Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2016-01-19 apie 15.33 val., J. A. Povilaičio ir I. Šimulionio g. sankirtoje, priešais V. Kačelovo gimnaziją, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje dėl menkavertės priežasties iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai ir priėjęs prie nukentėjusiojo H. G., sėdinčio automobilyje „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidariusio automobilio duris, sudavė vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam H. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė nukentėjusiojo H. G. ir kitų asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. Š. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šiais metais, apie 15.30 val., I. Šimulionio g., tiksliai nepamena, nepasidalino kelio ir pasikarščiavo. Jis, A. Š. važiavo automobiliu „Volkswagen Transport“, jam „pakirto“ kelią ir jis „pakirto“, jis susinervino, išėjo ir trenkė žmogui. Pasak A. Š., jis atidarė automobilio dureles ir trenkė nukentėjusiajam į žandą, nes buvo pasikarščiavęs. Jis, A. Š. atlygino žalą, nori susitaikyti.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Apklaustas 2016-01-25 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Š. parodė, kad 2016-01-19 apie 15.30 val., važiavo automobiliu „VW transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu AB „(duomenys neskelbtini)“, L. Asanavičiūtės gatve link A. P Kavoliuko gatvės pirma juosta. Važiavo vienas. Iš gatvės, kuri yra prieš prekybos centrą „Norfa“, adresu L. Asanavičiūtės g., jeigu važiuojant Laisvės pr. link stoties, išvažiavo automobilis „Honda CR-V“, tamsios spalvos, kokia tiksliai spalva nepamena, prieš jo, A. Š. automobilį atstumu apie 10 metrų, gal atstumas galėjo būti ir didesnis, tiksliai negali pasakyti. Kad išvengti susidūrimo, pradėjo staigiai stabdyti, priartėjus prie automobilio „Honda CR-V“, prieš tai pažiūrėjus, kad kairėje pusėje nėra kitų automobilių, staigiai pasuko į kairę. Nepasukus į kairę, būtų atsitrenkęs į automobilį „Honda CR-V“. Tiksliai negali pasakyti, koks buvo oras, bet kelio danga buvo slidi, nes stabdant įsijungė stabdymo antiblokavimo sistema, tuo metu suprato, kad nepavyks sustoti, dėl to pasuko į kairę. Pasukus į kairę, apvažiavo automobilį „Honda CR-V“ ir vėl persirikiavo į pirmą juostą, nes reikėjo kitoje sankryžoje sukti į dešinę pusę. Privažiavęs sankryžą, pasuko į dešinę pusę. Automobilis „Honda CR-V“ važiavo iš paskos. Važiuojant antra juosta, automobilis „Honda CR-V“ aplenkė priešpriešinę juostą ir, aplenkus, automobilio „Honda“ vairuotojas kirto kelią ir privertė sustoti. Sustojo ir automobilis „Honda CR-V“. Iš automobilio „Honda CR-V“ išlipo vairuotojas, aukštas, šviesesnių plaukų, su šviesiai ruda striuke ir pradėjo eiti link jo, A. Š. automobilio. Tarp jų automobilių buvo porą metrų. Pamatęs, kad „Honda CR-V“ vairuotojas artėja prie jo, A. Š. automobilio, atidarė duris ir pradėjo lipti iš automobilio. Lipant iš automobilio „Honda CR-V“ vairuotojas trenkė automobilio durimis. Durys kliudė jį, A. Š. ir jis nuo durų smūgio stovėdamas viena koja ant žemės paslydo ir nugriuvo ant dešinės pusės peties. Po šio kritimo iki šiol jaučia skausmą petyje. „Honda CR-V“ vairuotojas nuėjo prie savo automobilio, tuo metu kaip kėlėsi nuo žemės. Nepamena ką vienas kitam sakė, bet pokalbio metu vartojo necenzūrinius žodžius. „Honda CR-V“ vairuotojas pasakė, kad atims iš jo, A. Š. teises. Jis, A. Š. atsikėlė, apsivalė sniegą ir atsisėdo į savo automobilį. „Honda CR-V“ vairuotojas jau buvo išvažiavęs. Toliau važiavo iš paskos automobilio „Honda CR-V“. Automobilio vairuotojas neleisdavo normaliai važiuoti, pastoviai rikiuodamas iš juostos į juostą, staigiai stabdydavo. Vėliau automobilis nuvažiavo į priekį. Jam, A. Š. privažiavus prie Kačialavo mokyklos, automobilis „Honda CR-V“ jau buvo sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra prie minėtos mokyklos, kitoje gatvės pusėje. Jis, A. Š. įvažiavo į aikštelę, nes atvažiavo pasiimti dukros iš mokyklos. Jis, A. Š. prisiparkavo už automobilio „Honda CR-V“. Išlipęs iš automobilio priėjo prie „Honda CR-V“ vairuotojo, kuris tuo metu sėdėjo automobilyje. Automobilyje buvo tik „Honda CR-V“ vairuotojas, kitų asmenų automobilyje nebuvo. Nematė, ar šalia automobilio buvo vaikai. Priėjęs, atidarė automobilio „Honda CR-V“ duris, jis, A. Š. sugriebė už striukės arčiau kaklo ir pradėjo sakyti, ką tu durniau išsidirbinėji, pakratė, iškeikė ir uždarė „Honda CR-V“ duris. Jokių smūgių „Honda CR-V“ vairuotojui nesudavė. Nei į nosį, nei į kitas kūno dalis nesmūgiavo. Po to, grįžo į savo automobilį, atsisėdus į automobilį ir norint jau išvažiuoti, prie jo, A. Š. priėjo „Honda CR-V“ vairuotojas ir pro atidarytą langą pradėjo gąsdinti teisių atėmimu ir kitais dalykais, įjungęs atbulinį, išvažiavo. Dukros su juo, A. Š. tuo metu nebuvo. Išvažiavęs paskambino dukrai ir paprašė išeiti iš mokyklos ir palaukti jo, A. Š. iš kitos pusės, kur ją ir pasiėmė, nes bijojo dėl dukros. „Honda CR-V“ vairuotoją matė pirmą kartą, anksčiau su pastaruoju nebuvo susidūręs. (b. l. 50-51)

2016-02-12 atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo H. G. ir įtariamojo A. Š. duomenimis, prieštaravimai panaikinti. Įtariamasis pakeitė parodymus ir akistatos metu paaiškino, kad trenkė kumščiu į veidą, o apklausos metu buvo išgalvojęs kitas aplinkybes, kodėl - nežino. (55-56)

Apklaustas 2016-04-20 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Š. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta, kad labai gailisi dėl savo poelgio ir gali paaiškinti, kad laiko ir datos neprisimena, bet pamena, kad važiuojant automobiliu kelyje „nepasidalino“ kelio su kitu vairuotoju. Kaip ten viskas buvo jau nepamena, nes praėjo nemažai laiko, tik atsimena, kad prie Kačelovo mokyklos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje sustojus tam vairuotoju, jis, A. Š. išlipo iš savo automobilio ir priėjus „Honda CR-V“ vairuotojui delnu trenkė (kurios rankos neprisimena) kumščiu į veidą. „Honda CR-V“ vairuotojas sėdėjo automobilyje, vairuotojo pusėje. Trenkė, nes buvo įpykęs tuo metu kaip dabar atrodo dėl menkavertės priežasties. Po ko nuėjo savais reikalais, o „Honda CR-V“ vairuotoją paliko sėdėti automobilyje. Ar kas buvo automobilyje nežino, nematė. Viskas vyko greitai. Nori taip pat papildomai paaiškinti, kad nukentėjusiojo H. G. atsiprašė. Ligonių kasoms žalą atlygino. Nukentėjusiajam taip pat atlygino ir moralinę ir dėl sveikatos patirtą žalą, t.y. sumokėjo jam 4000 eurų, pasirašė susitaikymo sutartį. (b.l. 63).

Apklaustas 2016-04-20 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Š. paaiškino, kad laiko ir datos neprisimena, bet prieš keletą mėnesių - žiemą, pamena, kad važiuojant automobiliu kelyje Povilaičio gatvėje „nepasidalino“ (kaip tiksliai neprisimena) kelio su kitu vairuotoju. Praėjo nemažai laiko, todėl smulkiai įvykių nupasakoti jau negali, pamena tik esmę, kad savo automobiliu „VW transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie Kačelovo mokyklos, į ten esančią automobilių stovėjimo aikštelę - dviejų gatvių (Povilaičio ir kitos gatvės pavadinimo nepamena) sankirtoje. Ten sustojo ir kitas vairuotojas „Hondos CR-V“ (valst. Nr. nepamena) - su kuriuo važiuojant link mokyklos „nepasidalino“ kelio. Sustojus tam vairuotojui, išlipo iš savo automobilio ir priėjus prie „Honda CR-V“ vairuotojo automobilio pamatė, kad atidarytos vairuotojo (kaip vėliau sužinojo H. G.) durys. Buvo įpykęs kaip dabar atrodo dėl menkavertės priežasties, t. y. kelio „nepasidalinimo“ važiuojant ir „Honda CR-V“ vairuotojui, sėdint automobilyje, delnu trenkė (kurios rankos neprisimena) pastarajam į veidą vienąkart. Po ko nuėjo savais reikalais, o „Honda CR-V“ vairuotoją paliko sėdėti automobilyje. Ar kas buvo „Honda CR-V“ vairuotojo automobilyje nežino, nekreipė dėmesio. Viskas vyko greitai. Ar aplink buvo žmonių - nekreipė dėmesio. Taip pat papildomai paaiškino, kad nukentėjusiojo H. G. atsiprašė. Ligonių kasoms žalą atlygino. Nukentėjusiajam taip pat atlygino ir moralinę ir dėl sveikatos patirtą žalą, t.y. sumokėjo pastarajam 4000 eurų, pasirašė tarpusavyje susitaikymo sutartį. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi. (b.l. 74)

Apklaustas 2016-01-22 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis H. G. paaiškino, kad 2016-01-19 apie 15.30 val., Povilaičio g. 1, Vilniuje, atvažiavo į mokyklą paimti savo vaiko. Atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, privažiavo kitas automobilis „VW transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš jo išlipo vyriškis, priėjo prie jo, H. G. ir, atidaręs duris, kaire ranka trenkė kumščiu į nosį. Įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Jautė fizinė skausmą. Išlipęs iš automobilio, norėjo paklausti, dėl ko taip elgiasi. Vyriškis tada įlipo į savo „VW transporter“ ir pradėjo kalbėti. Visa tai matė nepilnametis sūnus M. G.. Minėtas vyras paėmė savo dukrą ir išvažiavo. Taip pat patikslino, kad „VW Transport“ važiuojant į mokyklą, norėjo lenkti per ištisinę liniją, jis, H. G. pristabdė, kad išvengti susidūrimo. Tuomet tas vairuotojas jį, H. G. aplenkė. Po ko vėl jis, H. G. pats tą vairuotoją aplenkė ir nuvažiavo prie mokyklos, į ten esančią automobilių stovėjimo aikštelę. (b.l. 26)

Papildomai apklaustas 2016-02-12 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. G. paaiškino, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, tik nori papildomai paaiškinti, kad po įvykusio konflikto, t. y. 2016-01-19 apie 15.30 val., prie Vasilijaus Kačalovo mokyklos (gimnazijos), adresu Povilaičio g. 1, iškart iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus, parašė pareiškimą. Vizualiai ant jo, H. G. sužalojimų nesimatė, tačiau jautė galvos svaigimą ir, kad burnoje kaupiasi kraujas. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, kuri jį, H. G. pristatė į Lazdynų ligoninę. Sūnus nuvažiavo namo autobusu. Ligoninėje jam, H. G. nustatė nosies lūžimą ir galvos sutrenkimą bei tą patį vakarą paleido namo ambulatoriškai gydytis. Nedarbingumo neturėjo. Taigi rytojaus dieną pats kreipėsi į teismo medicinos institutą (siuntimo jokio neturėjo), kad būtų nustatytas jo, H. G. sveikatos sutrikdymo mąstas. Nuvažiavo su Lazdynų ligoninėje duotais medicininiais išrašais. Jį, H. G. apžiūrėjo, bei paaiškino, kad išvadą pateiks tik tuomet kai iš Lazdynų ligoninės sulauks medicininių jo dokumentų (dėl kreipimosi 2016-01-19 į Lazdynų ligoninę). 2016-01-26 kreipėsi į Centro polikliniką VšĮ Lukiškių pirminės asmens sveikatos priežiūros centrą (Gedimino pr. 27, Vilnius), nes taip nurodė 2016-01-19 apžiūrėję gydytojai dėl tolesnio gydymo, kad apžiūrėtas būtų, kaip gyja nosis. Buvo apžiūrėtas. 2016-02-01 su juo, H. G. susisiekė A. Š. (vairuotojas „VW transporter“, kuris 2016-01-19 jį sumušė), atsiprašė dėl įvykusio konflikto. Žadėjo visą žalą dėl gydymo atlyginti. Jis, H. G. A. Š. atleido, tačiau paaiškino, jog taikysis jei bus atlyginta žala dėl gydymosi. Šiai dienai civilinio ieškinio nereikš. (b.l. 31)

Papildomai apklaustas 2016-04-08 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. G. paaiškino, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų ir papildomai paaiškino, kad A. Š. jo atsiprašė. Žalą atlygino. Pretenzijų neturi. (b.l. 38)

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, 2016-02-12 apžiūrėta įvykio vieta, t.y. automobilių stovėjimo aikštelė, esanti priešais V. Kačelovo gimnaziją, I. Šimulionio ir A. P. Povilaičio g. sankirtoje. (b.l. 9-12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 173/2016(01) nurodyta, kad H. G. nustatytas nosikaulio lūžis, padarytas paveikus kietu, buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu būdu ir laiku (2016-01-19). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulio lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 36).

Motyvuojamoji dalis

LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-249/2009).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. Š. viešojo vietoje – J. A. Povilaičio ir I. Šimulionio g. sankirtoje, priešais V. Kačelovo gimnaziją, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje dėl menkavertės priežasties iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai ir priėjęs prie nukentėjusiojo H. G., sėdinčio automobilyje „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidariusio automobilio duris, sudavus vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį, rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, tokie jo veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko J. A. Povilaičio ir I. Šimulionio g. sankirtoje, priešais V. Kačelovo gimnaziją, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis kiti asmenys. A. Š. nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam poelgiui nebuvo priežasčių. Kaltinamasis veikė tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad A. Š. tyčia sudavus nukentėjusiajam H. G. vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad H. G. galimai tiriamojo nurodytu būdu ir laiku (2016-01-19) padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosikaulio lūžiu. Bylos metu ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo H. G. parodymais nustatyta, jog nukentėjusysis buvo užpultas be tarpusavio santykių aiškinimosi priežasties, priėjęs prie nukentėjusiojo H. G., sėdinčio automobilyje „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidariusio automobilio duris, sudavė vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį, ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas. Teismas vertina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. Kaltinamasis A. Š. be priežasties tyčia sudavė nukentėjusiajam H. G. vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį, ko pasekoje padarė nukentėjusiajam H. G. aukščiau aptartus sužalojimus, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir nebuvo sukelta LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, bei savo noru atlygino padarytą žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis bei nukentėjusysis susitaikė, pasirašė taikos sutartį ir paprašė šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą esant kelių sąlygų visetui:

kaltinamasis turi pripažinti savo kaltę,jis turi savo noru atlyginti padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo, jis turi susitaikyti su nukentėjusiuoju,byloje turi būti nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. numato atvejus, kai asmuo pagal šią normą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas negali būti:

kai kaltinamasis yra pavojingas recidyvistas,kai jis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei 4 metai.

Kaltinamojo A. Š. viena padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, kita padaryta veika priskiriama prie tyčinių apysunkių nusikaltimų, veika padaryta esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, savo noru atlygino padarytą žalą, anksčiau nėra teistas, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su nukentėjusiuoju susitaikė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. Š. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, taikant Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė:

A. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. Š. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.