Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, gavusi nukentėjusiojo R. B. skundą iškelti baudžiamąją bylą G. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal nukentėjusiojo R. B. skundą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ str. 1 d. nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

Iš gauto pareiškimo turinio matyti, kad yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str.1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 154 straipsnį šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kai kaltininkas paskleidžia aiškiai melagingus prasimanymus, tai yra tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Kaltininkas turi suvokti, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet turi suprasti, kad jos neatitinka tikrovės. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas, tai yra įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija yra tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją yra faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija. Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Pagrindinis šmeižimo turinį sudarantis požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas.

Analizuojant R. B.teismui pateiktą skundą, matyti kad į „Valstiečių laikraščio“ redakciją kreipėsi pats nukentėjusysis R. B. bei dar vienuolika iš medžiotojų būrelio pašalintų narių, kurie piktinosi dėl neteisėto pašalinimo iš medžiotojų būrelio. 2012 m. birželio 9 d. dienraštyje „Valstiečių laikraštis“ Nr. 46 (9169), išspausdintas straipsnis „Tarp medžiotojų įsiplieskė rietenos“, kuriame analizuojamas konfliktas, kilęs tarp pašalintų medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ narių bei būrelio pirmininko G. L.. Pašalintieji medžiotojų būrelio nariai korespondentei skundėsi, kad apie juos „skleidžiami gandai, neva jie brakonieriavę ir buvę dar kitaip negeri“. Po šių asmenų kreipimosi į laikraščio redakciją, laikraščio korespondentė kalbino būrelio vadovą G. L., kuris pakomentavo dėl kokių priežasčių sumažėjo medžiotojų būrelio narių skaičiua „vieni jų išėjo savo noru, nes nemokėjo valstybei mokesčių, o kitus pašalinome, nes jie pažeidinėjo mūsų įstatus, brakonieriavo“. Paklaustas, ar tie pašalintieji buvo pagauti brakonieriaujant, būrelio pirmininkas atsakė, jog įrodyti to nepavyko.

Kaip matyti iš straipsnio dienraštyje „Valstiečių laikraštis“ turinio, straipsnį inicijavo buvę medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ nariai, kurie žurnalistams N. P. ir A. Č. išsakė savo poziciją dėl medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ narių pašalinimo, tuo siekdami, kad jų pozicija būtų paskelbta dienraštyje. Tačiau ruošiant straipsnį buvo išklausytos abi pusės. Skunde R. B. kaltina G. L. davus žurnalistei interviu ir jo metu konstatavus, kad vieni medžiotojų būrelio nariai išėjo savo noru, nes nemokėjo mokesčių, o kiti buvo pašalinti, nes pažeidinėjo įstatus, brakonieriavo. Tačiau duoti žurnalistams interviu nėra nusikaltimas. G. L., atsakydamas į žurnalistų klausimus išvardino bendro pobūdžio priežastis dėl kurių medžiotojų būrelis neteko senų medžiotojų, tačiau nei vienos personalijos neįvardijo. R. B. skunde nurodo, kad jis 2012-05-12 „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio neeilinio visuotinio narių susirinkimo metu dėl to, kad tariamai pažeidė būrelio įstatų 5.2.1., 5.2.7., 5.2.8., 5.2.11 ir 5.2.12 punktų nuostatus, daugumos narių balsais pašalintas iš medžiotojų būrelio narių. Viena iš G. L. interviu metu nurodytų pašalinimo iš medžiotojų būrelio priežasčių ir buvo nurodyta įstatų pažeidimas. Nesutikdamas su sprendimu pašalinti jį iš medžiotojų būrelio narių, kreipėsi į teismą civiline tvarka. R. B. nurodo, kad jam G. L. priskyrė bruožus ir poelgius, diskredituojančius jį kaip turintį didelę patirtį medžioklėje, kad žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją G. L. paskleidė tyčia. Dėl kokių priežasčių R. B. teigia, kad G. L. atsakydamas į žurnalistės klausimus kitas nurodytas pašalinimo priežastis kaip už mokesčių nemokėjimą ar brakonieriavimą, priskiria kaip pasakytus apie jį, nėra aišku. Šie skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai niekuo nepagrįsti. Iš pateiktos medžiagos nėra duomenų, kad G. L., atsakydamas į žurnalistų klausimus turėjo tikslą apšmeižti nukentėjusįjį R. B.. Vertinant G. L. nurodytas aplinkybes, jų formuluotę, darytina išvada, kad juose nebuvo išdėstyta informacija, kuri apšmeižė R. B.. Tokiu būdu jis nesukėlė BK 154 str. 2 d. dispozicijoje numatytų pasekmių. Vien subjektyvus pareiškėjo įsitikinimas, kad būtent apie jį G. L. nurodė kaip apie asmenį, nemokėjusį mokesčių ir brakonieriavusį, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti, o kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad G. L. nepadarė veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., kadangi pareiškėjo skunde įvardinta veika neatitinka minėtame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tokiu būdu, teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Be to, teismas pažymi tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiojo R. B. privataus kaltinimo skundą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nukentėjusiajam R. B..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.