbuotojų parašai vizualiai skiriasi nuo darbo inspekcijos pareigūnams rašytuose paaiškinimuose esančių V. G. ir S. M. parašų, neteisingai įrašyti S. M. pavardė ir vardas, todėl teismui kilo pagrįstų abejonių dėl šių sutarčių tikrumo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apie V. G., S. M. įdarbinimą 2008 m. rugsėjo 9 d. neturėjo, nors apie įdarbinimą turėjo būti pranešta nedelsiant. Todėl teismas padarė išvadą, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. tikrinimo metu su S. M. , V. G. ir E. B. darbo sutartys nebuvo sudarytos, šie dokumentai buvo surašyti vėliau, jau po darbo inspekcijos pareigūnų atlikto patikrinimo. Tikrinimo metu V. G. , S. M. ir E. B. neturėjo darbo pažymėjimų, antrųjų darbo sutarčių egzempliorių. Teismas padarė išvadą, jog A. U. pažeidė Darbo kodekso 99 straipsnio reikalavimus, kad ne vėliau kaip prieš darbo pradžią darbdavys privalo su darbuotoju pasirašyti darbo sutartį, įteikti darbuotojui antrąjį darbo sutarties egzempliorių ir darbo pažymėjimą ir tik tuomet gali leisti darbuotojui dirbti. Kadangi su V. G. , S. M. ir E. B. darbo sutartys nebuvo sudarytos, jie dirbo nelegaliai. Dėl šių aplinkybių A. U. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, požymiai. Teismas konstatavo, kad A. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis baustinas pinigine bauda, kurios dydis nustatytas, vadovaujantis ATPK 30² straipsnio nuostatomis.
Šalies argumentai
A. U. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir bylą nutraukti arba pakeisti nutarimą, nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos. Nurodė, kad teismo nutarimas dalyje dėl E. B. yra nepagrįstas, A. U. kaltė dėl E. B. nelegalaus darbo neįrodyta, šioje dalyje nenustatyti visi būtini nelegalaus darbo požymiai. A. R. paaiškinimas patvirtina, kad susitarimo tarp darbdavio ir E. B. dėl darbo sutarties nebuvo, o tai, kad E. B. norėjo įsidarbinti nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus tokį susitarimą. Jokių objektyvių duomenų dėl tarimosi su E. B. dėl darbo apmokėjimo taip pat nėra, todėl nebuvo nustatytas vienas iš esminių nelegalaus darbo požymių – atlygintinumas. E. B. teisme nebuvo apklaustas kaip liudytojas, o teismas rėmėsi vien institucijos padarytomis išvadomis. Nurodėo, kad protokole A. U. nesutiko su jam inkriminuojamu pažeidimu dėl V. G. ir S. M. nelegalaus darbo, paaiškino, kad darbo sutartys su minėtais darbuotojais buvo sudarytos laiku. 2008 m. lapkričio 12 d. teismui pateikė įrodymus – darbo sutartis, darbo sutarčių registracijos žurnalą, prašymus priimti į darbą, pranešimą Sodrai, tačiau teismas šių įrodymų nevertino, neatsižvelgė, kad protokolas ir nelegalaus darbo tyrimo aktas Institucijos surašytas, net nepareikalavus iš A. U. pateikti šių svarbių dokumentų. Nurodo, kad teismas apsiribojo vien Institucijos surašytų aplinkybių perrašymu į nutarimą, netyrė ir nevertino kitų bylai reikšmingų įrodymų – darbo sutarčių registravimo žurnalo, V. G. , S. M. darbo sutarčių, prašymų dėl priėmimo į darbą, neapklausė nei vieno liudytojo, neatsižvelgė į tai, kad minėtiems darbuotojams buvo išduoti darbo drabužiai, taip pat V. G. ir S. M. patvirtino, kad darbdavio buvo instruktuoti dėl darbų saugos. Teismas neužklausė Sodros duomenų, nuo kada buvo įdarbinti V. G. ir S. M., ir nepagrįstai rėmėsi vien Institucijos vienpusiškai pateikta informacija iš Sodros duomenų bazės, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš to darytina išvada, kad Institucija neteisingai kvalifikavo galimą teisės pažeidimą, o teismas šios klaidos neištaisė dėl to, kad neatliko objektyvaus ir visapusiško visų bylai reikšmingų aplinkybių tyrimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad A. U. kaltė dėl V. G. ir S. M. nelegalaus darbo įrodyta. Nurodo, kad A. U. veiksmuose galėjo būti kitų darbo įstatymų pažeidimų sudėties požymių, tačiau ne nelegalaus darbo, todėl darytina išvada, kad teismas turėjo nutraukti administracinės teisės pažeidimo dėl nelegalaus darbo bylą arba grąžinti Institucijai iš naujo tirti ir nagrinėti, arba pakeisti A. U. veiklos kvalifikavimą. Taip pat pažymi, kad teismas nenustatinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir kitas aplinkybes, kaip to reikalauja ATPK 30 straipsnis.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad tikrinimo metu darbuotojai V. G. ir S. M. patys pateikė raštiškus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad UAB „Fortmonta“ pradėjo dirbti 2008 m. rugsėjo 4 d., tačiau darbo sutartys su jais nebuvo sudarytos. Teismui pateikti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA) duomenų bazės patvirtina, kad tikrinimo dieną, t. y. 2009 m. rugsėjo 9 d., darbuotojai SODRA duomenų bazėje registruoti nebuvo. Minėti darbuotojai SODRA duomenų bazės sąrašuose atsirado tik sekančią dieną po patikrinimo, t. y. 2008 m. rugsėjo 10 d.. Tai kad E. B. buvo sudaryta galimybė dirbti statybos objekte, neatleidžia darbdavį atstovaujančio asmens nuo atsakomybės. Apeliaciniame skunde minimi dokumentai: darbo sutartys, įrašai darbo sutarčių registravimo žurnale, galėjo būti sudaryti po atlikto tikrinimo. Tikrinimo dieną direktorius A. U. į Instituciją neatvyko ir nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių V. G. , S. M. ir E. B. įdarbinimą įmonėje. Tai, kad įmonės buveinė yra Vilniuje, neatleidžia darbdavio nuo Darbo kodekso nuostatų vykdymo.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi A. U. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarimą pakeitė, A. U. paskirtą baudą sumažino iki 13000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad A. U. kaltė dėl E. B. nelegalaus darbo byloje neįrodyta bei konstatavo, kad A. U. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties dėl E. B. nelegalaus darbo, todėl šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą A. U. atžvilgiu nutraukė.
Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad A. U. kaltė dėl V. G. ir S. M. nelegalaus darbo byloje visiškai įrodyta, A. U. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, požymiai dėl V. G. ir S. M. nelegalaus darbo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad A. U. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl E. B. nelegalaus darbo nutrauktina, tačiau A. U. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, požymiai dėl V. G. ir S. M. nelegalaus darbo, vadovaudamasi ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi ir 30² straipsniu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas, A. U. paskirtą baudą sumažinant iki 13000 Lt.
III.
A. U. 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. N575-732/2010, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
Šalies argumentai
Prašyme nurodo, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties priėmimo 2010 m. birželio 18 d. jis sužinojo, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus atlikto patikrinimo metu statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, S. M. iš tikrųjų nebuvo, jokių statybos darbų jis minėtoje vietoje 2008 m. rugsėjo 9 d. 10 val. nevykdė. Šias aplinkybes S. M. nurodė 2010 m. birželio 18 d. pareiškime (paaiškinime). Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus pareigūnai statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, radę fizinį asmenį, kuris jiems prisistatė kaip S. M. , nepatikrino jo dokumentų, nenustatė jo tapatybės. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminės reikšmės bylai, nes tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad jo kaltė dėl S. M. nelegalaus darbo įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n statuoja:
III.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) ir šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P15-60/2006, P6-169/2007). Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes sieja su tuo, kad S. M. 2010 m. birželio 18 d. pareiškime (paaiškinime) nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus atlikto patikrinimo metu statybvietėje adresu Varpo g. 29, Šiauliai, nebuvo, jokių statybos darbų jis minėtoje vietoje 2008 m. rugsėjo 9 d. 10 val. nevykdė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius patikrinimą atliko 2008 m. rugsėjo 9 d., S. M. iš darbo UAB „Fortmonta“ atleistas 2008 m. rugsėjo 23 d., taigi S. M. kurį laiką po patikrinimo dirbo įmonėje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė negali būti pripažinta aplinkybe, kuri bylos šalims nebuvo ir negalėjo būti žinoma administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą A. U. administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė 2008 m. lapkričio 26 d., o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis A. U. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-732/2010 buvo priimta 2010 m. gegužės 21 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui šių aplinkybių, jei tokios buvo, objektyviai niekas netrukdė išsiaiškinti prieš ar bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas galėjo žinoti apie tokių aplinkybių egzistavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-732/2010 atsisakytina atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą A. U. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-732/2010.
Nutartis neskundžiama.