Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo VĮ Registrų centras atstovei Jurgitai Cukanovienei, trečiojo asmens Kauno m. savivaldybės administracijos atstovei Rasuolei Daukantei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Simonai Morkūnaitei – Ruibavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui VĮ Registrų centras, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Irgita“ dėl deliktinės atsakomybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu prašymu prašo priteisti iš atsakovo VĮ Registrų centro 20 419,00 Lt žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Želdinius saugo, prižiūri ir pertvarko žemės ir želdinių savininkai, valdytojai ir naudotojai. Tai nustato Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p., Želdinių įstatymo 10 str. 1 p., 2 str. 32 p., 15 str. 1 d. 1 p., Žemės įstatymo 2 str. 11 p., 21 str. 7 ir 12 p., Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 2 d. 4 ir 7 p., Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7 p., LR Aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtinta Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarka ( 4-as punktas ).

Tai taip pat numato Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimu Nr.T-20 patvirtintos Kauno miesto želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklės.

2010 m. kovo 4 d. raštu buvo kreiptasi į Kauno miesto Savivaldybę su prašymu atlyginti padarytą žalą, tačiau Kauno miesto Savivaldybė atsisakė tai padaryti nurodydama, kad šią žalą turi atlyginti VĮ Registrų centras. Savo ruožtu VĮ Registrų centras raštu atsakė, jog žalą turėtų atlyginti Kauno miesto Savivaldybė. Dėl to paties įvykio kitiems asmenims padarytos žalos Kauno apygardos administraciniame teisme jau yra išnagrinėtos dvi bylos, kurių sprendimai yra prijungti prie šios administracinės bylos. Jose žala yra priteista iš Kauno miesto Savivaldybės, tačiau šiose bylose nebuvo tiksliai žinoma žemės sklypo, ant kurio augo nuvirtęs medis, priklausomybė ir jos naudojimo faktinės aplinkybės. Šios aplinkybės nebuvo pakankamai išaiškintos. Todėl šių bylų sprendimai neturėtų turėti prejudicinės reikšmės dabar nagrinėjamai bylai.

Ieškovė L. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku, byloje ją atstovauja advokatas Povilas Jegorovas (atstovavimo sutartis b. l. 94, II tomas), todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju jos teisės nebus pažeidžiamos ir nagrinėja bylą, jai nedalyvaujant.

Tretysis asmuo Kauno m. savivaldybė savo atsiliepime į prašymą (b. l. 66-68, II tomas) bei atstovė posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos prašymų sutinka ir prašo jį tenkinti dėl sekančių aplinkybių. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos kartu su 2012-01-20 atsiliepimu Nr. (A27V124)-R-409 pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas 2004-09-24 d. raštu Nr. S-1461-2022 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyrių dėl 4 medžių genėjimo. Aplinkos apsaugos skyrius 2004-09-29 išdavė leidimą Nr. 36-6-471 atsakovui vieną išpuvusią liepą 80 cm skersmens nupjauti ir 3 medžius genėti. Taigi, leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, buvo išduotas atsakovui pagal pateiktą prašymą. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad medžių genėjimo ir pjovimo darbus, užsakė ir už juos apmokėjo taip pat atsakovas. Leidimas buvo nupjauti liepą, o neteisėtai nupjautas buvo kaštonas. Atsakovas prisiėmė pareigą nupjauti ir nugenėti leidime nurodytus medžius, todėl jis turi ir atsakyti už žalą, atsiradusią dėl netinkamos pareigos vykdymo.

LR Želdynų įstatymo 2 str. 32 p. apibrėžta, kad želdynų ir želdinių valdytojas yra želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. LR Žemės įstatymo 2 str. 11 p. nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2005-06-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, VĮ Registrų centro Kauno filialas nuo 2003-04-29 turto patikėjimo teise valdo pastatą, esantį Gedimino g. 39A, Kaune. Atsakovas taip pat į bylą susipažinti buvo pateikęs namų valdos techninės apskaitos bylą Gedimino g. 39A, iš kurios matyti, kad bendras naudojamo sklypo plotas yra 305 m., kurį sudaro užstatytas plotas ir kiemas. Taigi, pastatui priklausantį žemės sklypą sudaro ne tik žemės sklypas po pastatu, bet ir dalis žemės sklypo aplink pastatą, t.y., kiemas. Inventorinės pastato sklypo ribos eina iki pat pravažiavimo. Būtent šitoje kiemo dalyje ir augo nuvirtęs ginčo medis. Namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas yra valdytojas žemės sklypo dalies, kurioje augo nuvirtęs ginčo medis, kadangi ši žemės sklypo dalis yra priskirta naudotis pastatui. Be to, VĮ Registrų centras organizavo detaliojo plano rengimą, ko negalėtų padaryti nebūdamas žemės sklypo valdytoju. Atsakovas ne tik naudojosi žemės sklypu, bet ir mokėjo žemės nuomos mokestį už 2003-2011 metus. Taigi iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad želdynų ir želdinių, esančių žemės sklype prie pastato adresu Gedimino g. 39A, Kaune, valdytojas yra VĮ Registrų centro Kauno filialas. Taigi, iš aukščiau nurodytų teisės aktų normų bei byloje esančių dokumentų darytina išvada, kad kadangi atsakovas kreipėsi dėl leidimo medžių apgenėjimui ir prisiėmė pareigą nupjauti ir nugenėti leidime nurodytus medžius bei yra žemės sklypo bei želdynų ir želdinių, esančių žemės sklype prie pastato adresu Gedimino g. 39A, Kaune, valdytojas, būtent jis ir buvo atsakingas už nuvirtusio medžio nukirtimą laiku, tačiau savo pareigų aukščiau nurodytuose įstatymuose tinkamai nevykdė, ko pasėkoje kilo žala pareiškėjai. Todėl darytina išvada, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir yra atsakingas už padarytą žalą pareiškėjai. Valstybinėje žemėje augančių medžių priežiūrą organizuoja savivaldybė, o šiuo atveju darbus organizavo atsakovas.

Trečiojo asmens UAB „Irgita“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku (b. l. 97, II tomas), prašymo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ar bylos nagrinėjimą atidėti negauta, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą ar atsikirtimus (LR CPK178 str.), o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR CPK 185 str. 1d.).

Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad 2010-02-22 ant ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio lengvojo automobilio AUDI A4 1,8T, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo Kaune, namo (duomenys neskelbtini), kieme prie VĮ Registrų centro Kauno filialo pastato, užvirto medis. Registrų centro pastatas, prie kurio augo nuvirtęs medis, yra adresu Gedimino g. 39A, Kaune. Dėl automobilio sugadinimo ieškovei padaryta 20 419,00 Lt žala. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

Ginčas byloje kilęs dėl žalos atlyginimo klausimo.

Pagal CK 6.246 str. žala atlygintina, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Ieškovė patirtą žalą prašo priteisti iš VĮ Registrų centro. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos : 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog medis (duomenys neskelbtini) ant transporto priemonės A4 1,8T, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvirto be pašalinio poveikio.

Atsakovas nurodo, kad nuvirtęs medis buvo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, todėl būtent Kauno miesto savivaldybė ir atsako už transporto priemonei padarytą žalą.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7 p. nuostatas būtent vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Šio straipsnio 26 punkte, kaip viena iš tokių funkcijų, yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama specialiame įstatyme, o būtent Lietuvos Respublikos Želdynų įstatyme, kuriame reglamentuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindai, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Šis įstatymas netaikomas žolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose. Minėto įstatymo 2 str. 32 p. apibrėžta želdynų ir želdinių valdytojo sąvoka, kuri reikšminga nagrinėjamu atveju. Želdynų ir želdinių valdytojas - tai želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad žalos padarymo metu atsakovas nebuvo žemės, esančios prie pastato (duomenys neskelbtini), savininkas, šios valstybinės žemės nenuomavo, nevaldė patikėjimo teise. Byloje nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad atsakovas šią žemę naudojo įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitais pagrindais, todėl negali būti atsakingas už želdinių priežiūrą ir tuo pačiu už netinkamai prižiūrėtų želdinių – nuvirtusios liepos padarytą žalą.

Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Analogiškos nuostatos laikėsi ir Kauno apygardos administracinis teismas 2011-05-16 sprendime civilinėje byloje Nr. I-640-406/2011 bei 2011-10-27 sprendime Nr. I-1099-414/2011, kurie yra įsiteisėję.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškinį atmetus iš ieškovės L. V. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 44 Lt. (LR CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės L. V. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – 44,00 Lt (keturiasdešimt keturi Lt. 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.