Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui B. M. (B. M.), jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, atsakovei E. M., jos atstovei advokatei Liubovei Šiušienei, trečiajam asmeniui A. M., jos atstovei advokatei Aldonai Stasiulaitienei, institucijų, ginančių vaikų interesus, atstovėms Aldonai Venckaitienei ir Daivai Vaikėnienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo B. M. patikslintą ieškinį atsakovei E. M., trečiajam asmeniui A. M., institucijoms, ginančioms vaikų interesus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. M. prašo teismo padidinti nepilnametės dukters iš pirmosios santuokos D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą. Prašo priteisti iš ieškovo po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki mergaitės pilnametystės bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-12-14 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovo ir trečiojo asmens santuoka buvo nutraukta ir nuo 2005-11-01 iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui buvo priteista po 125,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Tačiau dabartiniu metu mergaitės poreikiai yra labiau išaugę, o ieškovo turtinė padėtis leidžia mokėti jos prašomą išlaikymo dydį. Ieškovas, sutikdamas mokėti dukrai iš antrosios santuokos 400,00 Lt dydžio išlaikymą, pripažįsta, kad jo turtinė padėtis yra pasikeitusi. Vadinasi jai yra pagrindas prašyti padidinti išlaikymą ieškovo dukrai iš pirmosios santuokos, kuri yra vyresnė už jo dukrą iš antrosios santuokos, todėl ir jos poreikiai yra žymiai didesni. Patikino, kad duktė nežino, jog ieškovas yra jos tėvas, nes ieškovas beveik visiškai nelankė jos nuo pat gimimo, todėl teigti, kad jam kliudoma bendrauti, nėra pagrindo. Prašo visiškai patenkinti ieškinio reikalavimus.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teigė, jog vaikas turi žinoti, kas yra jo tėvas. Taigi, mergaitės motinai neprieštaraujant, ieškovas galėtų dukrai pranešti, kad jis yra jos tėvas. Tačiau kyla problema, jeigu tėtis jos nebelankys, mergaitė turės lūkesčių. Pritaria trečiajam asmeniui, kad esant tokiai mergaitės sveikatai ir nenorint jos traumuoti, tai reikėtų tėvams atlikti subtiliau. Ieškovas, gimus pirmajai dukrai, iki jos 2 metukų amžiaus, su ja kažkiek bendravo, kaip dėdė. Tačiau po to, santykiai visiškai nutrūko, ko pasekoje nukentėjo vaiko interesai, t.y. vaikas nepažįsta biologinio savo tėvo. Duomenų, kad tretysis asmuo draudžia ieškovui bendrauti su vaiku, institucija neturi.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog sutinka dėl nepilnametės D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Teigė, kad mergaitei reikėtų iš tėvo priteisti išlaikymą po 700,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi atsakovė gyvena Airijoje, o ten pragyvenimas yra brangesnis. Aiškino, kad ieškovas, reikalaudamas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, turi apmąstyti savo elgesį, kodėl jam Airijoje buvo ribojama teisė bendrauti su mergaite. Nurodė, jog ieškovas privalo teikti didesnį išlaikymą dukrai iš pirmosios santuokos, kadangi išlaikymas po 125,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį buvo priteistas 2005 metais. Taigi mergaitės poreikiai yra žymiai išaugę ir pragyvenimas ne tik Airijoje, bet ie Lietuvoje yra akivaizdžiai pabrangęs.

Liudytoja Z. L. parodė, jog ieškovas naudojosi jos dukterimi - atsakove E. M. Ji šeimai suteikė gyvenamąją vietą, t.y. puikiai įrengtą butą. Tačiau dukters sutuoktinis išsilavinimo jokio neturi, nesistengė susirasti darbo, todėl niekur nedirbo ir buvo išlaikomas žmonos. Paaiškino, jog dukters sutuoktiniui buvo davusi piniginių lėšų kursams lankyti, tačiau ieškovas pinigus iššvaistė ir jokios specialybės neįgijo. Teigė, jog anūkei buvo 2 savaitės, kai ieškovas išvyko į Airiją. Nurodė, kad per savo gimines užsienyje, B. padėjo įsidarbinti. Mano, kad jaunos šeimos konfliktai prasidėjo ir santuoka iširo dėl ieškovo sesers, su kuria ieškovo santykiai yra ypač neaiškaus pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog ieškovas B. M. ir atsakovė E. M. susituokė 2009-10-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (tomas I, b. l. 7). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė D. M. (tomas I, b. l. 9). VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (tomas I, b. l. 11), atsakovė taip pat nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (tomas I, b. l. 12). VĮ Regitros duomenimis, ieškovo vardu nuosavybės teise yra įregistruotas mėlynos spalvos automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 14); atsakovės vardu nuosavybės teise yra įregistruotos dvi transporto priemonės: raudonos spalvos automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir juodos spalvos automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 13). Ieškovas iš pirmosios santuokos su trečiuoju asmeniu A. M. turi nepilnametę dukrą D. M., gim. (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 15). Kretingos rajono apylinkės teismo 2005-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1536-360/2005 ieškovo ir trečiojo asmens pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo patenkintas (tomas I, b. l. 16-17). Teismas minėtu sprendimu patvirtino pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo dukrai D. M. teikti išlaikymą po 125,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki mergaitės pilnametystės (tomas I, b. l. 16-17). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovas laikotarpiu nuo 2009-02-10 iki 2010-04-15 dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Senukų prekybos centras“ (tomas I, b. l. 26); atsakovė nuo 2007-03-13 dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Aštuoniukė“, iki 2012-03-14 yra vaiko priežiūros atostogose (tomas I, b. l. 28). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, ieškovas nuo 2011-03-18 yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę (tomas I, b. l. 90). Nuo 2010-05-24 ieškovas Airijoje yra įsidarbinęs (tomas I, b. l. 95-97). Ieškovo pajamas sudaro apie 200,00 svarų per savaitę (tomas I, b. l. 94-97, tomas II, b. l. 32, 87). Ieškovas gyvenamąją patalpą Airijoje nuomoja (tomas II, b. l. 46-47).

Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog sutuoktiniai B. M. ir E. M. nebegyvena santuokinio gyvenimo. Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad šalių nepilnametė duktė D. M., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo faktinio šeimos iširimo momento gyvena kartu su motina, t. y. atsakove E. M.. Nagrinėjamoje byloje, pirmiausia, atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, kad būtų jam sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, kad užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu be to, vadovaujantis tuo, jog ieškovas prašo D. M. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove, o atsakovė sutinka su šiuo patikslinto ieškinio reikalavimu (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis), yra tikslinga nustatyti nepilnametės D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina E. M. (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234).

Ieškovas siūlo išlaikymą dukrai po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Tačiau ieškovui esant darbingo amžiaus ir nesant duomenų apie jo ligą, taigi, esant veiksniam ir atsakingam savo kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo įsipareigojimams, jis privalo ne tik dabar, bet ir ateityje rūpintis vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus bei dirbti tiek, kad išlaikytų visus savo vaikus. Tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis. Abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai).

Taigi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo.

Atsakovė prašo teismo priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui ne mažiau kaip po 700,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, atsižvelgiant į ieškovo dabartines finansines galimybes bei mergaitės poreikius. Pažymėtina, jos atsakovė, nurodydama, kad dukrai būtinas 700,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymas iš tėvo jos poreikių patenkinimui, nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių patiriamas išlaidas (išlaidas būstui, maistui, drabužiams ir t.t.), o paaiškinimas, kad Airijoje pragyvenimo lygis yra sunkesnis nei Lietuvoje, todėl reikalingos didesnės vaikui lėšos, vertintinas kritiškai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Objektyviai įvertinus nepilnametės D. M., kuri šiuo metu yra beveik dvejų metų amžiaus, poreikius ir šeimos galimybes, teismo įsitikinimu, šiuo laikmečiu 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo dydis yra laikomas realiu ir pagrįstu bei yra pakankamas, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis, t. y. priteistinas nepilnametės mergaitės išlaikymas nuo prašomo momento, t. y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, nes šalys neteko galimybės gyventi viename būste ir bendrai rūpintis nepilnamečiu vaiku (Civilinio kodekso 3.192, 3.196, 3.200 straipsniai). Esant nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai su atsakove (vienu iš tėvų), D. M. turtą (iki pilnametytės) uzufrukto teise privalės tvarkyti jos motina (Civilinio kodekso 3.190, 3.192, 3.195, 3.196, 3.200, 3.203 straipsniai).

Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys, kuomet tarp jų kildavo nesutarimai, bandydavo juos savotiškai spręsti. Tačiau nustatyta, kad šalims po paskutinio konflikto susitaikyti nepavyko, todėl sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio. Esant tokioms aplinkybėms, byloje pateiktiems įrodymams bei sutuoktinių ginčui, darytina išvada, kad šalių sutaikyti nėra galimybės. Pagal esamus įrodymus, šalių paaiškinimus galima teigti, kad faktiškai šeima yra iširusi ir nėra duomenų, kad sutuoktiniai pradės kartu gyventi. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, matyti, jog ieškovas nepateikė svarių įrodymų dėl šeimos nestabilumo, esant tik atsakovės kaltei, o atsakovė - jog stengiasi išsaugoti santuoką, todėl, išanalizavus visapusiškai, objektyviai ir išsamiai visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimo dalis, jog santuoka nutraukiama, esant kito sutuoktinio kaltei, atmestina, nes konstatuotina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Vadovaujantis išdėstytu, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.49, 3.53, 3.54, 3.59, 3.61 str.). Ieškovui ir atsakovei po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės – M. (M.), M. (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės teise užgyvento kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir bendrų kreditorių šalys neturi. VĮ Regitros duomenimis, ieškovui nuosavybės teise priklausantis mėlynos spalvos automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo vardu yra įregistruotas nuo 2007-04-17 (tomas I, b. l. 14); atsakovei nuosavybės teise priklausančios dvi transporto priemonės: raudonos spalvos automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir juodos spalvos automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu yra įregistruotos nuo 2005-03-12 ir 2005-10-15 (tomas I, b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, kad šalys santuoką sudarė 2009-10-07 (tomas I, b. l. 7), šis turtas tarp šalių nedalintinas.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra D. M. tvarką: įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui dukrą kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. su teise dukrai pasilikti nakvoti pas ieškovą, sutartu laiku paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatant į jos gyvenamąją vietą. Atsakovė pažymėjo, jog šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi jis privalo laikytis Airijoje išduoto Dungannon Magistratų Teismo Orderio taisyklių.

Pažymėtina, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 str.). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 str. 1–3 d.). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Konstatuotina, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Civilinio proceso kodekso 376 str.). Šiuo atveju nepilnametės D. M. bendravimo su tėvais tvarka nustatytina, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus bei poreikius. Atsakovės išdėstyti argumentai dėl Airijos teismo ieškovui nustatytų bendravimo taisyklių yra atmestini, kadangi atsakovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių teisminio proceso dėl bendravimo tvarkos nustatymo tęstinumą Airijoje – atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė, kad ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku klausimas buvo išspręstas Airijoje ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui nėra teisėto pagrindo spręsti šį klausimą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais (Civilinio proceso kodesko 3 straipsnis), konstatuoja, jog bendravimo tvarką būtina nustatyti, siekiant apsaugoti vaiko teises į šeimos ryšius (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad ginčo šalys dėl asmeninių nesutarimų neužtikrino savo nepilnametei dukrai teisės būti globojamai abiejų tėvų bendru sutarimu. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarką, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad D. M. yra tik dviejų metukų amžiaus, dar negali tiksliai ir tinkamai žodžiais išreikšti savo poreikių, o ja nuo pat gimimo nuolatos rūpinasi atsakovė ir tik ji viena žino visus mergaitės priežiūros ypatumus, ieškovo reikalavimas leisti jam kas antrą savaitgalį pasiimti mergaitę iš atsakovės gyvenamosios vietos nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. su teise dukrai pasilikti nakvoti pas ieškovą, yra netenkintinas. Atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, teismas turi pagrindo daryti išvadą, jog, nenustačius pereinamojo laikotarpio - priprasti dukrai prie tėvo, pažeistų vaiko teises į jo amžiui tinkamas bendravimo, ugdymo, sveikatos ir saugias gyvenimo sąlygas.

Iš faktinių bylos aplinkybių bei pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė labiau rūpinasi savo dukters gerove, nes po faktinių santykių su ieškovu nutraukimo mažametė mergaitė liko gyventi su motina, be to, šalims dar vedant bendrą šeimos ūkį, ieškovas iškart po mergaitės gimimo išvyko uždarbiauti į Airiją, tad D. M. yra daug labiau prisirišusi prie motinos. Akivaizdu, kad per šalių gyvenimą atskirai, atsakovė, kaip vaiko mama, geriau žino dukters poreikius ir kasdien juos tenkina. Todėl nustatytinas ieškovui trijų mėnesių pereinamasis su vaiku bendravimo terminas, kad jis, siekdamas ilgesnio (be motinos tarpininkavimo) bendravimo su dukterimi, galėtų palaipsniui prisipratinti vaiką, išeinant vieniems pasivaikščioti, apsipirkti ir t.t., perprasti vaiko dienotvarkę, išmokti jo kalbą ir derinti su vaiko motina jo poreikių patenkinimą.

Atsižvelgus į bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus, patikslinto ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies: nuo 2012-06-11 nustatytina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, suteikiant ieškovui teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. paimti dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką iki 20.00 val.; ieškovui ir atsakovei viešint Lietuvoje, suteikiant ieškovui teisę su dukra lankytis ieškovo tėvų namuose, dukrai leidžiant pas senelius svečiuotis be atsakovės, bendrauti su dukra visomis ryšio priemonėmis; pasiimti vaiką per vieną iš didžiųjų metų švenčių (Kalėdas, Velykas) pasirinktinai nuo 10.00 val. iki 20.00 val., lankytis dukters ugdymo įstaigose ir domėtis jos lavinimo ir mokymosi procesu, o atsakovė privalo ieškovui teikti informaciją apie vaiką – apie dukters sveikatą, lavinimą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog, nustačius tokią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, tuo pačiu bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su savo giminaičiais iš tėvo pusės bei stiprinti giminystės ryšius (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.172, 3.176 straipsniai).

Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes bei įrodymus, atsižvelgus į šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies – šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.49, 3.53, 3.54, 3.59, 3.61 straipsniai); nepilnametės D. M. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove; nepilnamečio vaiko išlaikymui iš ieškovo priteistina po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės bei atsakovė skirtina lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui tvarkytoja, nustatytina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka (Civilinio kodekso 3.185, 3.192, 3.196, 3.200 straipsniai). Ieškovui ir atsakovei po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės sumokėjo 135,00 Lt dydžio žyminį mokestį, todėl, santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovės E. M. priteistina 67,50 Lt žyminio mokesčio ieškovui B. M.. Žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, t. y. 180,00 Lt (500,00 Lt x 12 mėn. = 6000,00 Lt x 3 procentai žym.mok. = 180,00 Lt) priteistinas iš ieškovo, nes iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Nors ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatomis bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, tiek ieškovo, tiek atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai kiekvienai iš šalių nepriteistinos, kadangi šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, be to, iš ieškovo priteistinas mažesnio dydžio išlaikymas dukrai nei reikalavo atsakovė (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnis).

Dėl trečiojo asmens reikalavimų

Tretysis asmuo A. M. pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydama padidinti iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai D. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš pirmosios santuokos, mokant po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki mergaitės pilnametystės bei priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog Kretingos rajono apylinkės teismo 2005-11-01 sprendimu ieškovo bei trečiojo asmens santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovas įsipareigojo nepilnametės dukters D. M. išlaikymui mokėti po 125,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Tačiau mergaitės poreikiai nuo 2005 metų yra žymiai išaugę, todėl prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 500,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teigė, jog ji viena rūpinasi dukterimi, jos uždarbis nėra didelis, nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, gyvenamąsias patalpas, kur gyvena su dukra, nuomoja, moka už mergaitės dainavimo, saviraiškos pamokas, perka mokyklinius reikmenis, rūpinasi mergaitės higiena, sveikata, apranga, laisvalaikiu ir t.t. Yra įsitikinusi, kad ieškovo dabartinė finansinė padėtis leidžia teikti didesnį išlaikymą dukrai. Ta faktinė aplinkybė, kad ieškovas siūlo dukrai iš antrosios santuokos didesnį išlaikymą negu iki šiol mokamą vyresnėlei, pažeidžia lygiateisiškumo principą bei jų dukters D. interesus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu A. M. turi nepilnametę dukrą D. M., gim. (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 15). Kretingos rajono apylinkės teismo 2005-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1536-360/2005 ieškovo ir trečiojo asmens pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo patenkintas (tomas I, b. l. 16-17). Teismas minėtu sprendimu patvirtino pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo dukrai D. M. teikti išlaikymą po 125,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki mergaitės pilnametystės (tomas I, b. l. 16-17). D. M. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 1a klasėje (tomas I, b. l. 150); mergaitė dalyvauja vaikų ir jaunimo dainavimo studijos veikloje (tomas I, b. l. 151); tretysis asmuo pridėjo rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kokias sumas išleidžia mergaitės mokyklos reikmėms (tomas I, b. l. 166-170). Tretysis asmuo A. M. dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje informacinių technologijų mokytoja nuo 2007-09-03; vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro 1633,00 Lt (tomas I, b. l. 132). Tretysis asmuo iš E. Š. nuomoja gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 153-156). Bylos duomenys pagrindžia, kad nepilnametė D. M. turi sveikatos problemų – mergaitei būdingas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, todėl jai reikalingas pastovus medikamentinis ir psichologo gydymas (tomas I, b. l. 165). A. M. pridėjo rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kokias sumas ji išleidžia dukters medikamentams (tomas I, b. l. 171). Antstolė Reda Vizgaudienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/12/20167 pagal Kretingos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1536-360 dėl išlaikymo dukrai D. M. priteisimo iš B. M. (tomas II, b. l. 21-22).

Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.

Ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, jog ieškovo ir trečiojo asmens nepilnamečio vaiko poreikiai, lyginant su 2005 metais, kuomet buvo priteistas išlaikymas, yra padidėję, nes pasikeitė vaiko amžius ir sveikata. Ženkliai išaugo nepilnametei D. M. reikalingų daiktų, mokyklinių prekių bei paslaugų poreikis. Be to, palyginus su ankstesniais metais, visuomenėje vartotojų kainos sparčiai kyla.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Trečiojo asmens prašomas priteisti kas mėnesį išlaikymo vaikui dydis – po 500,00 Lt - teismo laikomas realiu ir pagrįstu. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Šiuo metu MMA yra 800,00 Lt. 500,00 Lt per mėnesį išlaikymo vaikui iš vieno iš tėvų suma, objektyviai įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, sveikatos lygį, teismo įsitikinimu, yra pakankama, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis, todėl pakeistinas ankstesnis nepilnametės D. M. išlaikymas ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį išieškotina mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 500,00 Lt iki jos pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192, 3.196 straipsniai).

Už trečiojo asmens reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš ieškovo priteistinas 135,00 Lt dydžio žyminis mokestis valstybei (500,00 Lt – 125,00 Lt = 375,00 Lt x 12 mėn. = 4500,00 Lt x 3 proc. žym. mok. = 135,00 Lt) (Civilinio proceso kodekso 80 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens savarankiški reikalavimai yra visiškai tenkintini, iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistina 750,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (tomas II, b. l. 48, 48a) (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Antstolės Redos Vizgaudienės kontorai įvykdžius pagal Kretingos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1536-360 išieškojimą iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, nutrauktinas jo vykdymas, atšaukiant vykdomąjį raštą Nr. 2-1536-360 dėl išlaikymo išieškojimo iš B. M. dukters D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 125,00 Lt. Įsiteisėjus šiam sprendimui, išduotinas trečiajam asmeniui A. M. vykdomasis raštas pagal šį procesinį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 150, 269, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti santuoką, įregistruotą 2009-10-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp B. M. (B. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei palikti santuokines pavardes – M., M.;

nustatyti nepilnametės dukters D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. M.;

priteisti iš ieškovo B. M. (B. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2011-04-15 kas mėnesį po 500,00 Lt (penki šimtai Lt ir 00 ct) periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei paskiriant atsakovę E. M. nepilnamečio vaiko turto ir lėšų tvarkytoja;

nustatyti ieškovo B. M. (B. M.) bendravimo su nepilnamete dukra D. M., gimusia 2010-03-14, tvarką:

skirti trijų mėnesių bendravimo su vaiku pereinamąjį laikotarpį, kurio metu (vaiko tėvas B. M. (B. M.), suderinęs su vaiko motina E. M.) turi teisę lankytis vaiko ugdymo, sveikatos apsaugos įstaigose, atsižvelgus į vaiko poreikius ir interesus, - nekliudomai bendrauti E. M. ir B. M. (B. M.) sutartose vietose ir terminais;

nuo 2012-06-11 suteikti vaiko tėvui teisę, atsižvelgus į vaiko poreikius ir sveikatos būklę, pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. paimti dukrą D. M. iš E. M. gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką iki 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; E. M. ir B. M. (B. M.) viešint Lietuvoje, suteikti mergaitės tėvui teisę su dukra lankytis B. M. (B. M.) tėvų namuose, dukrai leidžiant pas senelius svečiuotis be motinos E. M.; bendrauti su dukra visomis ryšio priemonėmis; suderinus su mergaitės motina E. M. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pasiimti pasirinktinai nepilnametę D. M. per vieną iš didžiųjų metų švenčių (Kalėdas, Velykas) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; lankytis dukters ugdymo įstaigose ir domėtis jos lavinimosi ir mokymosi procesu; vaiko motina E. M. privalo ieškovui B. M. (B. M.) teikti informaciją apie dukrą D. M. - apie jos sveikatą, lavinimą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus.

Kitus patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Trečiojo asmens A. M. ieškinio savarankiškus reikalavimus visiškai tenkinti:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1536-360/2005 priteistą išlaikymą nepilnametei D. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) padidinti išlaikymo dydį ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovo B. M. (B. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti kas mėnesį nepilnametės dukters D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500,00 Lt (penki šimtai Lt ir 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, iki dukters pilnametystės, paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise tretįjį asmenį A. M.;

antstolei Redai Vizgaudienei įvykdžius pagal Kretingos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1536-360 išieškojimą (iki sprendimo įsiteisėjimo dienos), atšaukti vykdomąjį raštą Nr. 2-1536-360 dėl išlaikymo išieškojimo iš B. B. (B. M.) dukters D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 125,00 Lt.

Priteisti iš atsakovės E. M. 67,50 Lt (šešiasdešimt septyni Lt ir 50 ct) žyminio mokesčio ieškovui B. M. (B. M.).

Priteisti iš ieškovo B. M. (M. M.) 315,00 Lt (trys šimtai penkiolika Lt ir 00 ct) žyminio mokesčio valstybei. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei ieškovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“ ir įmokos kodą 5660.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.