Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – institucija), – atstovui Justui Valaskevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. K. (K. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotasis pareigūnas Justas Valaskevičius 2019-08-20 K. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad K. K., iki 2019-02-06 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – bendrovė) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau ir – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti pavežiotojų pareigose L. D. nuo 2018-12-10 iki 2018-12-17, ir J. G. nuo 2018-11-19 mėnesį laiko, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs su kiekvienu iš jų rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

Susipažinęs su protokolu, K. K. nurodė, kad protokolą gavo. (2 b. l.)

Tyrimo metu K. K. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad vadovu buvo iki sausio, po to buvo paskirtas naujas vadovas A. A., kuriam perdavė visus dokumentus, daugiau prisiminti nieko negali. (48 b. l.)

2019-08-21 rašytiniame paaiškinime K. K. nurodė, kad L. D. pradėjo teikti Taxify paslaugas savo iniciatyva, gavęs individualios veiklos pažymą, su juo nebuvo atsiskaityta, nes neišrašė PVM sąskaitos faktūros. J. G. vykdė individualią veiklą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį niekada nedirbo, jam buvo davęs savo transporto priemonę naudoti neatlygintinai, tarp jų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. (73 b. l.)

Į teismo posėdžius K. K. neatvyko, buvo atstovaujamas advokato, kuris 2019-10-31 posėdyje pateikė pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės pripažinimo, kuriuo pranešė, kad K. K. visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, prašo skirti minimalią nuobaudą, įvertinus reikšmingas lengvinančias aplinkybes, kad: atsakomybėn už inkriminuotą administracinę veiką traukiamas pirmą karą; prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi; turi du nepilnamečius vaikus, kurių vienas mažametis; J. G. savo paslaugas bendrovei teikė dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą ir periodiškai pateikdavo apmokėjimui sąskaitas faktūras, dėl to bendrovė nemanė esant būtina asmenį papildomai įdarbinti. (98 b. l.)

Teismo posėdyje liudytojas L. D. parodė, kad 2018 metų gruodį dvi savaites dirbo K. K. vadovaujamoje taksi įmonėje, buvo sutarta, kad apmokėjimas vyks už kiekvieną savaitę, tačiau jam nebuvo mokama. Buvo sudaręs sutartį su dviem įmonėm – su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitos pavadinimo neprisimena, jam buvo pasakyta, kad sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtins direktorius, ir, kai bus laisvas automobilis, prasidės darbas. Automobilį Toyota Prius jam suteikė K. K., su pastaruoju susitarė dėl 50 procentų užmokesčio nuo uždirbtos kasos, atsiskaitant kiekvieną savaitę, plius bonusai, darbo laiko režimas buvo 12 valandų kasdien. Dirbo 4 dienas ir prieš sutarties sudarymą. Jam nė karto nebuvo sumokėta už darbą, todėl pasidomėjo ir sužinojo, jog Sodroje nėra užregistruotas. Individualios veiklos liudijimo neturėjo, pažymą dirbti savarankiškai įsigijo 2019 metų sausį ar kovą. Jo vardu buvo užregistruota platforma, gaudavo užsakymus, buvo kaip tarpininkas, dispečerių, pateikiančių užsakymus, nebuvo. Klientai atsiskaitydavo beveik visada pavedimu, kliento pinigai nukeliaudavo pagal programėlę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o K. K. turėjo kiekvieną savaitę sumokėti atlyginimą, bet nesumokėjo. Tais atvejais, kai klientas grynais pinigais atsiskaitydavo, pinigus panaudodavo degalams. Bendrovėje buvo 3 telefonai, 3 platformos. Jo darbdavys K. K., kuris aiškino, jog ne jis direktorius, žadėjo atvežti sutartį, bet jos taip ir negavo, už darbą su juo netsiskaityta iki šiol.

Teismo posėdyje liudytojas J. G. parodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti 2018 metų kovą gavo siuntimą iš užimtumo tarnybos, buvo įdarbintas. Tuo metu įmonė vadinosi „A“. Iš viso dirbo 6 mėnesius, už tris mėnesius K. K. nesumokėjo, liko skolingas 2235 eurus. 2018 metų spalį įmonė persivadino į „(duomenys neskelbtini)“. Pasikeitus pavadinimui, nauja darbo sutartis buvo sudaryta 2018 metų spalį, automobilyje, jis ir dar vienas vairuotojas pasirašė darbo sutartį su K. K., pastarasis paėmė sutartį sau, antro egzemplioriaus negavo, net nematė, ką pasirašė, nes viskas vyko labai greitai. Pamena, kad buvo susitarta dėl 50 procentų atlyginimo nuo pavedimų, o jeigu grynais klientas sumokėdavo, pinigus panaudodavo degalams įsigyti. Kiekvieną dieną reikėjo dirbti po 12 valandų, buvo nustatyta dirbti nuo 6 valandos ryto iki 18 valandos vakaro, dvi išeiginės dienos. Nuo 2018 metų gruodžio pradėjo dirbti su savo mašina, tada 15 procentų mokėti reikėjo. Iki tol automobilio nuomos sutarties nebuvo pasirašęs, tiesiog gaudavo automobilį darbui. Jokio užmokesčio iš K. K. negavo, šis net ragelio nekėlė, o Sodrai mokėjo savo pinigais. Jis turėjo visą laikotarpį pavežiotojo darbo liudijimą. Pagal darbo sutartį dirbo tik „A“, o su „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta taksi paslaugų teikimo sutartis, kaip dabar supranta, tai buvo individuali veikla, nes kai atėjo mokėti Sodrai, sužinojo, kad ten nėra registruotas.

Teismo posėdyje K. K. atstovas advokatas Mantas Arasimavičius nurodė, kad darbo sutarties su minėtais asmenimis reikėjo tik tam, jog galima būtu juos užregistruoti Taxify, vėliau Bolt, platformoje. Bolt platforma nepriima individualiai dirbančių asmenų, per tarpininką dirbti taip pat neleidžia, vienintelis būdas apeiti platformos ribojimą – tai pateikti darbo sutartį platformos administracijai. Darbo sutartis realiai neturėjo jokios reikšmės, ji buvo tik pasirašoma ir nevykdoma. Kadangi tai civilinis teisinis instrumentas, sutartys buvo pasirašinėjamos, pateikiami duomenys, o realiai pavežėjai dirbdavo individualios veiklos pagrindais. Dėl tos priežasties darbo inspekcija ir prisikabino. Kadangi individualios veiklos pagrindais dirbdavo ir turi pažymas, tai Sodrai nebuvo pranešama. Darbiniai santykiai buvo individualios veiklos pagrindais, darbo sutartis buvo sudaryta vien tik registracijos tikslais. Aplinkybė, kad vairuotojai dirbo su K. K. priklausančiais automobiliais, nedaro santykių tarp K. K. įmonės ir J. G. darbo santykiais.

Teismo posėdyje institucijos atstovas Justas Valaskevičius protokole nurodytas aplinkybes patvirtino, paaiškino, kad pačioje sutartyje su Taxify nurodyta, jog įmonei pagal darbo, paslaugų teikimo arba panašią sutartį taksi paslaugas teikiantys asmenys turi teisę gauti asmeninę paskyrą naudotis mobiliesiems įrenginiams skirta programine įranga pagal sutartyje išdėstytas sąlygas, bet prieš tai vairuotojas turi užsiregistruoti Taxify, o Taxify tokią asmeninę paskyrą patvirtinti. Taxify priima ir tokią, ir kitokią sutartį, todėl K. K. piktybiškai siekė kaip darbdavys pasipelnyti kitų sąskaita. Buvo sudėtinga bendrauti su K. K., jis vengė atvykti, per atstovus paaiškino, kad darbiniai santykiai su L. D. nesieja, tačiau buvo nustatyti santykiai, įrodantys, kad darbo sutartis turėjo būti sudaryta, tačiau jie nebuvo įforminti įstatymo nustatyta tvarka, tyrimas tęsėsi ilgai, nes darbdavys nenorėjo bendradarbiauti su institucija. Vairuotojų darbe naudojami automobiliai priklausė K. K., jis jų valdytojas, tačiau Sodrai jis nurodė, kad automobilių nenuomoja. Atsiskaitymui už paslaugas visi pinigai buvo pervedami į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Prašė K. K. skirti nuobaudą, artimą sankcijos vidurkiui, atsižvelgus, kad kaltę pripažino.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, registruotu nuo 2018-10-11 iki 2019-02-14, yra K. K.. (79 b. l.)

Iš 2019-06-28 nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2019-01-10 prašyme Valstybinei darbo inspekcijai L. D. nurodė, jog nuo 2018-12-05 iki 2018-12-27 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartį pasirašė, tačiau negavo savo egzemplioriaus, VSDFV teritorinis skyrius apie jo darbo pradžią bendrovėje nebuvo informuotas. Bendrovėje 2019-01-14 buvo pradėtas nelegalaus darbo tyrimas, kuris baigtas 2019-06-28, ir nustatyta, kad tarp L. D., J. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė darbo santykiai, L. D. dirbo įmonės naudai nuo 2018-12-10 iki 2018-12-17, J. G. nuo 2018-11-19 vieną mėnesį pavežėjų pareigose, paklusdami įmonės nustatytai tvarkai, sudarę darbo sutartis, tačiau apie šių dviejų asmenų socialinio draudimo pradžią nebuvo informuotas VSDFV teritorinis skyrius. (3-4 b. l.)

Tyrimo metu L. D. pateikė rašytinį paaiškinimą (6 b. l.), kuriame nurodyti duomenys, analogiški šio liudytojo parodymams teisme.

Iš įmonės Taxify pateiktų duomenų matyti, kad L. D. registruotas platformoje nuo 2018-12-07, laukti užsakymų pradėjo nuo 2018-12-10, paskutinį užsakymą vykdė 2018-12-17, iš viso atliko 96 užsakymus, už kuriuos sugeneruota 434 eurai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė L. D. platformos registravimo metu 2018-12-06 darbo sutartį Nr. 10, sudarytą tarp pastarojo ir bendrovės. (9-10, 11-13 b. l.)

Tyrimo metu J. G. pateikė rašytinį paaiškinimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagal 2018-11-16 sutartį Nr. 6 (29-31 b. l.) vairuotojo pareigose, dėl darbo sąlygų susitarė su K. K., sutarė dirbti nuo 7 valandos iki 15 valandos ir nuo 18 valandos iki 20 valandos, vieną mėnesį dirbo K. K. automobiliu. Vėliau pasirašė kitą sutartį ir dirbo su savo automobiliu. (25 b. l.)

VSDFV informacinės sistemos duomenimis J. G. įregistruotas kaip savarankiškai dirbantis asmuo nuo 2009 metų, laikotarpio pradžia 2018-10-05. (46 b. l.)

Teismas pažymi, kad visi šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais.

Pagal UĮ 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Darbo sutarties sąvoka yra apibrėžiama DK 32 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbdavio nurodymams ar/ir darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Kadangi tiek L. D., tiek J. G. realiai tam tikrą laiką dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – vykdė pavežėjų pareigas, uždirbtos lėšos buvo pervedamos į bendrovės sąskaitą, pakluso nustatytai tvarkai dirbti po 12 valandų per dieną, buvo susitarę dėl atlyginimo, nei su L. D., nei su J. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartys nebuvo sudarytos, apie šių asmenų darbo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, teismas daro išvadą, kad visi šie požymiai atitinka UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką bei ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius. K. K. aptariamu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl yra tinkamas aptariamo nusižengimo subjektas, už padarytą administracinę veiką jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad K. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 35 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas sąrašas atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o šio straipsnio 2 dalyje teismui numatyta galimybė ir kitas, 1 dalyje nenurodytas, aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis. Nagrinėjamu atveju K. K. atstovas prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog K. K. atsakomybėn pagal ANK 94 straipsnį yra traukiamas pirmą kartą. ANK 94 straipsnis nurodytas galbūt dėl rašymo apsirikimo, nes nagrinėjamoje byloje K. K. administracinė veika kvalifikuojama pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Teismas nepripažįsta šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia, nes tiek visuomenei priimtinų, tiek įstatymais sureguliuotų elgesio normų kiekvienas asmuo privalo laikytis visada ir nepažeisti jų nė vieno karto. Šiuo atveju K. K. veika nebuvo atsitiktinė, jo vadovaujamoje įmonėje net du asmenys dirbo nelegaliai, ir pažymėtina, kad būtent K. K. elgėsi itin savanaudiškai, nes tiek L. D., tiek J. G. buvo įsitikinę, jog dirba pagal darbo sutartis. Teismas taip pat nenustato pagrindo konstatuoti, kad K. K. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos administracinės veikos – jis tinkamai nebendradarbiavo su Valstybine darbo inspekcija tiriant nagrinėjamą nusižengimą, neteikė tikslios ar reikalaujamos informacijos. Nėra pagrindo atsižvelgti ir į aplinkybę, jog K. K. turi du nepilnamečius vaikus, nes, pirma, juos jis turėjo ir tuo metu, kai nusprendė padaryti nusižengimą, todėl jis pats ir turėjo pareigą įvertinti tokio savo elgesio pasekmes ne tik sau pačiam, bet ir savo šeimai; be to, antra, nei K. K., nei jo atstovas neteikė duomenų apie tai, ar atsakomybėn traukiamas asmuo gyvena šeimoje ir abu vaikus išlaiko (iš pateiktų gimimo liudijimų matyti, kad dviejų vaikų mamos yra skirtingi asmenys), neteikė jokių duomenų ir apie savo bei šeimos materialinę padėtį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pateiktame pareiškime dėl kaltės pripažinimo prašoma kaip lenvinančią atsakomybę aplinkybę pripažinti, jog J. G. dirbo pagal individualios veiklos pažymą, dėl to „UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemanė esant būtina minėtą asmenį papildomai įdarbinti“. Teismo vertinimu, ši aplinkybė ne tik kad nepripažintina atsakomybę lengvinančia, bet ji, priešingai, tik patvirtina, jog K. K. dar nepakankamai kritiškai vertina savo elgesį, nors, būdamas šiuo atveju darbdaviu, privalo įstatymo reikalavimus žinoti ir jais savo darbe vadovautis. Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį (patikrinimo metu nustatyti du nelegaliai įmonėje dirbantys asmenys), ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius K. K. – jis dirba, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, Administracinių nusižengimų registro išraše nurodytais duomenimis daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius nusižengimus, baudų nemoka (80-86 b. l.). Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu nustatyta įstatyme, pagrindo nėra. K. K. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį atitinkančio dydžio bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. K. (K. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo ROIK – 19104777636.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.